Krašto apsaugos ministras J.Olekas: Niekas nieko kariuomenėje tikrai neapgaus

- Pastarosiomis dienomis kalbant apie šauktinių kariuomenę nuskambėjo daug optimizmo, ypač iš valdžios pusės. Štai net premjeras leido suprasti, kad į kariuomenę masiškai plūsta savanoriai, kad jų netrukus bus net 3 tūkst. Ar tai reiškia, kad pirmosios šauktinių bangos net neprireiks?

- Valstybės gynybos taryboje priėmėme sprendimą užpildyti iki pilnos komplektacijos karinius padalinius. Vienintelis būdas, kuris leidžia tai padaryti, yra pakviesti šauktinius. Pakviesti arba privaloma tvarka, arba pagal savanoriškumo principą. Kad būtų užpildyti visi daliniai, šiandien trūksta šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių. Mūsų patirtis rodo, kad praėjusiais metais, kai mes pagal savarankiškumo principą kviesdavome žmones trims mėnesiams, tarnavo beveik tūkstantis jaunuolių - vaikinų ir merginų. Šiais metais mes jau turime pasirašę apie 150 profesionalių kontraktų, tie vyrai jau įsilieja į karinę tarnybą. Šią kryptį mes ir toliau numatę tęsti. Besidominčių žmonių tikrai yra, matome, kad jų daugėja. Tačiau dabar laukiame Seimo sprendimo, nes gali būti svarstymų ne tik dėl pradedamo šaukimo, bet ir dėl to, kokiomis sąlygomis jie bus šaukiami. Nes dabar įstatymas numato tam tikras sąlygas - amžiaus ribas, sveikatos, užimtumo klausimus ir pan.

- Pagrindinis visų prieš šauktinius nusiteikusių žmonių motyvas: „Kam jie reikalingi, nes jie vis tiek nieko neapgins?“ Ką tokiais atvejais atsakote?

- Atsakau paprastai: o kam reikėjo žūti Loretai Asanavičiūtei ir kitiems žmonėms, kurie, nors ir beginkliai, stojo prieš tankus, kad apgintų savo valstybę. O juk jie stojo net ir dėl to, kad šitie skeptikai dabar laisvai galėtų tai pasakyti. Nes prie anos valdžios jie negalėjo to pasakyti. Tai yra laisvė. O gal mes turime pabėgti ir palikti savo sergančius tėvus ar jaunas sesutes? Tie žmonės, kurie ateis, kurie dalyvaus ginant valstybę, yra labai svarbūs. Mes čia ne šiaip sau norime juos pakviesti. Tai yra žingsnis, kad Lietuvos kariuomenė būtų visiškai sukomplektuota, galėtų visavertiškai dalyvauti pratybose kartu su sąjungininkais. Visa tai darome tam, kad būtume saugesni ir joks priešas nežengtų į Lietuvą. Kariuomenės reikia tam, kad nieko blogo mūsų valstybei nenutiktų. Čia tarsi skiepai, savotiška ligų prevencija. Kartais sakoma, kad jūs čia išleidžiate pinigus, gaištate laiką, o karo nebus. Taip, mes tam juos ir išleidžiame bei laiką gaištame, kad karo nebūtų. Tai yra svarbiausia mūsų užduotis ir vertybė.

- Daugelis tų skeptikų, galbūt prisiminę sovietinius laikus, pateikia ir kitokių argumentų, kodėl nereikia šauktinių kariuomenės: esą vėl atgis „dedovščina“, patyčios, klaninė sistema, kad tuos jaunuolius visi skriaus ir pan. Ar galite patvirtinti, kad viso to Lietuvos kariuomenėje nėra?

- Galiu užtikrinti: Lietuvos kariuomenėje viso to nebėra. Aš kviečiu ir žurnalistus dalyvauti mūsų organizuojamose stovyklose, kariuomenės renginiuose, kad jūs pamatytumėte tikrąjį kariuomenės gyvenimą ir tvarką. Dabar žmogus nekeliauja tarnauti toli nuo Tėvynės, o juk mūsų vaikinai sovietinėje kariuomenėje žūdavo prie Murmansko, Vladivostoko, Kazachstane... Dabar jie tarnauja savo žemėje. Didžioji dalis šauktinių, tarnaudami netoli namų, savaitgaliais grįš į namus, jų niekas nelaikys užrakintų, kaip būdavo sovietinėse kareivinėse. Nėra pas mus nei „jaunučių“, nei „senių“ - jie visi tarsi šeima, kurioje yra tik vyresni ar jaunesni broliai. Visai kita atmosfera. Tie nuogąstavimai tiesiog nepagrįsti.

