Lietuva ketina milijardu paremti TVF

Finansų ministerija parengė projektą, kuriam įsigaliojus Lietuva įsipareigotų didinti savo kvotą Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) 1,029 mlrd. litų. Tiesa, šios milžiniškos sumos iš karto mokėti nereikėtų - būtų tik išrašytas tam tikras vekselis. Jį reikėtų apmokėti tik tada, kai TVF pareikalaus. O kada fondas to pareikalaus - sunku prognozuoti.

Įsipareigojimas - už 1 mlrd. litų

Finansų ministerija projekto būtinybę motyvuoja tuo, kad buvo pasiektas tarptautinis susitarimas dėl TVF kvotų peržiūros, kurios tikslas - sustiprinti sparčiai kylančios ekonomikos ir besivystančių šalių atstovavimą TVF ir padidinti TVF likvidumą. TVF pasiūlė 100 proc. padidinti bendrą TVF kvotą ir 187 valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, turimas kvotas.

„Kadangi Lietuva peržiūros metu buvo priskirta prie sparčiai kylančios ekonomikos šalių grupės ir TVF yra nepakankamai atstovaujama, palyginti su jos santykiniu svoriu pasaulio ekonomikoje, jos kvotą TVF pasiūlė padidinti 257,7 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (toliau - SST), arba apie 1,029 mlrd. litų, t.y. nuo 183,9 mln. SST iki 441,6 mln. SST (apie 140 proc.)“, - dėstoma projekte.

Skolintis iš TVF neketina

Argumentuojama, esą Lietuva, turėdama didesnę kvotą, turėtų didesnę įtaką formuojant TVF politiką ir galėtų iš jo esant poreikiui skolintis palankesnėmis sąlygomis, nes TVF suteikiamos paskolos dydis priklauso nuo valstybės narės turimos kvotos TVF.

TVF kvotų padidinimas įsigalios, kai TVF kvotų padidinimui pritars ne mažiau nei 70 proc. visų TVF valstybių narių balsų. O tai gali atsitikti jau rudenį.

„Lietuvos kvotos TVF padidinimas jokiu būdu nėra susijęs su ketinimais skolintis iš šios organizacijos“, - „Respubliką“ užtikrino Finansų ministerija.

Anot jos atstovų, grynais Lietuva turės sumokėti vos apie 2,5 mln. litų, o likusi suma - per milijardą litų - bus pakeista nacionaline valiuta nominuotais neapyvartiniais ir neprocentiniais pasižadėjimo lakštais.

„Pasižadėjimo lakštas, paprastai tariant, yra įsipareigojimas sumokėti, kai to bus paprašyta“, - paaiškino Finansų ministerijos atstovai.

Teks griebtis žirklių

Profesorius ekonomistas Povilas Gylys mano, kad toks įsipareigojimas Lietuvai ateityje gali tapti didžiule finansine našta.

„Juk pinigai neatsiranda iš oro. Tos šalys, kurios neturi valiutų valdybos modelio, gali visaip suktis. Pavyzdžiui, pasiskolinti iš centrinio banko. Mes to padaryti negalime. Tad praktiškai, kai TVF pareikalaus, reikės sumokėti iš mokesčių mokėtojų pinigų apkarpant finansavimą įvairioms sritims. Arba reikės vėl skolintis“, - paaiškino P.Gylys.

Pasak jo, kuo didesnė šalies kvota, tuo ji labiau gali lemti TVF politiką.

„TVF nori sutelkti lėšas tiems atvejams, kai kam nors kyla problemų ir norima pasiskolinti iš TVF, o ne iš privačių finansinių rinkų. Tada tie pinigai tarnauja globaliniam viešajam interesui. Tačiau kyla klausimas, kokią įtaką Lietuva turės su savo įnašu, kuris mums būtų didžiulis, tačiau TVF mastu tai tebūtų centai. SST yra savotiškas vekselis. Ateina laikas vekselį padengti ir tu turi sumokėti pinigus. Tai pinigai, kuriuos vis tiek kada nors reikės atiduoti. Kada - nežinia“, - sakė profesorius P.Gylys.

Lietuvą spaus dar negreit

Ekonomikos mokslų daktaras Stasys Kropas, kelerius metus dirbęs JAV, TVF vykdomojo direktoriaus patarėju, o dabar vadovaujantis Lietuvos bankų asociacijai, ramino, esą pinigų iš Lietuvos TVF tikrai greitai nepareikalaus.

„Mes ir iki šiol fondui esame mokėję pasižadėjimo lakštais, kurie nėra apyvartiniai, nėra cirkuliuojantys. Tai nėra grynųjų pinigų sumokėjimas. TVF funkcionuoja, kai visos jam priklausančios šalys atlieka mokėjimus. Tačiau tikrus pinigus įneša tik šalys donorės, turinčios tvirtą mokėjimų balansą su perviršiu. Visos kitos moka tik pasižadėjimo lakštais, nuo kurių grynais reikia sumokėti tik apie 1 proc. Kai bus pareikalauta pasižadėjimo lakštus padengti grynais pinigais, tada tai turėsime padaryti. Tačiau lakštai yra neterminuoti ir TVF paprastai pareikalauja sumokėti tik tada, kai valstybė neturi jokių mokėjimo balanso problemų ir gali tapti šalimi donore. Lietuvai tai dar ilgai negresia. Iš esmės mums kvotų didinimas didelės reikšmės neturės, tik suteiks galimybę, reikalui esant, pasiskolinti daugiau ir geresnėmis sąlygomis“, - tvirtino S.Kropas.

Pradžia - 1992-aisiais

Pasak ekonomisto, Lietuva pirmuosius pasižadėjimo lakštus išleido dar 1992-aisiais ir iki šiol negavo pareikalavimo juos padengti, tad esą yra vilčių, kad ir naujasis milijardinis įsipareigojimas ilgą laiką įsipareigojimu ir teliktų.

„TVF pareikalauti galėtų tuo atveju, jei šalis turėtų tvirtas užsienio valiutų atsargas, mokėjimų balanso perviršį, subalansuotą valstybės biudžetą. Valstybės donorėmis tampa tik palaipsniui. Tai ilga procedūra. Nebus taip, kad TVF vieną dieną pareikalaus sumokėti, o kitą dieną tai turėsime padaryti“, - ramino S.Kropas.
Anot jo, šiuo metu Lietuva turi išleidusi maždaug 200 mln. SST už maždaug 800 mln. litų.

Nuo redakcijos

Jei bus pritarta naujam Lietuvos įsipareigojimui daugiau nei už milijardą litų, mūsų šalies finansiniai pažadai Tarptautiniam valiutos fondui padidės iki 1,8 mlrd. litų. Tokie įsipareigojimai - galingas ginklas tarptautinių organizacijų (TVF) rankose. Lietuvą bet kuriuo metu daug lengviau paspausti įvairiais klausimais. Pavyzdžiui, užsispirs lietuviai, kad šeima negalima tarp tos pačios lyties asmenų - bus liepta grynais padengti SST. Politikai įtikinėja, kad taip nebus, tačiau Vengrijoje matome puikiausią pavyzdį, kai TVF įsakinėja vengrams pakeisti Konstituciją, o nepaklusus grasina sustabdyti paskolų mokėjimą.