Kovo 11-osios eitynėms Vilniaus širdyje sostinės savivaldybė nesiteikė duoti leidimo. Nepaisant to, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną susirinko tūkstančiai žmonių su vėliavomis rankose, šypsenomis lūpose. Ir pražygiavo. Protestuodami prieš visų lygių valdžias, nurodinėjančias visuomenei, ką švęsti, ko - ne, kur švęsti, kur - ne. Jie - šios savaitės „Respublikos“ žmonės. Jie klausia, kodėl piliečiai apskritai verčiami prašyti leidimų švęsti valstybės šventes.
Šioje ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas OZOLAS ir Audrius BUTKEVIČIUS, Lietuvių tautinio centro pirmininkas Ričardas ČEKUTIS, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovas Julius PANKA. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.
G.JAKAVONIS: Kaip vertinti spontaniškas šių metų Kovo 11-osios eitynes?
R.OZOLAS: Šių metų eitynes laikau lūžio ženklu. Buvo juntama, kad viešojoje erdvėje mes pamažu artėjame prie tam tikrų esminių pokyčių, kai baigiasi laukinio liberalizmo viešpatavimo metas ir prasideda sąmoningo būdo apmąstymo metas.
Žinoma, viešojoje erdvėje, visų pirma internete, buvo labai intensyviai diskutuojama ir anksčiau. Bet reikėjo tam tikro veiksmo, kuris viską susumuotų, apibendrintų ir visiems būtų kaip ženklas, kad pokyčiai įvyko ir vyksta kitokia nei ligi šiol linkme.
Šiuo požiūriu vienareikšmiškai noriu akcentuoti istorinę jaunųjų reikšmę, tai, ką savo eitynėmis padarė visokiausiais vardais vadinami jaunieji tautos interesų atstovai Lietuvoje.
Kovo 11-ąją atsitiko tai, ko nesitikėjo niekas. Prie jaunųjų prisijungė visi, kurie buvo pasiilgę išėjimo į viešąją erdvę su savo valstybės vėliava, kad pasijustų taip, kaip kitados jautėmės pradėdami savo antrąją respubliką.
Atiduodamas visapusišką pagarbą jauniesiems sakau, kad dabar labai daug kas priklauso nuo visuomenės. Ji lems, ar iš tiesų Kovo 11-osios žygis virs frontu, ar dar turės bręsti, kol Lietuva neįveikiamai bus vedama jau Lietuvon, o ne kur nors į pasaulio pakraščius kitų judėjimų.
G.JAKAVONIS: Kažkaip nesitiki, kad šiuo atveju A.Zuokas buvo tas žmogus, kuris uždraudė eitynes Gedimino prospekte. Girdėjome tiek Seimo pirmininko, tiek prezidentės gana pozityvius atsiliepimus dėl jūsų judėjimo. Kas yra tos jėgos, kurios neleidžia? Ar čia tie patys žmonės, keldami savo reitingus, sako viena, o daro kita?
R.ČEKUTIS: Tiesą sakant, visų šitų žmonių prie žaizdos nedėčiau - nei savivaldybės, nei aukštesnio, nei žemesnio lygmens valdžios atstovų. Mūsų eitynės parodo vieną akivaizdų faktą: jokia valdžia nesugeba suorganizuoti nieko panašaus.
Kiek kartų tai buvo bandyta daryti. Pernai jie bandė surengti kažkokią alternatyvią eiseną. Išėjo šnipštas.
Šiemet A.Zuokas, mano žiniomis, jau vien scenoms statyti sukišo 75 tūkst. litų, jau nekalbu apie apsaugą, policiją. Buvo mesti beprotiški pinigai.
Išėjo lygiai tas pats. Prie tų scenų stovėjo po 2-3 žmones. Akivaizdu, kad iš viršaus valdžia tiesiog nepajėgi nieko suorganizuoti ir nieko švęsti. Tai rodo ir jų pačių organizuojamos šventės, ir pats jų mentalitetas.
Puikiai atsimenu, kaip su Juliumi Panka ėjome į savivaldybę derinti visų datų, keturis mėnesius tai bandėme daryti. Juokinga būtų kalbėti, bet jų argumentas buvo vienintelis: „Mes švęsime visą parą, bus grandiozinis laisvės vėjas“. Kad vėjas buvo, mačiau, bet kad grandiozinis ir kad laisvės, drįstu stipriai abejoti.
R.OZOLAS: Šaltas vėjas.
R.ČEKUTIS: Tai rodo absoliutų valdžios infantilumą, nesugebėjimą nieko organizuoti. Ko gero, čia netgi nėra rimto politinio motyvo. Manau, tas draudimas iš dalies atsirado iš pagiežos, kad jie patys beviltiškai nieko nesugeba. Dėl to, kad visuomenė pati sugeba suorganizuoti, susirinkti, jiems kyla didelis pyktis.
G.JAKAVONIS: Bet man atrodo, kad čia visai kitos priežastys - noras parodyti lietuvybę ir draudimas tai daryti iš valdžios. Galbūt priežastis visai ne organizacinė, o būtent lietuvybės idėja, kurią jūs skatinate?
