Viešieji pirkimai Lietuvoje nebuvo kontroliuojami nuo pat 1995 metų, o didžiausi korupcijos židiniai liepsnoja ten, kur sukasi milijoninė ES parama. Deja, kontroliuojančios institucijos pažeidimus aptinka tik tada, kai pinigai jau ištaškyti.
Kontroliavo, bet nematė
Vakar Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė galimoms korupcijos apraiškoms skirstant bei panaudojant ES paramą bei viešųjų pirkimų srityje tirti analizavo, kaip Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos projektų valdymo agentūra administravo ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšas, skirtas aplinkosaugos projektams.
Finansų ministerija šį pavasarį skelbė, kad Lietuvoje nustatyta apie 17 mln. litų netinkamai panaudotų ES paramos lėšų. Daugiausia pažeidimų aptikta būtent aplinkosaugos projektuose.
Kaip darbo grupės posėdyje teigė Valstybės kontrolės 7-ojo audito departamento direktorė Vilija Stirbienė, daugiausia trūkumų, naudojant 2004-2006 m. skirtą ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą, aptikta organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus, taip pat atrenkant ir vertinant projektus.
Didžiausia suma netinkamų finansuoti lėšų nustatyta Sanglaudos fondo projekte “Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas” - 1,866 mln. litų.
“Blogiausia, kad institucijos, kurios ES lėšų judėjimą stebėjo nuo pat pradžių, ir ne vienus metus, turėjo tokius pažeidimus nustatyti ir stabdyti, bet to nepadarė”, - apgailestavo V.Stirbienė.
Masinis pinigų plovimas
Laikinasis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Ūkio ministerijos vadovas Žydrūnas Plytnikas atvirai sakė, kad viešieji pirkimai Lietuvoje nekontroliuojami nuo pat 1995 m.
“Buvo susitarimai, ką tikrinti, ko netikrinti. O dabar didžiausi korupcijos židiniai susiję su ES pinigais, - įsitikinęs “Respublikos” pašnekovas. - Paprastas pavyzdys - mokyklų renovacija. Vos tik išėjo ministro įsakymas, kad visi mokyklų renovacijos viešieji pirkimai turi būti vykdomi per centrinę perkančiąją organizaciją, jau 3 mėnesius nė viena mokykla viešųjų pirkimų nevykdo. Nes negali pasirinkti savų konkursų nugalėtojų”.
Pastaraisiais mėnesiais patikrinusi 80 viešųjų pirkimų konkursų, 60-yje Viešųjų pirkimų tarnyba aptiko pažeidimų.
“Tik 20 pirkimų buvo tvarkingi, kituose pažeidimai taisomi, o 40 pirkimų, kur padaryti dideli įstatymų pažeidimai, visi dokumentai perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms, - kalbėjo Ž.Plytnikas. - Todėl atvirai sakau - valstybėje nėra kontrolės”.
Reikalauja atsakomybės
Anot jo, situacija imtų keistis, jei kiekvienam projekto ekspertui, kiekvienam valdininkui būtų nustatyta asmeninė atsakomybė už priimtą sprendimą. O šiuo metu taikomos administracinės nuobaudos pažeidėjams tik juoką kelia.
“Na ir kas, kad pašalins iš viešųjų pirkimų komisijos metams? Arba skirs baudą nuo 500 iki 2500 litų. Aš milijoną pavogiau, gaunu maksimalią baudą, o milijonas vis tiek lieka kišenėje, - ironizavo Ž.Plytnikas. - Be to, korupcijos ašis - ne viešųjų pirkimų komisija. Pats vadovas įpareigoja komisiją, aišku, žodžiu. Nustačius pažeidimų, eilinis komisijos narys gauna baudą, o po kelių mėnesių vadovas jam už gerą darbą skiria premiją, ir jis toliau sau gyvena”.
- Kur žiūri valdžia, jei normalios viešųjų pirkimų kontrolės nėra nuo 1995 metų? - klausė “Respublika” darbo grupės pirmininko Jurgio RAZMOS.
- Mes nesame institucija, kuri galėtų efektyviai išnagrinėti konkrečias korupcijos apraiškas ir nubausti kaltuosius. Mes žiūrime sisteminius dalykus. Kviečiamės pažangiau dirbančią instituciją, išklausome ir sakome: “O kodėl kitos to nedaro, ar nerūpi skaidrumas?”
- Bet ir Seimas neskuba priimti antikorupcinių įstatymų.
- Tikiuosi, ir Seimas rudenį susikoncentruos. Dėl kelių svarbių projektų, kiek man žinoma, dar nėra Vyriausybės išvadų. Tai dėl prievolės viešam asmeniui įrodyti, kad jo turtas yra pagrįstas gaunamomis pajamomis. Dar vieną kitą vietą reikia patobulinti Viešųjų pirkimų įstatyme, kad būtų įtvirtinta Viešųjų pirkimų komisijos narių konkreti atsakomybė, ir kad bausmės dydis būtų diferencijuotas pagal viešųjų pirkimų mastą ar padarytą žalą.
Politinė valia dėl siekio kuo labiau skaidrinti tuos procesus ir kovoti su korupcija yra. Tik ne visada ta politinė valia efektyviai pasireiškia tvarkant teisės aktus ir konkrečius veiksmus.
- Tai kas trukdo?
- Matyt, lemia žmogiškasis faktorius, gal kompetencijos trūkumas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