- O kodėl apsispręsta šauktinių kariuomenę atkurti 5 metams? Nejaugi mąstoma, kad po 5 metų dabartinės grėsmės išnyks? Ar nenutiks taip, kad po 5 metų panaikinus šauktinius vėliau vėl viską teks pradėti nuo pradžių, net ir tas beviltiškas diskusijas su skeptikais?

- Atsakymas paprastas. Minėjau 3 tūkst. karių trūkumą padaliniuose. Normaliu tempu dirbant per metus ateina 600-800 profesionalų papildomai. Taigi prireiks maždaug 5 metų, kad būtų užpildytas 3 tūkst. trūkumas. Todėl šiemet pašauksime 3 tūkst., kitąmet reikės jau mažiau, nes kai kurie daliniai pasipildys profesionalais, ir taip tą problemą išspręsime. Paskui žiūrėsime, kada galime stabdyti. Kitaip sakant, po 5 metų vėl turėsime profesionalią kariuomenę, tik visiškai sukomplektuotą. Juk ir Valstybės gynybos tarybos sprendimas buvo ne atkurti šauktinių kariuomenę, o laikinai 5 metams sugrąžinti šaukimą. Kol kas yra taip, o jeigu kas nors keisis, turės vėl iš naujo rinktis ir Valstybės gynybos taryba, ir Seimas bei svarstyti tuos klausimus iš naujo. O dabar per tuos 5 metus užpildome visus dalinius profesionalais, o su šauktiniais atsisveikiname, galbūt net visam laikui.

- Ne mažiau abejonių kelia ir pasirinktas 9 mėnesių šauktinių tarnybos laikotarpis. Kokie čia buvo motyvai ir argumentai? Kodėl ne 1 metai? Ar pakaks to laiko kariams parengti ir užkamšyti dabar esantį trūkumą?

- Mes manome, kad tie 9 mėnesiai yra minimaliai optimalus laikas. Mūsų kariai iš pradžių tarnavo dvejus metus, paskui 1 metus, dar vėliau peršokome prie 3 mėnesių tarnybos ciklo. Tačiau ir kariuomenės vadas, ir kiti karininkai sako, kad per 3 mėnesius tobulinami tik individualūs įgūdžiai, tačiau žmogus nepakliūva į kovinius karinius dalinius. Todėl jiems reikia 3 mėnesių pasirengimo kurso ir pusės metų tarnybos. Tai bus ir kariui geresnė galimybė pasirengti, ir galimybė tarnauti kitiems, kad mes turėtume didesnį skaičių parengtų karių.

- Daugybę diskusijų kelia šauktinių atrankos sistema. Ar burtai tikrai yra geriausia išeitis? Žmonės nuogąstauja, kad tai tik skatins korupciją bei protekcionizmą.

- Siekis, aišku, yra padaryti šią sistemą kuo skaidresnę. Šaukiamojo amžiaus jaunuolių yra 200 tūkst. Vienų metų šaukimas būtų apie 15 tūkst. Vadinasi, mums reikėtų visai kitų patalpų, visos infrastruktūros. Dabar tiesiog to nereikia daryti. Juk mes norime ne tik turėti karių, juos reikia ir apginkluoti, ir duoti amunicijos, ir suteikti jiems visiems veiksmą, kad jie įgytų būtinų karinių įgūdžių. Kai reikia atrinkti mažesnį skaičių, tada susiduriame su problema: o kas į jį patenka? Todėl norime padaryti taip, kad visiems savanoriškai ateinantiems būtų suteikiama pirmenybė tarnauti jiems patogiu laiku. Mums dar reikia surinkti kokį tūkstantį. Čia reikia patikslinimo, kurį variantą pasirinkti. Įstatymas aiškiai nustato, kas turi būti šaukiamas ir kokios numatytos įvairios objektyvios išimtys: mažamečių vaikų auginimas, vienintelis šeimos maitintojas, sveikata ir kiti dalykai. Taigi mums reikalingas tik tūkstantis, o mes tokio amžiaus sveikų jaunuolių, kuriems netaikomos išimtys, turime 10 tūkst. Kaip atrinkti? Kitų šalių patirtis rodo, kad burtai ir yra pats skaidriausias dalykas.