J.PANKA: Labai svarbu, kad mūsų mažoje tautoje kiekvienas pilietis jaustųsi, kad jis yra pilietis, kad jis yra lietuvis, kad jis yra Lietuvos dalis.
Milžiniška emigracija, kuri vis dar vyksta, parodo paprastų žmonių atsisiejimą nuo valstybės. Jie patys gal nenori atsisieti, bet automatiškai yra atsijojami ir atstumiami. Todėl jie randa sau naujas tėvynes Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje.
Tokias šventes kaip Kovo 11-oji turi švęsti pati tauta. Iš viršaus nuleistos šventės sunkiai prigyja.
Eitynės šiais metais buvo daug didesnės nei pernai, nors ta augimo tendencija išlieka nuo pat 2009-ųjų. Augimo proporcijos labai panašios. Galbūt šį kartą jos šoktelėjo labiau.
Tai parodo, kad praėjus 25 metams nuo Sąjūdžio tautai ne vis vien, kokia čia bus valstybė, kokia čia bus kalba, kultūra, kur gyvens mūsų vaikai ir anūkai.
Džiugu, kad žmonės ateina, švenčia, kad žmonės drąsiai nešasi vėliavas, nebijodami, kad prieis policininkas ir atims medinį kotą, palaikydamas tai kokiu ginklu.
A.BUTKEVIČIUS: Iš kur atsirado šitas draudimas? Visų pirma persistengta su eurointegraciniais žaidimais. Tai Lietuvoje jau išsiliejo kartu su emigracijos banga. Jinai atsirado su peršamu homoseksua--lizmu, su prievartiniu atsisakymu savo nacionalinių ambicijų, savo valstybinių interesų.
Dabar šią situaciją reikia kuo puikiausiai išnaudoti, nes žmonės pajuto tam tikrą pasipriešinimo dvasią.
Kas šiuose įvykiuose buvo svarbiausia? Kad žmonės išdrįso protestuoti, išdrįso nepaklusti kažkokiam draudimui.
Ši protesto dvasia yra pati didžiausia vertybė, kurią gali gauti politikas, siekiantis pakeisti politinį vaizdą. Arba mes ją išnaudosime dabar, arba žmonės pajus, kad visa tai vėl dingsta, kad tai tik epizodas. Čia klausimas jauniems vyrams, kurie ima vėliavą ir žygiuoja.
R.ČEKUTIS: Per tokius įvykius Lietuvoje formuojasi protesto kultūra. Kuo daugiau žmonių ateis į mūsų renginius, tuo tų renginių „iš apačios“ visoje Lietuvoje galbūt matysime daugiau. Ir valdininkai, savivaldybių klerkai ar Seimo, kitokios valdžios atstovai jau negalės manipuliuoti žmonėmis taip, kaip iki šiol. Žmonės turės išsiugdę protesto kultūrą, protesto balsą, kurį galbūt išgirs ir ten, aukščiau sėdintieji.
J.PANKA: Kodėl vyko visas tas puolimas prieš eitynes? Atrodytų, eitynės - taikus renginys. Tikrai niekada nebuvo susistumdymų, riaušių. Visi žino, kad nuo 2009 metų nebuvo jokio šūkio, kuris netgi būtų abejotinas įstatymų požiūriu.
Kodėl vyko milžiniškas puolimas? Tautai primenamas esminis dalykas, kad tai yra tautos valstybė, kad Lietuva kaip suverenitetas priklauso tautai. Šūkis „Lietuva - lietuviams, lietuviai - Lietuvai“ labai užkliūva visiems vadinamiesiems tolerastams. Užkliūva todėl, kad visiems užliūliuotiems visuomenės nariams tai primena, jog vis dėlto mes nesame europiečiai. Visų pirma mes esame lietuviai. Ir mes ne kokia masė, mes esame tauta.
Ir tai jiems baisu. Jie taip bijo mūsų švenčiančių. Policija buvo su šunimis. Kiek žinau, buvo iškviestas ir specialus pulkas iš Kauno, ne tik Vilniaus. Buvo pasiruošta patiems baisiausiems įvykiams.
O jeigu žmonės būtų išėję į gatvę pasakyti, kad užteks tų nesąmonių, tos kreivų veidrodžių karalystės, keldami konkrečius teisėtus reikalavimus, net nežinau, ką jie būtų dar panaudoję.
G.JAKAVONIS: Yra toks pasakymas, kad inteligentą pažinsi iš kinkų drebėjimo. Kalbant apie Sąjūdžio žmones, daugelis mano pažįstamų pasikeitė. Jie ne tiek bijo fizinio susidūrimo su policija, kiek bijo dėl savo darbo. Jie dirba valdiškuose darbuose, ir yra toks pasakymas „liksi be darbo“.
J.PANKA: Liberalai turi priedangą, kad jie yra už laisvę, bet iš tikrųjų ta laisvė - tai laisvė bijoti.
