Aplinkos ministerija apsižiūrėjo, kad nepaliaujamai nyksta neatsinaujinančių Lietuvos naudingųjų iškasenų atsargos, kurios toli gražu naudojamos ne vien mūsų šalyje. Valstybė verslininkams jas pardavinėja už simbolinę sumą, o šie Lietuvoje arba užsienyje mūsų turtą perparduoda maždaug 50 kartų brangiau.
Tik užsienis atsargas taupo
Ministerija siūlo dvigubai didinti mokesčius valstybei už kietąsias iškasenas - anhidritą, dolomitą, smėlį, žvyrą, statybinį gruntą. Už durpes, kurių klodai ypač senka, mokesčiai turėtų didėti triskart. Tačiau kainos net ir padidinus mokesčius vis tiek būtų juokingos: už kubinį metrą durpių verslininkai valstybei atseikėtų 2 litus, už smėlį - 95 centus, žvyrą - 1,12 lito, klintį - 1,73 lito ir t.t.
Aplinkos ministerija skelbia, kad, pavyzdžiui, durpių mokesčio tarifas jos išgavėjams siekia vos 0,62 lito už kubinį metrą, o didmeninė kaina yra 50 kartų didesnė - jau iki 30,53 lito. Net ir atmetus gavybos bei transportavimo išlaidas antkainis - šimtai, jei ne tūkstančiai, procentų.
Jei nuo kitų metų sausio įsigaliotų Aplinkos ministerijos siūlomi nauji tarifai, įplaukos už iškasenas į biudžetą padidėtų bent jau iki 34 mln. litų.
Antkainis - šimtai procentų
„Nustatant mokesčio tarifą, vadovautasi principu, kad išteklių pardavimo kainoje mokesčio tarifas sudarytų iki 6 proc. išteklių rinkos vertės“, - akcentuojama ministerijos parengtame projekte, kuriame pažymima, kad užsienyje tarifas siekia iki 10 proc. rinkos vertės, neskaitant karjerų mokesčio ir kitų. Lietuvoje visi mokesčiai tesudaro vos apie 2 proc.
„Pavyzdžiui, sunkvežimis smėlio, jei galutiniam vartotojui jis vežamas 30 kilometrų atstumu, kainuoja 150 litų. O mokesčio valstybei dalis bendroje kainoje sudaro vos 2 proc. arba 3 litus. Kitaip tariant, verslininkas, atmetus transportavimo ir kitas išlaidas, už valstybės išteklius gauna 150 litų, o valstybė - vos 3 litus“, - pavyzdį „Respublikai“ pateikė viena iš projekto autorių, Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento direktorė Vilija Augutavičienė.
Saugo pelnus
Tačiau verslininkai net ir dėl galimo nežymaus kainų pakėlimo jau purkštauja. „Net ir esant dabartiniams mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifams, kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonės patiria nuostolių“, - tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys. Anot jo, pakeitimai turėtų neigiamų padarinių verslui, todėl jų esą nereikėtų patvirtinti.
Verslininkus užstoja ir Susisiekimo ministerija.
„Šiuo metu sudarytos ir įgyvendinamos kelių tiesimo, rekonstrukcijos sutartys nenumato gamtinių išteklių pabrangimo, todėl tikėtina, kad, padidinus tarifus, bus naudojamos pigesnės medžiagos ir tai gali turėti neigiamos įtakos kelių kokybei“, - nuogąstavo susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, ragindamas bent jau nustatyti pereinamąjį laikotarpį pabrangimui.
Krokodilų ašaros
Tačiau V.Augutavičienei ir pramonininkų, ir Susisiekimo ministerijos verkšlenimai neatrodo nuoširdūs.
„Verslininkai su bet kokiu pabranginimu niekada nesutiks. O Susisiekimo ministerijos argumentai irgi nepagrįsti. Mokestis už iškasenas 1 kilometro kelio savikainoje sudaro tokią mažą dalelę, kad tarifo padidinimas jokios įtakos galutinei kelių tiesimo kainai neturės“, - pastebėjo ji.
Automobilių kelių direkcija apskaičiavo: magistralinio 2 juostų 1 kilometro kelio ruožo įrengimas su drenažu, kelio ženklais, pralaidomis kainuoja apie 2 mln. litų. Mokestis valstybei už panaudotus išteklius - vos apie 39 tūkst. litų. Tai sudarytų tik apie 2 proc. bendros projekto vertės.
Edvardas ŽAKARIS, Seimo narys:
Iki 1992-ųjų Lietuvoje egzistavo fondai, į kuriuos iškasenų gavėjai pervesdavo dalį gaunamo pelno pažeistų žemių rekultivavimo darbams. Tačiau jie panaikinti ir beveik 20 metų niekas nebuvo daroma. Pasiūlėme fondus atnaujinti, tačiau verslininkai, gaunantys pelną iš iškasenų, ėmė triukšmauti. O dauguma jų - užsienio kompanijos. Tad jie itin pigiai iš mūsų išsiveža iškasenas, o mums lieka nesutvarkytos pelkės, žvyrduobės, kurias turime tvarkyti už savus pinigus.
O ir mokesčiai už iškasenas - labai juokingi. Kitos valstybės juos padidino, kad nebūtų išvežama į užsienį ir liktų ateičiai sau. Lietuvoje, pavyzdžiui, mokesčiai, kiek žinau, sudaro vos 50-ąją dalį durpių rinkos kainos. Bet kai pasižiūri į partijų rėmėjus, tai tarp jų didžiausi - naftos, durpių ir kitų išteklių gavėjai. Gal todėl taip ilgai niekas ir nebuvo daroma. Jei tik atsiranda koks siūlymas, verslininkai iš karto pradeda puolimą, nes saugo kiekvieną savo pelno kapeiką. O čia pelnas - ne kapeikos, o milijonai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
