Parduota Tėvynė - daug gražesnė
Žemės lietuviams nebeliks. Pusė milijono hektarų apeinant įstatymus jau atsidūrė užsieniečių rankose. Kokiais tempais likusią Lietuvos teritoriją (6 milijonus hektarų) pusvelčiui supirks svetimšaliai, kai tai bus leista oficialiai?
Įstatymai - ne kliūtis
Pusė milijono hektarų parduota, nors įstatymai draudžia užsieniečiams iki 2011-ųjų tiesiogiai pirkti Lietuvos žemes! Kas dėsis po 2011 m. gegužės 1-osios, kai įstatymai jau įpareigos lietuvius parduoti Tėvynę? Sunkmetis geriausiu atveju bus tik įpusėjęs, nekilnojamojo turto kainos liks stabiliai mažos, pinigų trūkstantys žmonės stengsis išgyventi už centus pardavę tėvų ar senelių uždirbtus hektarus.
Kad taip neatsitiktų, Seimo narys Jonas Ramonas siūlo pakeisti Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, taip pratęsiant oficialų draudimą įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemę užsienio subjektams iki 2018 metų.
“Užsienio piliečiai neteisėtais būdais per trečiuosius asmenis yra įsigiję didelius žemės ir miškų plotus, - konstatavo J.Ramonas. - Galima spėti, kad šie plotai siekia iki 500 tūkstančių hektarų. Ypač aktyviai šie procesai vyko Pakruojo ir Mažeikių rajonuose. Be to, nemažai užsienio piliečių, įregistruodami ūkius ir turėdami teisę po trejų metų įsigyti žemę oficialiai, tik imitavo ūkinę veiklą ir užvaldė nemažus žemės plotus (manoma, kad apie 30 tūkst. ha). Nemažai žemės yra įkeista užsienio komerciniams bankams, kurie per savo antrines įmones perima įkeistą turtą ir gali jį parduoti pirmiausia užsienio valstybių piliečiams.”
Jis taip pat siūlo įteisinti ne trejų, o ilgesnį - penkerių metų - laikotarpį, kiek užsieniečiai turi gyventi ir verstis žemės ūkio veikla Lietuvoje, kad galėtų įsigyti žemės. Tiesa, seimūnas pripažino, kad tokiu įstatymu gali būti labai nepatenkinta Europos Komisija, nors įvykę procesai, pasak jo, “kelia tiesiogines grėsmes šalies nacionaliniam saugumui”.
Įvardijo kaltuosius
“Vakaro žinioms” parlamentaras įvardijo, kas, jo manymu, yra kalčiausi dėl išparceliuotos Lietuvos: “Su kai kuriais vyrais vos ne snukius daužėme, kai sutartyje reikėjo išsiderėti septynerius metus draudimo. Labiausiai priešinosi euroderybininkas Petras Auštrevičius, taip pat pradžioje - Vytenis Andriukaitis.”
Sąžinė negraužia
Realią valdžią nuo įstojimo į ES turėję socdemai neigia turėję duomenų apie tragiškas tendencijas. Buvęs premjeras Algirdas Brazauskas tvirtino nieko apie tai nežinojęs.
“Tik vieną galiu pasakyti - mūsų Vyriausybės laikotarpiu mes jokių sąlygų pagerinimo užsieniečiams pirkti žemę nedarėme. O dabar pasigirdo tokie dalykai, kad galima aerodromus privatizuoti, geležinkelius. Tai yra desperatiškas, kraštutinis veiksmas. Nežinau to mechanizmo, kaip apeinami įstatymai. Bet mums valdant, mes negavome net kokio nors panašaus signalo, net neiškilo klausimo, kad žemė parduodama apeinant galiojančius Lietuvos įstatymus”, - gynėsi A.Brazauskas.
Parduota Tėvynė - daug gražesnė
Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS - Buvęs euroderybininkas, Seimo narys:
Problema kita. Net ir egzistuojant draudimui, pasirodo, vis tiek pardavinėjamos žemės. Visiškai akivaizdu, kad įstatymai apeinami. Tad reikia nagrinėti, kokie motyvai, kodėl taip yra. Bet kuo dėti čia socdemai? Nieko čia bendro nėra. Yra du juridiniai asmenys, jie susitaria, keičia, daro nepažeisdami įstatymų. O įstatymus žmonės apeina nuo neatmenamų laikų. Jūs tuo nesinaudojat?
Griežta Konstitucijos nuostata, sakanti, kad žemę gali pirkti tik Lietuvos piliečiai, buvo priimta 1992-aisiais. Ji buvo tuo metu svarbi dėl nuosavybės grąžinimo piliečiams. Tada dar niekas negalvojo stoti į Europos Sąjungą. Tas labai griežtas draudimas parduoti žemę užsieniečiams buvo įrašytas bijant įvairiausių bėdų. Aš nebuvau tokio draudimo šalininkas.
Buvau vienas iš tų pataisų autorių, kai 2004-aisiais turėjome išsiderėti pereinamąjį laikotarpį. Ūkininkai spaudė, kad būtų ilgesnis pereinamasis laikotarpis, buvo labai daug prieštaraujančiųjų dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams. Mūsų tandemas su Petru Auštrevičiumi dirbo kelerius metus, mes išsikovojome atidaryti derybinį skyrių, sudaryti lengvatines sąlygas įsigyti žemę mūsų subjektams. Bet jei mes norėjome įstoti į Europos Sąjungą, reikėjo panaikinti konstitucinius prieštaravimus.
6,52 mln. ha - Tokią teritoriją užima Lietuvos Respublika
5 tūkst. litų - Brangiausiai tiek Lietuvoje mokama už hektarą žemės ūkio paskirties žemės
100 tūkst. litų - Maždaug tiek Danijoje mokama už hektarą žemės ūkio paskirties žemės
Tarp kitko
1878 m. grupė žydų ortodoksų nusipirko žemės ruožą Šarono slėnyje, čia įsikūrė 26 šeimos. Vėliau plūstelėjo dar kelios turtingų žydų mecenatų remiamos emigracijos bangos, kol 1914-aisiais čia jau gyveno apie 75 tūkst. žydų, visi jie masiškai pirko žemes. 1947 m. lapkritį Jungtinės Tautos daugiau nei pusę Palestinos atriekia žydams, šie paskelbė įkuriantys Izraelio valstybę.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