Aš kiekvieną dieną susiduriu su jaunimu, kuris ateina pas mus. Turime skyrius keliuose miestuose, jie ateina, pabūna ir sako, kad jiems čia labai patinka. Patinka akcijos, renginiai, bet va mama ar tėtis pasakė: „Gal tu kaip nors atsargiai dalyvauk, nebūk sąrašuose, mane atleis iš darbo“.
Karjera - tai dar kitas klausimas. Būna, įstoja kas į universitetą ir antrame ar trečiame kurse sako, kad išbrauktų jį iš visų oficialių sąrašų, nes jis net praktikos neturi kur atlikti, jeigu, pavyzdžiui, yra teisininkas.
Baimė tikrai yra apsėdusi žmones. Jie netgi bijo pasakyti, kad bijo. Liberalizmas šiuo metu yra išsikerojęs kaip simbolis - iškovota laisvė bijoti. Kovo 11-osios eitynės tam turbūt padės tašką ir žmonės pradės judėti, vaduotis iš šios baimės.
A.BUTKEVIČIUS: Kitados V.Landsbergis vartojo tokią slenkančio, šliaužiančio perversmo sąvoką. Tai, ką mes dabar turime, ir yra šliaužianti mūsų valstybės griovimo mechanika, kuri paleista prieš mus. Kas tai daro? Ar pati Europos Sąjunga?
Kai pabandau sau atsakyti, kas yra Europos Sąjunga, aš neturiu atsakymo. Vargu ar kas gali atsakyti, tiksliai suformuluoti. Tokie formalūs institutai slepia gana galingus bankinius ir finansinius mechanizmus, kurie tampo už virvučių Europos Sąjungos politikus.
Kas man pasakys, kokiu būdu Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy) tapo Europos Sąjungos lyderiu? Staiga mums parodomas keisto dizaino žmogus ir sakoma, kad jis mums atstovauja.
Lygiai taip pat kokiu būdu paskiriamas vienas ar kitas eurokomisaras? Netgi pasišnekėjęs su eurokomisaru, paskirtu iš Lietuvos, staiga supranti, kad jis yra ne Lietuvai atstovaujantis eurokomisaras. Jis yra Europos komisaras tenai, jis yra Europos Sąjungos komisaras mums.
Tai yra visiškai atvirkščias mechanizmas. Niekas negali mums paaiškinti, kokiu būdu vienas ar kitas institutas, asmuo ar pozicija įgavo tam tikras teises mūsų atžvilgiu. Šitą problemą ir galima įvertinti kaip tam tikrą šliaužiančią okupaciją ir mūsų valstybės griovimo mechanizmą.
Per kiek laiko mes prarasime savo valstybingumą, netgi tuos likučius, kuriuos turime, nesiimčiau prognozuoti. Eurointegraciniam procesui priešinasi tokie judėjimai, kuriuose mes atsiduriame.
Visoje Europoje atsiranda vis daugiau politinių ir partinių institutų, kurie išsako priešingas nuomones. Kiek tokių žmonių yra šiandien? Apie 10 proc. Iš esmės visose Europos Sąjungos valstybėse, minimaliausiais skaičiavimais, apie 10 proc. žmonių yra pasiruošę balsuoti už kitokį sprendimą. Tai labai daug.
R.ČEKUTIS: Ką tik paskelbta, kad Vokietijoje pradeda kurtis Alternatyviosios Vokietijos partija, kuri kategoriškai yra prieš euro įvedimą ir prieš visus eurofederalistinius dalykus. Partiją kūrė žymiausi Vokietijos ekonomistai, teisininkai, profesoriai, tie, kurie turi autoritetą.
Pažiūrėkime, kas vyksta Vengrijoje. Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) iš naujo grasina sankcijomis, esą Vengrija, Parlamente patvirtinusi savo Konstitucijos punktus, grasinasi sugriauti Europos Sąjungą, o Ž.M.Barozas neva to neleis.
Ir Vengrijoje, ir buvusiame vadinamajame socialistiniame lageryje kyla tautinės jėgos. Vengrijoje jos jau seniai sukilo ir pasisako už nepriklausomybę ir de jure, ir de facto.
R.OZOLAS: Visiems labai nepatinka, kai sakau, kad Europos Sąjunga yra ta pati Tarybų Sąjunga, tik kitu principu organizuojama.
Reikia įsisąmoninti, kad tai rodo Europos idėjinį išsekimą. Baigiasi laikas, kai šias savo idėjinio išsekimo problemas bandoma spręsti totalitaristiškai. Matome, kas dedasi Vengrijoje, Pietų Prancūzijoje su jos imigrantais ir kas pamažu kyla jau Lietuvoje.
Žmonės pasiilgo išeiti į viešumą su savo vėliavomis. Signatarų klube buvo svarstytas šitas draudimas rengti eiseną. Ir buvo nutarta, kad jeigu kils juridinės atsakomybės klausimas, mes, signatarai, esame pasirengę prisiimti juridinę atsakomybę. Nes mes, o ne A.Zuokas kūrė šitą valstybę. Ir jeigu yra kokios pretenzijos, tegul būna tos pretenzijos mums.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
