Kodėl R.Masiulis ministru gali dirbti prie visų valdžių?

Kokie R.Masiulio nuopelnai energetikos srityje praėjusią kadenciją? Pasiteiravome Seimo nario, buvusio laikinosios komisijos, tyrusios energetikos skandalus, pirmininko Artūro Skardžiaus.

„Žiūrint, kaip R.Masiulis dirbo energetikos ministru, jis bus labai „tinkamas“ ir susisiekimo srities projektams, - sako A.Skardžius. - Prisiminkime skandalingąjį SGD terminalo projektą ir kitus. Jis ir parinktas, kad niekam netrukdytų ir dirbtų pagal nurodytas kryptis. Juk susisiekimo sistemoje jau yra numatyta išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. Jau daugiau nei 10 metų gviešiamasi į krovinių vežimą, norima juos perduoti į privačias rankas, prisidengiant ES dokumentais. O kai bus atimti kroviniai, visa kita, kas neneša pelno ir net neša nuostolius, bus užkabinta ant mokesčių mokėtojų - infrastruktūros priežiūra, keleivių vežimas ir t.t. Ar Lietuvai to reikia? Aišku, negaliu užtikrinti, kad R.Masiulis susisiekimo ministru parinktas tikrai dėl šio tikslo. Galbūt ir dėl oro uostų koncesininkų parinkimų, „Rail Baltica“ visiško atidavimo į latvių rankas. Tačiau aš, kaip Ekonomikos komiteto narys, tikrai kovosiu su tokiais planais. Todėl R.Masiulis, prieš eidamas dirbti, turėtų pagalvoti, ar jam pavyks įgyvendinti prezidentūros planus. Mes neleisime taip elgtis su Lietuvos turtu.“

A.Skardžius paaiškino, kodėl yra blogai, kad norima Latvijai atiduoti „Rail Baltica“ statybos teisę.

„Tokiu atveju Lietuva nuo kofinansuojamų iš valstybės biudžeto pinigų net PVM nesusigrąžintų“, - teigė parlamentaras.

Pasak jo, SGD terminalo projekto pavyzdys rodo, kad kyla pavojus, jog panašių istorijų, jei susisiekimo ministru bus patvirtintas R.Masiulis, bus ir susisiekimo srityje.

„Laivo „Independence“ nuomos, trigubai viršijančios laivo kainą, istorija rodo, ką R.Masiulis sugeba. Juk visa ši istorija vyko, kai jis vadovavo „Klaipėdos naftai“, - priminė A.Skardžius.

Politikas mano, kad visgi didžiausias pavojus kils dėl galimo „Lietuvos geležinkelių“ išskaidymo.

Pavojus kyla ir oro uostams. Ne veltui Vilniaus oro uoste atsirado pagarsėjusių „NT valdų“ vadovas Olafas Martensas, uosto vadovo poste atsiradęs be jokio konkurso. Akivaizdu, kad ruošiamasi dideliems ne iš gerosios pusės pokyčiams, o dar ir R.Masiulis ministru siūlomas“, - dėstė A.Skardžius.


R.Masiulio nuveikti darbai energetikos srityje

Prezidentūra parodė pasitikėjimą R.Masiuliu. „Vakaro žinios“ pateikia pagrindinius įvykius, susijusius su jo darbu „Klaipėdos naftoje“ (jai vadovavo 2010-2014 m.) bei Energetikos ministerijoje (nuo 2014 m. rugsėjo 25 d.)

„Klaipėdos nafta“

72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų valdo Energetikos ministerija, 10,24 proc. - AB koncernas „Achemos grupė“, likusieji akcininkai - po mažiau nei 5 proc. Grynasis pelnas per pirmus 9 šių metų mėnesius - 13 mln. eurų, pernai per tą patį laikotarpį - 13,1 mln. eurų, per tą patį laikotarpį 2014 m., valdant R.Masiuliui, - 5,2 mln. eurų.

