Baudžiamasis kodeksas aiškiai numato, kad nuteistieji iki gyvos galvos pirmus 10 metų turi atsėdėti kalėjime. Dabar vienintelis toks yra Lukiškėse, tačiau Teisingumo ministerija nusprendė jį ištuštinti dar iki liepos. Minėta kodekso nuostata Seime bus pakeista šiandien, tačiau nuteistieji, neiškalėję 10 metų, jau nuo sausio pradėti pervežti į lengvesnio režimo įkalinimo įstaigas. Jei jau Teisingumo ministerija nepaiso kodekso, tai apie ką tada kalbėti?
Jau šiandien Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Seime turėtų dar kartą pristatyti Baudžiamojo kodekso pataisas, nes bus jų priėmimo stadija.
„Nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
Pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, kurie kelia pavojų arba dėl kitų išimtinių aplinkybių ir kai yra pataisos namų administracijos teikimas, Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu gali būti grąžinti iš pataisos namų į kalėjimą“, - tokios Baudžiamojo kodekso nuostatos galioja šiuo metu. Tačiau Seimas ketina nutarti, kad visos bausmės, tarp jų - ir pačių griežčiausiai nubaustų kalinių, atliekamos tik pataisos įstaigose. Projekte numatyta, kad minėtos pataisos įsigalioja kitų metų liepą. Tačiau Teisingumo ministerija elgiasi taip, tarsi jos jau galiotų.
Ministerija dar vasarį paskelbė, kad iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TI-K) į įvairius pataisos namus jau išgabenami kaliniai. Tarp jų - ir 28 nuteistieji iki gyvos galvos, dar neatlikę 10 metų bausmės. O kaip gi kodeksas? Juk atitinkamos pataisos, pateisinančios ministerijos veiksmus, bus priimamos šiandien, o įsigalios po metų. Tačiau ministerija, iš pradžių skelbusi, kad Lukiškių kalėjimas bus ištuštintas iki metų pabaigos, apsisprendė, kad tą padarys iki liepos. Nejaugi kokiam nors pinigingam verslininkui skubiai prisireikė patalpų pačiame sostinės centre, kad ministerija negali palaukti, kol bent jau bus pakeistas kodeksas?
Be kita ko, Seimas šiandien ketina priimti ir daugiau tiek šio, tiek Bausmių vykdymo, Baudžiamojo proceso kodeksų pataisų, kurios šiurpina teisėsaugininkus. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacija net kreipėsi į premjerą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų pirmininkus, įspėdama apie kilsiančius pavojus. Visų pirma dėl Lukiškių TI-K uždarymo.
„Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovai pripažino, kad šio sprendimo su kitomis valstybės institucijomis nederino ir neatsižvelgė į kitoms valstybės institucijoms kilsiančias finansines ir organizacines bei baudžiamojo proceso įgyvendinimo problemas. Šio savo sprendimo negalėjo paaiškinti, nors anksčiau buvo pažadėta neuždaryti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kol nebus įrengtos naujos tardymo izoliatoriaus patalpos ir užtikrintos visos reikiamos darbui sąlygos“, - rašoma kreipimesi.
Dėl tokio sprendimo trūko konvojaus, todėl į teismus nebuvo pristatyti visi asmenys, tyrimus atliekantys pareigūnai dėl veiksmų atlikimo buvo priversti planuoti važiavimus į Kauną ir Šiaulius, nuteistiesiems ir suimtiesiems sukelti nepatogumai dėl abejotinų konvojavimo ir laikymo sąlygų.
„Būtent Vilniuje yra centrinės ir kitos valstybės institucijos, atliekančios ir kontroliuojančios ikiteisminius tyrimus Lietuvos sudėtingiausiose baudžiamosiose bylose, ir būtent Vilniuje yra teismai, kurie nagrinėja tokias baudžiamąsias bylas, todėl palikti Vilniaus apskritį ir rytinę Lietuvos dalį be tardymo izoliatoriaus rodo nepakankamą įsigilinimą ir skubotumą sprendžiant ypatingo jautrumo klausimus“, - rašo pareigūnai.
Jų teigimu, itin pavojingi nuteistieji iki gyvos galvos šiuo metu laikomi ne kalėjime, o pataisos namuose ir net Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur ne tik patalpos nėra tam tinkamos ir darbuotojai nėra tam parengti, bet tai daroma pažeidžiant net tris kodeksus.
Kodėl vežimas statomas prieš arklį? Kodėl ministerija pirmiausia tuština Lukiškių įkalinimo įstaigą, o Seimas tik po to taiso kodeksus? - „Vakaro žinioms“ A.Širinskienė to tiesiai nepaaiškino.
„Pataisos su Lukiškių kalėjimu neturi nieko bendra. Pataisos tik modernizuoja bausmių vykdymo sistemą kaip ir visoje Europoje.
Man neatrodo keista, kad net ir nuteistieji iki gyvos galvos iškeliami, nors kodeksas dar nepakeistas. Jie tiesiog gyvens kitose sąlygose. Juk žinote, kokios yra sąlygos Lukiškių kalėjime ir kiek mes mokame kompensacijų kaliniams dėl netinkamų sąlygų.
Pataisos neina iš paskos. Dar kartą kartoju, kad jos visai nesusijusios su Lukiškėmis. Kodėl turi būti išlaikoma nuostata, kad pirmus 10 metų bausmę privaloma atlikti kalėjime, jei galima tai padaryti labiau humaniškomis sąlygomis? Normaliame pasaulyje bausmių atlikimas daromas humaniškesniu, laisvės atėmimas keičiamas alternatyviomis priemonėmis“, - tvirtino A.Širinskienė.