1 nuotr.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas registravo Peticijų įstatymo pataisas, kuriomis būtų panaikintos minėtame teisės akte įteisintos antikonstitucinės nuostatos, apie kurias Konstitucinis Teismas pranešė dar... 2006 m. sausio 26 d. Kitaip tariant, pagal antikonstitucines nuostatas gyvename jau beveik 11 metų ir tik dabar įstatymą imamasi taisyti, kai, pavyzdžiui, KT išaiškinimai dėl teisėjų ar politikų algų padidinimo įgyvendinti akimirksniu.
Prieš beveik 11 metų KT pripažino, kad nuostata, jog Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijos nepripažinimo yra galutinis ir neskundžiamas, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. KT išaiškino, kad kiekvienas žmogus turi teisę jiems abejotinai atrodantį sprendimą skųsti teismui.
Panašu, kad mūsų politikai bei valdininkai į KT išaiškinimus reaguoja taip, kaip jiems patogiau. Jei išaiškinama, kad, pavyzdžiui, jiems algas reikia grąžinti į ikikrizinį lygį, atitinkami sprendimai priimami akimirksniu. O kai išaiškinimas nesusijęs su asmenine jų nauda, į Konstitucijos pažeidimus spjaunama.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad Peticijų įstatymas taip ilgai nepataisytas, nes dėl jo keliskart teko kreiptis į KT.
„Po 2006 m. išaiškinimo mums liko neaišku, nes pagal Konstituciją Seimo, Vyriausybės ir prezidento priimtus teisės aktus galima apskųsti tik KT. Tik KT gali vertinti jų konstitucingumą. Tačiau dėl peticijų KT išaiškino, kad jų nepripažinimą galima skųsti teismui. Mums vis tiek liko neaišku, todėl dar kartą kreipėmės į KT. O jis išaiškino, kad KT netiria fakto, kadangi pilietis tiesiogiai kreiptis į KT negali, jis gali kreiptis į bendros kompetencijos teismą, kuris gali sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į KT“, - sudėtingas teisines subtilybes „Vakaro žinioms“ dėstė J.Sabatauskas. Todėl komitetas pateikė pataisą, kurioje numatyta, kad Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimą atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų galima apskųsti teismui „administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka“.
Teisininką, Mykolo Romerio universiteto profesorių Alfonsą Vaišvilą stebina faktas, kad politikai per 10 metų neprisiruošia įgyvendinti KT sprendimo, susijusio su didesnio piliečių dalyvavimo valstybės valdyme įteisinimu, kai didžiajai visuomenės daliai ne tokie svarbūs, bet svarbūs vadinamajam elitui išaiškinimai įgyvendinami iš karto, nors tam reikia milžiniškų biudžeto išteklių.
„Peticijų klausimas susijęs su žmonių tiesioginiu dalyvavimu valstybės valdyme, todėl yra ypač svarbus. Tačiau mūsų politikai yra nusprendę blokuoti žmonių dalyvavimą valstybės valdyme, todėl tokie KT sprendimai visais įmanomais būdais blokuojami. Taip dar labiau pakertamas visuomenės pasitikėjimas demokratija Lietuvoje. Seimas, 10 metų nekeisdamas įstatymo, pažeidinėjo Konstituciją savo neveikimu, tačiau kadangi žmonės neturi teisės kreiptis į KT, niekas negalėjo to apskųsti. Mūsų atstovaujamoji demokratija išsigimė, nes greitai įteisinama tik tas, kas naudinga prie valdžios prieinantiems žmonėms. Prisiminkime kad ir įstatymą, leidusį žemę „atkelti“ prie miestų. Vos tuo spėjo pasinaudoti tas, kam reikia, labai greitai ši nuostata buvo panaikinta. Deja, žmonių dalyvavimas valstybės valdyme politikams nepriimtinas. Žmonių dalyvavimas leidžiamas tik per rinkimus, o po jų - užblokuojamas“, - konstatavo A.Vaišvila.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
