1 nuotr.Nors pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje buvo daromas nemenkas spaudimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai dėl pateiktų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų, vakar Seimas po pateikimo nusprendė pataisas svarstyti. Tiesa, jų kompromisinį variantą - pataisų rengėjai vis dėlto iš jų išbraukė draudimą šaldyti embrionus.
- Ar liberaliojo įstatymo varianto šalininkų spaudimas buvo toks stiprus, kad prireikė kompromisinio varianto? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės dr. Agnės ŠIRINSKIENĖS.
- Tiesiog buvo priimtas protingas sprendimas, kuris nedraus šaldyti embrionų, suteiks galimybę moterims rinktis tarp gydymo metodų - šaldyti embrionus ar kiaušialąstes, bet padės apsaugoti embrionus, nes jų naikinimas bus neįmanomas.
Mes puikiai suprantame, kad mūsų visuomenė nėra pakankamai informuota apie kiaušialąsčių šaldymą, kad kai kuriems medikams galbūt dar reikia laiko įsigilinti. Tačiau tai yra modernios technologijos ir, kaip ir sakė Ramūnas Karbauskis, yra tikimasi, kad ir visa Europa ateityje pereis prie tos modernios technologijos.
- Ką parodo tai, kad tiek daug pajėgų buvo mesta prieš šį draudimą šaldyti embrionus?
- Tai, kad viešojoje erdvėje buvo pateikiama ir akcentuojama tik viena nuomonė, o ignoruojama kita - net ir medikų, palaikančių įstatymo projektą, vieši pasisakymai, - manau, rodo, kad yra tam tikras tendencingumas. Eteryje dažniausiai buvo matomi tie gydytojai, kurie dirba privačioje sferoje ir, matyt, yra suinteresuoti kuo paprastesniu dirbtinio apvaisinimo reguliavimu.
- Tačiau net ir svarstant kompromisinį variantą Seime sulaukta nelabai etiškų pasisakymų pataisų rengėjų adresu...
- Pasisakymų gali būti visokių, bet faktas - procesas juda toliau.
Tačiau buvo paprašyta nepriklausomų ekspertų išvados... Seimo darbą aktyviai stebiu kokius 12 metų ir pamenu tik vieną atvejį, kai buvo prašoma tokios išvados - svarstant Pasaulio sveikatos organizacijos konstituciją. Tad galima numanyti, kad šios išvados prašymas - tam tikras bandymas „žaisti“ procedūromis ir vilkinti laiką, kad įstatymo nebūtų spėta pakeisti iki sausio 1 d.
- Seimo posėdžio metu nuskambėjo klausimas, ar buvo tartasi su visuomene. Ar, jūsų manymu, svarstant tokį specifinį klausimą reikia tartis su visuomene, būtina atsižvelgti į visų nuomones?
- Į visų nuomones niekada neįmanoma atsižvelgti. Priėmus bet kurį teisės aktą lieka dalis nepatenkintų. Tačiau aš manau, kad tame kompromisiniame variante atsižvelgta į visuomenės nerimą.
- Kodėl svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas negalima daryti klaidų?
- Čia susiduria labai daug dalykų. Visų pirma - moters teisių apsauga. Kai kurie mūsų pasiūlymai, pavyzdžiui, nemokėti kompensacijų donorams, yra iš esmės skirti moters teisių apsaugai. Juk kompensacijų mokėjimas už donorystę lemia tai, kad donorais neretai tampa pažeidžiami žmonės, kurie neturi pinigų ir dėl to donuoja. Kiaušialąsčių donorystė yra rizikinga procedūra ir tai neturėtų būti skatinama pinigais.
Svarbi ir embrionų apsauga. Niekas, manau, nesiginčija, kad jie neturi būti eksportuojami į užsienį kažkokių eksperimentų tikslais. Tad siekiame apriboti embrionų ir lytinių ląstelių išvežimą į užsienį, kad nevyktų komerciniai sandoriai.
Tai, kad pagalbinio apvaisinimo būdu gimęs vaikas turi teisę suaugęs sužinoti donoro tapatybę, nėra kokia nors Lietuvos inovacija. Modernios visuomenės - Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys - neturi anoniminių donorų. Nematau priežasčių, kodėl mes neturėtume sekti jų keliu.
Tos kompromisinės pataisos, nors visuomenė nerimavo, kad negalės pasirinkti būdų, ką šaldyti - embrionus ar kiaušialąstes, tokį pasirinkimą suteikia, tačiau pasako, kad embrionas negali būti sunaikintas. Kitaip sakant, jei pora užsišaldo embrioną, ji turi panaudoti jį kitam pagalbiniam apvaisinimui ateityje. Manau, tai pateisina tiek nevaisingų porų, kurios nori turėti vaikų, tiek ir tam tikros embriono apsaugos lūkesčius, nes embrionas apsaugomas nuo sąmoningo sunaikinimo.
Su šiuo įstatymu susiję daug įvairių interesų, tačiau pataisose jie tikrai gerai sudėlioti. Valstybė nekelia į pirmą vietą tam tikrų komercinių struktūrų interesų, kurie šioje diskusijoje tikrai egzistuoja. Kiekviena vaisingumo klinika ar privačiai dirbantis gydytojas savo verslui sieks kiek įmanoma lengvesnių sąlygų. Bet vargu ar tokiems interesams valstybė turėtų pataikauti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
