Jokių anglijų nereikia, kad vartytumeis it inkstas taukuose. Svajonių darbas voliojasi čia, Tėvynėje. Tai - Lietuvos bankas. Puikios algos, suteikiamos paskolos su 3 kartus mažesnėmis palūkanomis nei komerciniuose bankuose, galima įdarbinti ir gimines.
Pirmą kartą nuo Lietuvos banko atkūrimo (1990 m. kovo) Seimo Audito komiteto nariai susidomėjo labai keistais dalykais centriniame banke.
Alga nesiskundžia
“Visų pirma sudomino pateiktoje Lietuvos banko 2008 metų finansinėje ataskaitoje tai, kad labai didelės administracinės išlaidos. Pirmiausia keista, kad yra tiek daug darbuotojų ir jų daugėja. 2007-aisiais Lietuvos banke dirbo 842 žmonės, pernai - 843. O jų vidutinis darbo užmokestis - eilinių darbuotojų, ne vadovų - viršija 4 tūkst. litų”, - “Vakaro žinioms” sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.
Aukštesnės kategorijos darbuotojų algos - įspūdingesnės. Lietuvos banko valdybos nariai antrąjį šių metų ketvirtį gaudavo daugiau nei po 20 tūkst. litų popieriuje per mėnesį, padalinių vadovai - po 9,5 tūkst. litų, jų pavaduotojai - po 8,2 tūkst. litų. Pernai vien algoms bankas išleido 49 mln. litų, dar 2 mln. litų išleista komandiruotėms.
Paslaptis net Seimui
Tačiau labiausiai L.Graužinienę stebina tai, kad centrinis bankas savo darbuotojams teikia paskolas. Kokiomis sąlygomis, už kokius procentus - Seimas duomenų neturi. Tą šiandien Audito komitetas bandys išsiaiškinti, o ketvirtadienį žada Seimui teikti Lietuvos banko įstatymo keitimus. Jų esmė - suteikti galimybę Valstybės kontrolei banke atlikti auditą. Šiuo metu Lietuvos banką tikrina tik jo paties pasirinkti nepriklausomi auditoriai.
“Neturime jokios informacijos apie paskolas Lietuvos banko darbuotojams. Žinome tik, kad paskolos eiliniams mirtingiesiems neteikiamos”, - neslėpė L.Graužinienė.
Balsuoja neskaitę
Beje, nei Lietuvos banko darbuotojų algos, nei tai, kad jiems teikiami kreditai, nėra jokia paslaptis. Tai pranešama kiekvienais metais Seimui pateikiamose ataskaitose, kurioms parlamentarai pritaria vos ne vienbalsiai.
“Seimo statutas nereikalauja detaliai nagrinėti ataskaitos, todėl tokie dalykai ir praslysta”, - pripažino L.Graužinienė.
Nenori būti “įtakojami”
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Darius Petrauskas tikino, kad “jokių stebuklų nėra”.
“Paskolos išduodamos rinkos sąlygomis ir yra išduodamos visiems banko darbuotojams. Tai reikalinga todėl, kad nebūtų sukurtos prielaidos viešųjų ir privačių interesų pažeidimui. Supraskite, juk įsipareigojimų turintys žmonės bankų gali būti įtakojami”, - tikino D.Petrauskas ir pridūrė, kad tai daryti leidžia Lietuvos banko įstatymas.
Tai bent palūkanos!
Kokios rinkos sąlygos Lietuvos banke? Jokių! Lietuvos bankas - aukščiau už savo kontroliuojamą komercinių bankų rinką!
“Vakaro žinios” iš Lietuvos banko gavo skandalingą informaciją. “Šiuo metu kreditai Lietuvos banke teikiami tokiomis palūkanomis: būsto kreditai - 4,25 proc., vartojimo kreditai - 8,25 proc. Kreditai suteikiami litais”, - pranešė Lietuvos bankas.
Belieka priminti, kad komerciniuose bankuose vartojimo paskolų palūkanos seniai viršijo 20 proc., o kreditai būstui įsigyti - 11-14 proc. Bet ir už tokias palūkanas šiuo metu paskolos gauti beveik neįmanoma.
“Vakaro žinias” konsultavę finansų ekspertai tikino, kad Lietuvos banke paskolos saviems darbuotojams būdavo dalijamos nuo pat jo atkūrimo. Per ankstesnes krizes, kai komerciniuose bankuose palūkanos būdavo 30 proc., Lietuvos banke - keliskart mažesnės.
Kur teisėsauga?
Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, išgirdęs apie įdomybes Lietuvos banke, net už galvos susiėmė: “Už kiek, sakote, skolina Lietuvos banko darbuotojams litais? Mažiau nei už 5 proc.? Tai tuo turėtų susidomėti teisėsauga. Niekas nedavė teisės Lietuvos bankui mūsų visų pinigus skolinti tokiomis lengvatinėmis sąlygomis.”
Anot jo, dėl to valstybė nukentėjo, nes, skolindama rinkos sąlygomis, būtų uždirbusi daugiau.
“Iš Šarkino reikia skirtumą išieškoti arba iš paskolas gavusių darbuotojų. Juk pinigai neefektyviai panaudoti. Ir apskritai keista praktika. Vadinasi, Lietuvos bankas turi laisvų pinigų”, - pyktelėjo D.Arlauskas.
Saugus užnugaris
Per žurnalistinį tyrimą “Vakaro žinios” išsiaiškino ir dar kelis faktus. Jais ne pro šalį būtų pasidomėti ir Seimui, kuriam Lietuvos bankas yra atskaitingas.
Pasirodo, Lietuvos banko darbuotojai saugomi nuo šališkumo komercinių bankų atžvilgiu, todėl jiems draudžiama skolintis iš pastarųjų. Tačiau kitokie finansiniai ryšiai nėra draudžiami.
Štai pats Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas turi labai solidžių indėlių komerciniuose bankuose.
Tad ar yra ko stebėtis atlaidžiu pono R.Šarkino požiūriu į komercinių bankų politiką Lietuvoje? Taip pat nuostabos neturėtų kelti jo išvedžiojimai: paskolų palūkanos negali būti mažesnės, nes labai jau didelės indėlių palūkanos.
Ne tik komerciniai bankai, turėdami tokių indėlininkų kaip Lietuvos banko darbuotojai, gali jaustis turį užnugarį. Panašiai jaustis gali ir pats Lietuvos bankas, atskaitingas Seimui. Negi galima laukti griežtesnės pozicijos, pavyzdžiui, iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kurio pirmininkas Kęstutis Glaveckas yra Lietuvos banko valdybos pirmininko R.Šarkino pavaduotojo D.Petrausko uošvis?
Lietuvos banko suteiktos paskolos saviems darbuotojams (mln. litų)
Metai Paskola būstui įsigyti Vartojimo paskola
2004 9,46 1,04
2005 8,76 0,63
2006 7,94 0,51
2007 9,5 0,45
2008 16,15 0,48
23 -Tiek proc. palūkanų už vartojimo paskolą vidutiniškai prašo komerciniai Lietuvoje veikiantys bankai
8,25 -Tiek proc. palūkanų už vartojimo paskolą iš savų darbuotojų prašo Lietuvos bankas
Pas Seimo socdemus vakar iškviestas Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas, matyt, aiškino, kad iš mūsų šalies skandinavų bankų pelnas neiškeliauja. Sąžiningai pasakė. Juk moka gerus procentus R.Šarkinui už indėlius.
Net sovietmečiu taip nebuvo
Aloyzas SAKALAS - Profesorius, buvęs europarlamentaras:
“Neturi būti taip, kad žmonės skirstomi į dvi kategorijas: vieniems leidžiama iš valstybinės institucijos - Lietuvos banko - skolintis lengvatinėmis sąlygomis, o kiti gali skolintis tik iš komercinių. Taip, įstatymai tai leidžia, tačiau tam ir yra Seimas, kad keistų įstatymus. Be to, jei įstatymai ir leidžia, etika turėtų neleisti Lietuvos banko darbuotojams taip elgtis. Ir ponas Šarkinas to neturėtų leisti”, - įsitikinęs A.Sakalas.
Anot profesoriaus, leidimas skolintis už 4 proc. palūkanų ir leidimas tuo pačiu laikyti indėlius komerciniuose bankuose yra didžiausias absurdas.
“Juk tada galima naudotis einamomis pareigomis valstybės institucijoje. Galima imti paskolą iš Lietuvos banko ir už daug didesnes palūkanas padėti indėlį į komercinį banką”, - pažymėjo jis.
Profesorius netiki, kad Lietuvos banko vadovai, turintys indėlių komerciniuose bankuose, gali prieš juos imtis griežtų priemonių. Taip pat jis to nesitiki ir iš parlamentarų, turinčių artimų giminaičių Lietuvos banko vadovybėje.
“Net sovietiniais laikais tokių dalykų būdavo vengiama. Komerciniuose bankuose pinigus laikantys darbuotojai negali būti nešališki jų atžvilgiu. O ir dėl Seimo... Negali Biudžeto ir finansų komitetui vadovauti žmogus, kurio giminaitis turi vadovaujamą postą jo kontroliuojamoje įstaigoje”, - sakė A.Sakalas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
