Labiausiai Vilniui reikia tilto už 5 mln. eurų

Abejonės ir „povandeninės srovės“

Socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje Miesto planavimo aptarimo grupėje prieš kelias dienas užvirė karšta diskusija dėl Vilniaus miesto savivaldybės planų tarp Geležinio Vilko g. ir Senojo Žvėryno tilto įkomponuoti dar vieną pėsčiųjų tiltą. Preliminariais skaičiavimais, tiltas, padėsiantis gyventojams „sutaupyti“ net 50-100 metrų kelio, sostinės biudžetui atsieitų „kuklius“ 5 mln. eurų. Nepasitenkinimą tokiais planais reiškę internautai netgi bandė aiškintis, kas yra tikrasis tokių, iš miesto gyventojų kišenės apmokamų, projektų užsakovas ir išsakė įdomių versijų, kuriose figūravo gerai visuomenei žinomos statybų vystytojų pavardės.

Visi planuojami tiltai bus

Sostinės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis „Vakaro žinias“ tikino, kad statyti naują tiltą yra būtina. „Idėja tiesti tiltą būtent šioje vietoje nėra nauja. Netgi buvo galvojama apie naują transporto tiltą, bet šios minties buvo atsisakyta, nes būtų išaugę Saltoniškių rajonui tenkantys automobilių srautai. Visgi matant, kaip išsiplėtė dešinėje pusėje esantis miesto centras, kuris prasideda prie VRM Kultūros rūmų Žirmūnuose ir baigiasi minėtame Saltoniškių rajone, abiejų krantų ryšys, ypač galvojant apie dviratininkus ir pėsčiuosius, tapo labai svarbus. Dabartiniai tiltai žmonių judrumo neskatina.

Geležinio Vilko g. tiltas, pasibaigiantis judriu transporto mazgu, nėra patogus nei dviratininkams, nei pėstiesiems, tad būtinas paralelinių ryšių kūrimas. Planuojamas tiltas Upės g. ne tik sujungtų kairį ir dešinį Neries krantus, bet ir paskatintų Saltoniškių bei aplinkinių rajonų gyventojus miesto centrą pasiekti pėsčiomis arba pasinaudojant ekologiškomis transporto priemonėmis“, - planuojamo tilto svarbą akcentavo pašnekovas.

Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad, tikėtina, keisis buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto pastatų paskirtis, užsiminė, kad bus užstatytas netoli Seimo esantis, šiuo metu stovėjimo aikštele paverstas, sklypas, „nes palikti jį tuščią nėra racionalu“. Retorinis klausimas, - ar racionalu tiesti tiltus, kai jų netrūksta, vietoj to, kad statytume darželius, kurių stinga?

Paklaustas apie Vingio parke planuoto statyti tilto likimą, pašnekovas patikino, kad ir jis bus nutiestas. „Dešimtmečiais niekas nesirūpino dviračių plėtros infrastruktūra. Maža papaišyti ant asfalto linijas. Klausimus reikia spręsti kompleksiškai, priimant geriausiai miegamųjų rajonų gyventojų poreikius atitinkančius sprendimus, - sakė M.Pakalnis. - Tai, kas vykdoma yra bendra investicija į miesto aplinkos gerinimo programą.“

Priminsime, kad nauji tiltai - ne vieninteliai milijoniniai pastarojo meto miesto valdžios projektai. Nemažai biudžeto lėšų buvo išleista išperkant buvusius Profsąjungų rūmus. Savivaldybė, pašnekovo teigimu, pabaigus statybas yra įsipareigojusi sutvarkyti ir jų aplinką. Pasiteiravus, ar biudžete užteks viskam lėšų, M.Pakalnis patikino, kad „visi darbai yra planuojami, tad lėšų tikrai užteks. Juolab kad kai kuriems darbams planuojama panaudoti ir ES paramą.“

Komentaras

Publicistas, kultūrologas Vytautas Rubavičius atkreipė dėmesį, kad aktualiausios pastarojo meto sostinės problemos yra eismas piko valandomis ir „užsikimšęs“ senamiestis.

„Jų jokiomis tiltų statybomis neišspręsi, o matant, kaip problemos gilėja, tampa akivaizdu, kad miesto valdžia net nesirengia jų spręsti“, - teigė pašnekovas.

Vertindamas dabartinius planus, publicistas išsakė prielaidą, kad miesto biudžete atsirado laisvų pinigų, todėl juos skubama įsisavinti.

„Visuomenės gėriui valdžia jų naudoti nenori, nes tektų imtis smulkesnių, kantrybės reikalaujančių, darbų. Su jais daugiau klapato, bet gerokai mažesnis „nubyrėjimas“. Tai lemia, kad investuojama į didelius, bet abejotinus projektus. Pasukus tokiu keliu galima greitai įsisavinti visas atsiradusias lėšas. Ypač patogi sritis yra naujų kelių tiesimas ir tiltų statybos, nes čia sėkmingai galima „nuplauti“ dešimtis milijonų eurų. Dabartinei administracijai būdingas noras praturtėti „čia ir dabar“, tad atėjusi nauja, puikiai pinigų plovimo schemas išmananti, karta, taip ir tvarkosi“, - reziumavo V.Rubavičius.