Skandalingiausias su įmone susijęs projektas - dujų terminalo statybos. 2014 m. gruodžio 3 d. darbą oficialiai pradėjęs Suskystintų gamtinių dujų terminalas mokesčių mokėtojams jau kainavo apie 213 mln. eurų. Tiek jau kainavo terminalo statyba ir laivo nuoma. Terminalo statyboms išleidome daugiau kaip 101 mln. eurų. Už jo laivo nuomą 10 metų kasdien mokėsime po 154 tūkst. eurų. Tad nesunku suskaičiuoti, kad vien nuomai per 727 dienas išleidome apie 112 mln. eurų. Negana to, po 10-ies metų laivas net nebus mūsų.

Ir dar. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prieš savaitę priėmė sprendimą - trečdaliu įmonėms (net ir toms, kurios nenaudoja dujų iš terminalo) padidinti suskystintų dujų terminalo išlaikymo kaštus. Dėl to įmonės bus priverstos didinti kainas vartotojams. Pagrindinis argumentas - dujų vartojimas mažėja ir prognozuojama, kad kitais metais jų bus suvartota tik 187 335 megavatvalandės, arba 13 proc. mažiau nei šiemet. O terminalas pastatytas besitikint trigubai didesnio vartojimo.

Elektros jungtis su Švedija „NordBalt“

Kabelio tiesimas kainavo net 139 mln. eurų, tačiau vasarį pradėjusi veikti jungtis vien per pirmus du mėnesius buvo atsijungusi 6 kartus. Vėliau trikdžių irgi neišvengta. Kaskart sugedus jungčiai ir sumažėjus į Lietuvą importuojamos elektros kiekiui „Litgrid“ aktyvuoja rezervus iš Baltarusijos, Estijos ir iš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.

Ignalinos AE uždarymas

Rugsėjį Europos audito rūmai paskelbė, kad Lietuva, kaip ir Bulgarija bei Slovakija, gerokai vėluoja, uždarydamos savo branduolinius reaktorius. Ignalinos AE uždarymo data nukelta iki 2038-ųjų, auditorių teigimu, Lietuvai pritrūks apie 1,56 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2004-aisiais pradėtas jos uždarymo procesas iš viso kainuos 2,593 mlrd. eurų.


R.Masiulio laukiantys objektai susisiekimo srityje

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Uosto direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Ataskaitoje už devynis šių metų mėnesius nurodoma, kad valstybės įmonės viso valdomo turto vertė - 550 920 547 eurai, iš jų materialiojo turto vertė siekia 494 145 130 eurų (iš jų žemė - už 55 994 247 eurus, pastatai ir statiniai - už 406 422 401 eurą). Nuosavo kapitalo vertė - 483 065 965 eurai. Grynasis pelnas pirmąjį 2016 m. pusmetį - 25 281 320 eurų (pernai per metus grynasis pelnas siekė 23,771 mln. eurų). 2019 m. prognozė - 35,555 mln. eurų grynasis pelnas.

Lietuvos paštas

Akcinis kapitalas - 32 791 579 eurai, jį sudaro 113 074 410 paprastų vardinių akcijų, kurių savininkė yra valstybė, valstybei atstovauja Susisiekimo ministerija. 2016 m. pirmojo pusmečio ataskaitos duomenimis, bendrovė valdo turto už 78 444 313 eurus, iš jų materialiojo turto vertė - 31 767 935 eurai. Pernai Lietuvos paštas uždirbo 865 tūkst. eurų grynojo pelno.

„Lietuvos geležinkeliai“

Valdytojas - Susisiekimo ministerija. Pagal 2015 m. veiklos ataskaitą ji turi turto už 2,065 mlrd. eurų. Grynasis pelnas pernai - 2,8 mln. eurų, užpernai - 20,4 mln. eurų. Šiemet pirmąjį pusmetį patirtas 0,4 mln. eurų nuostolis.

Magistraliniai keliai

Susisiekimo ministerijos valdomoje srityje pasireikšti yra ir daugiau kur. Pavyzdžiui, iki šiol už važiavimą 18-a magistralinių kelių mokestį moka tik krovininės transporto priemonės bei autobusai. Jei keliai būtų privatizuoti, už naudojimąsi jais tikriausiai turėtų susimokėti ir automobilių savininkai, o gal net ir dviratininkai bei pėstieji.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“