Kelmai kelmuoti (papildyta)

Kertam svetimiems

Šiomis savaitėmis Danijos sostinėje Kopenhagoje vyksta didžiausios per visą istoriją derybos dėl klimato kaitos. Jose dalyvauja tūkstančiai atstovų iš beveik 200 pasaulio valstybių. Jie suka galvas, kaip sumažinti atmosferos taršą dujomis, kurios, žinia, sulaiko Saulės šilumą ir sutrikdo Žemės klimatinę pusiausvyrą.

Derybų dalyviai, regis, pagaliau pradėjo suvokti, kaip svarbu išsaugoti miškus. Jie ėmėsi žygių miškų skerdynes pristabdyti. Kodėl ne iš karto, ne tuojau pat? Juk per numatytą pereinamąjį laikotarpį, tai yra iki 2030-ųjų, miškų Lietuvoje gali nė kvapo nelikti!

Mat masinis miškų naikinimas vis spartėja. Lietuvos poreikiams patenkinti tiek medienos nereikia, todėl žaliava eksportuojama. Kur? Ogi daugiausia į tas šalis, kurios - vienos miškingiausių Europoje! Švediją, Norvegiją, Suomiją ir t. t. Šiauriečiai nekvaili - savo miškus brangina ir puoselėja. Kodėl mes to nedarome? Kodėl niekas neužkerta kelio masiniam miškų kirtimui Lietuvoje?

Tragedijos nėra?

“Tai politinis klausimas, bet politikai jo spręsti kažkodėl nesiskubina”, - prisipažino Seimo narė Dalia Teišerskytė. Skaudžiausia, anot jos, tai, kad lietuviai visa, ką turi geriausia, parceliuoja į kairę ir į dešinę.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas jokios tragedijos dėl masinio miškų kirtimo neįžvelgia. “Brandos sulaukęs miškas turi būti kertamas, - dėstė jis. - O jeigu mūsų įmonės užsiima medienos perdirbimu užsienio šalyse, dalis lietuviškos medienos į ten ir iškeliauja.”

Seimūnas nemato jokių galimybių uždrausti miško savininkui su savo turtu elgtis taip, kaip jis nori. Bet juk privatūs miškai Lietuvoje užima tik apie 30 proc. - kiti priklauso valstybei! “Ten viską tvarko valstybinės miškų urėdijos, - aiškino J.Šimėnas. - Tačiau jos ne tik mišką kerta, bet ir atsodina. O jaunas miškas dar daugiau anglies dvideginio sugeria negu brandus. Todėl, mano nuomone, šiuo metu miško kirtimo situacija Lietuvoje yra gera.”

100 kg - už 6 Lt!

Net darželinukai žino, kad mišką saugo ir antrinių žaliavų perdirbimas. Tai senas, geras ir, svarbiausia, pigus būdas klimato kaitai stabdyti. Tačiau makulatūros Lietuvoje niekam nereikia. Ji superkama tik kai kuriuose miestuose, ir tik už simbolinę kainą.

“Šiuo metu makulatūros nesuperkame, - pareiškė bendrovės “Kauno švara” atstovė. - Nebent nemokamai galėtume priimti. Bet turite atvežti į įmonę.”

Vilniuje iš gyventojų makulatūrą priima tik bendrovė “VSA Vilnius”. Bet mainais siūlo ne pinigus, o tualetinį popierių. 1 kg makulatūros įkainotas 6 centais. Vadinasi, jeigu sukaupėme 100 kg makulatūros, gautume net 6 litus! Jų nepakaktų net benzinui.

“Tokia makulatūros supirkimo kaina, aišku, per maža, - sakė vyriausiasis Seimo aplinkosaugininkas J.Šimėnas. - Aplinkos ministerija jau seniai rengia antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo mechanizmą, bet niekaip šio darbo neužbaigia.”

Medienos eksportas - nepataisoma žala gamtai

Andrejus GAIDAMAVIČIUS - Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas:

Mokslininkai seniai įrodė, kad miškai geriausiai sugeria perteklinį anglies dvideginio kiekį atmosferoje. Vadinasi, miškai yra vienas patikimiausių būdų stabdyti klimato kaitą, atšilimą.

Pasigirsta kalbų, jog reikia imti iš atmosferos anglies dvideginį, jį koncentruoti ir laidoti giliai po žeme, šachtose. Mano nuomone, daug racionaliau būtų, jeigu patys miškai tokią funkciją atliktų. Tačiau Lietuvos miškams kyla daugybė pavojų. Nekalbu jau apie tai, kad dėl klimato šilimo pamažu nyksta kai kurios šalyje augančių medžių rūšys, pavyzdžiui, eglės (nes dėl šiltų žiemų nežūva šių medžių kenkėjai, be to, dėl sausėjančio klimato eglių šaknys nepajėgia apsirūpinti vandeniu), miškai, ypač pastaraisiais metais, labai intensyviai naikinami, kertami. Jeigu tas būtų daroma tik turint tikslą mediena apsirūpinti mums patiems, ją gaminti savoms reikmėms, nebūtų tragedijos. Tačiau baisiausia, kad miškai kertami ir išvežami į užsienį, ypač į Skandinavijos šalis, kad mediena masiškai eksportuojama. Kitaip sakant, vaikydamiesi naudos savo šaliai labai kenkiame, darome didžiulę žalą Lietuvos gamtai.

Mano įsitikinimu, politikai tokius procesus galėtų labai greitai sustabdyti. Tai būtų ir svarus indėlis į klimato kaitos mažinimą. Tačiau to kažkodėl nedaro.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"