9 nuotr.Imigrantai seniai nebėra jokia naujiena. Tačiau vis dažniau girdimi pasipiktinę balsai: jiems sudaromos išskirtinės sąlygos, kurių neturi čia gimę ir gyvenantys žmonės. Juolab kad nemažai „pabėgėlių“ daliai Lietuva tėra „tranzitinė“ valstybė, iš kurios jie dumia į Vakarus, dažniausia ne gyvybės gelbėti, nes karo čia dar nėra, - ieškoti sotesnio gyvenimo, kur nors Vokietijoje ar Švedijoje.
Rimtesnių incidentų nepasitaiko
Pagal prieš daugiau kaip porą metų nustatytą kvotą Lietuva jau priėmė 486 asmenis. Šie asmenys Lietuvoje iš karto gauna leidimą gyventi ir įgyja „perkeltojo“ statusą. Tačiau, pasak Pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus Roberto Mikulėno, dabar jų Lietuvoje tėra 120. Dauguma - 59 - gyvena Vilniuje, Kaune - 23, yra likusių pačioje Rukloje, Jonavoje, dar keliuose mažesniuose miesteliuose. O kur kiti? „Kažkur iškeliavo - ieškoti kur geriau. Bėgo tarsi nuo karo, bet, matyt, turėjo ir kitų sumetimų“, - sakė R.Mikulėnas.
Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis
teigia, kad yra čia likusiųjų, kurie dirba - ir gerai dirba. „Yra čia likusiųjų, tiesa, nedaug, kurie stengiasi integruotis. Su vietiniais gyventojais gerai sutaria“, - sakė seniūnas.
Kaip „Vakaro žinioms“ pasakojo R.Mikulėnas, vienas siras dirba Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, rašo mokslinį darbą. Kai kurie mokosi - medicinos, Kauno technologijos universitete. Kai kurie dirba baldų kombinate, siuvykloje. Tačiau jų tikrai nėra daug.
„Gyventojai centre greitai keičiasi. Tačiau turiu pasakyti, kad incidentų nepasitaiko, nebent kokios smulkmenos. Žinoma, gyventojai nėra labai patenkinti, kad imigrantams sudaromos geresnės sąlygos negu vietiniams. Stengiamės kuo labiau sulyginti visus, siekiame, kad būtų teisingumas. Centras gyvuoja jau dvidešimt metų, apsipratome, išmokome bendrauti. O mūsų žmonės tolerantiški“, - sakė seniūnas G.Jasiulionis.
R.Mikulėnas irgi nepamena rimtesnių incidentų. „Kartą buvo visur skelbiama, kad Rukloje riaušės. Nebuvo jokių riaušių. Policijai paskambinome tik dėl visa ko. Privažiavo visokio rango pareigūnų, o paskui patys išpūtė burbulą apie riaušes“, - teigė centro vadovas.
Pasitaiko ir nelabai gerų dalykų. Pasak direktoriaus, dvi centre gyvenančios moterys šiuo metu yra teisiamos. Jos į šalį atvyko su suklastotais dokumentais.
Atvykėliams suteikiama pagalba
Į Pabėgėlių priėmimo centrą atvyksta, jei taip galima sakyti, skirtingų rūšių pabėgėliai. Vieni - jau minėti perkeltieji. Dabar tokių yra 18 - trys šeimos po šešis asmenis. Jie atgabenti iš Turkijos, tačiau visi yra sirai. Tokiems žmonėms (žinoma, ne jiems vieniems) padedama integruotis. Viena iš problemų: jie kalba tik arabiškai, tad pradedama nuo lietuvių kalbos, lietuviškos visuomenės, Konstitucijos pagrindų skiepijimo. Centre tokie asmenys turi teisę gyventi tris mėnesius. Šeimos ketina persikelti į Vilnių. Pasak direktoriaus, Vilnius dažniausiai pasirenkamas dėl didesnės būsto nuomos kompensacijos. „Man nepatinka, kad kompensacijos skirtingos. Pavyzdžiui, išsikraustantiems į Jonavą mokama 11 eurų vienam žmogui, o išsikraustantiems į Vilnių - apie 70 eurų vienam žmogui. O būsto nuomos kainos Jonavoje, nors ir ne vilnietiškos, bet nuo Kauno atsilieka nedaug. Dviejų kambarių butas pas mus kainuoja 150-200 eurų per mėnesį“, - sakė direktorius.
Nors pagal galiojančius teisės aktus atvykėliai būstą ir darbą turi susirasti patys, jiems tai padeda padaryti tiek centro, tiek įvairių labdaringų organizacijų darbuotojai. Paprastai nuo asmens gaunamų pajamų už pagalbą jiems sumokama 20 proc.
Kita atvykstančiųjų grupė - prieglobsčio prašytojai. Jie visi turėtų gyventi Pabradėje esančiame Užsieniečių registravimo centre. Tačiau Pabradės centras perpildytas, tad nemaža jų dalis keliauja į Ruklą. Į Lietuvą jie patenka įvairiausiais keliais. Vienas iš „padoresnių“ būdų - atvykti su turistine viza ir tuomet prašyti prieglobsčio. Tiems, kurie jį gauna, galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir atvykusiems pagal kvotą. Beje, reikia pabrėžti, kad šie asmenys gauna visokeriopą paramą: pašalpas, maisto paketus, jiems padedama integruotis. Jų vaikai lanko darželius, mokyklas, aprūpinami būtiniausiomis mokymui reikalingomis priemonėmis, teikiamos teisinės, gydymo paslaugos. Tad nieko keisto, kad vietiniai gyventojai neretai šiaušiasi. Bet, kaip jau minėta, iki tiesioginių incidentų prieinama retai. Negi vadinsi incidentu, kai susipeša iš mokyklos grįžtantys „lietuviukai“ su „siriukais“. Kaip sakė seniūnas, esame tolerantiška tauta.
Atvykėlių nemažėja
Dalis prašytojų prieglobsčio negauna. Teoriškai jie irgi turi teisę centre gyventi tik tris mėnesius. Tačiau tokiais atvejais dažniausiai jie užtrunka ilgiau. Mat, Migracijos departamentui atmetus jų prašymą, dar yra teismų kelias. O tai užtrunka.
Atsisakius suteikti prieglobstį, asmuo deportuojamas iš Lietuvos į savo kilmės šalį.
Šiuo metu vien Rukloje gyvena apie 120 imigrantų. O bendras jų skaičius per keletą praėjusių metų mažai kito. Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. į šalį imigravo 22 130, 2016 m. - 20 162, 2017 m. - 20 368 asmenys. Pabrėžiame, kad į šį skaičių įtraukti ir grįžę Lietuvos emigrantai. Remiantis tais pačiais duomenimis, iš Baltarusijos į Lietuvą vienu ar kitu būdu atvyko 2714 asmenų, iš Ukrainos - 4340 asmenų, iš Rusijos - 656 asmenys. Be pilietybės atvykusiųjų skaičius siekė 33. Sirija, Turkija, Laosas ir pan. atskirai neminimos. Grafoje „Kitos valstybės“ įrašytas 2374 asmenų skaičius.