- Rodysite visą ceremoniją viešai per televiziją? Tuomet tos burtų laidos reitingas tikrai bus aukštas...

- Galbūt. Dabar pavedžiau savo žmonėms pabandyti parengti grynai praktinius dalykus. Galbūt suvesime į kompiuterį ir galėsime visi matyti kokiame nors dideliame ekrane visas kandidatų pavardes, tada paspaudžiamas mygtukas ir iškrinta reikalingas tūkstantis pavardžių. Taip, laida bus žiūrima... Be to, kreipėmės ir į savo sąjungininkus, kurie turi tokios patirties, kad parodytų tas programas, surengtų bandymus... Žodžiu, šia linkme dar tik judame. Yra minčių žmones skaidyti pagal teritorinį principą. Žodžiu, visa tai kol kas ne iki galo sukonstruota - turime tik schemą, kuri aprašyta įstatyme. Bet tobulumui ribų nėra, sulaukiame įvairiausių motyvuotų pasiūlymų, o kai tik turėsime Seimo sprendimą, galutinai apsispręsime dėl šaukimo sistemos. Bet kuriuo atveju čia niekas nieko neapgaus.

- Tokiu atveju kyla daug klausimų dėl užsienyje gyvenančių tautiečių, atitinkančių visus šauktinių kriterijus. Jie visi nori gauti mūsų valstybės socialines garantijas, nemokamą mediciną ar mokslą, tačiau tikrai nesiveržia į pirmąsias šauktinių gretas. Ar juos taip pat įtrauksite į tą burtų sistemą? Ar nenutiks taip, kad buvimas užsienyje automatiškai reikš atleidimą nuo pareigos ginti Tėvynę?

- Jokiu būdu ne. Įstatymas jiems jokių išimčių nenumato. Ar tu šiandien sėdi čia Vilniuje, ar rytoj sėdėsi kur nors Suvalkuose - nuo tarnybos Lietuvos kariuomenė neatleis, jeigu esi Lietuvos Respublikos pilietis. Tiesiog galios būtinybė sugrįžti, baudžiamoji atsakomybė. Taigi, jeigu jie neatvažiuos pašaukti, visuomet jiems virš galvos kabos tas Damoklo kardas, t.y. baudžiamoji atsakomybė, kuri yra numatyta įstatymuose. Dėl jų paieškos taip pat ypatingų problemų nematau - žmonės yra deklaravę gyvenamąsias vietas, yra „Sodros“ registrai ir kitos duomenų bazės. Galbūt nežymios dalies mums ir nepavyks surasti, bet didžioji dalis tikrai bus rasta, o visų vengiančių tarnybos atsakomybė bus labai aiški.

- Kaip vertinate pasiūlymą visoms Lietuvos politinėms partijoms nuolat skelbti, kiek jų gretose yra tarnavusiųjų Lietuvos kariuomenėje? Žinau daug žmonių, kuriems tai būtų bene svarbiausias pasirinkimo kriterijus, už ką balsuoti per rinkimus.

- Teigiamai. Kiek žinau, mūsų partijos, kurioje yra 20 tūkst. narių, anketose tokios skilties nebuvo, bet svarstyti apie tai verta. Yra pas mus nemažai tarnavusiųjų sovietinėje kariuomenėje, net Afganistane... O tarnavusiųjų Lietuvos kariuomenėje nežinau, ar yra daug. Seime iš mūsiškių jaunesnių... Jiems tarnyba buvo atidėta, nes mokėsi aukštosiose mokyklose. Sutinku, kad rinkėjams tai galėtų būti įdomu. Tačiau mūsų frakcijoje kokie 3 iš 5 įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. Aš pats kovo 11-ąją daviau Šaulių sąjungos priesaiką... Tam tikra forma mes bandome prisidėti prie gynybos kaip galime. Manau, kad tikrai kiekviena partija galėtų pasididžiuoti, pasidžiaugti savo Lietuvos kariais. Pasiūlymą priimu ir tokiai iniciatyvai tikrai pritarčiau.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“