Metas busti

- Lietuvos valdžia giriasi augančiu BVP, atsigaunančia ekonomika. Gal nėra toje mūsų Lietuvoje taip blogai? - „Vakaro žinios“ pasiteiravo prof. Vytauto Radžvilo.

- Taip, Vilniaus centras iš tiesų yra gražiai išpuoštas, sutvarkytas. Bet pavažiuokite nuo centro keletą kilometrų link oro uosto ir pasižvalgykite, kas ten vyksta. Vilniaus oro uostas šiandien yra masinės Tautos evakuacijos vieta. Susiduriame su protu nesuvokiamu išnaudojimo mastu - Lietuva, ko gero, yra vienintelė ES šalis, kurioje, po ekonominės krizės atsigavus ir augant ūkiui, atlyginimai ir toliau mažėjo. Kiekviena šalis pirmiausiai yra joje gyvenantys žmonės. Jeigu jų nelieka, vadinasi, nelieka ir šitos šalies. Šiandien pagaliau suprasta, kad Lietuva miršta tuo požiūriu, jog net nebeišgali reprodukuoti ir išlaikyti savęs. Paprasčiausiai mes nebeturime žmonių, kad galėtume išlaikyti net patį primityviausią lygmenį, išlaikyti savo ekonomiką. Nereikia akivaizdesnio įrodymo, kad tokia šalis yra negyvybinga. Jeigu man reikėtų tiksliai pasakyti, kuriais laikais mes gyvename, atsakymas gal nustebintų: mes gyvename XIX a. antros pusės Lietuvoje, ikibasanavičiniais laikais.

- Ką tai reiškia?

- Kaip ir tada, taip ir šiandien mes nebesame tauta. Mes esame iš įpročio vis dar lietuviškai kalbantys, savo dainas dainuojantys ir šokius šokantys žmonės. Bet šitokią masę tai iš įpročio vis dar darančius žmones turi kažkas jungti, kad jie iš tiesų būtų tikra bendruomenė arba tikra Tauta. Kol šito nėra, tai yra padrikas, tik savo asmeniniais interesais besivadovaujančių žmonelių spiečius. Baisiausia yra tai, kad tie žmoneliai yra absoliučiai bejėgiai. Vienas pamatinių dalykų, kuris padriką žmonių spiečių padaro bendruomene, yra katalikiškas tikėjimas, kuris sako, kad esame ne izoliuoti ir atomizuoti individai, o asmenų bendrija, kurios kiekvienas narys privalo jaustis nors truputėlį atsakingas už kitus.

- Kuo tikėjimas artimesnis žmogui už kitas ideologijas?

- Visos kitos ideologijos - ar tai būtų modernusis marksizmas, ar modernusis liberalizmas - žmogaus nelaiko savaiminę vertę turinčiu asmeniu. Šitoms ideologijoms žmogus yra tik išteklius arba darbo jėga. Jis yra vertingas lygiai tiek, kiek įmanoma iš jo išspausti. Antras esminis dalykas, kuris milžinišku mastu buvo prarastas jau sovietmečiu, yra supratimas, kad mes esame Tauta. Šito supratimo iliuziją labai nesunku sukurti ir palaikyti, kai kalbame apie vienybę. O kokia Lietuvoje šiandien yra aukščiausia tautinio vieningumo forma? Didelio masto krepšinio varžybos, kuriose dalyvauja Lietuvos rinktinė. Man šita vienybė, nors jokiu būdu nesu abejingas mūsų krepšininkų pergalėms ar nesėkmėms, kelia pasibjaurėjimą. Kodėl? Todėl, kad tai yra tuščia, paviršinė, parodomoji vienybė. Ji būtų nuostabiausias pasaulyje dalykas, jei nežinotum, kad toje pačioje tribūnoje už mūsų krepšininkus serga aistruolis, kuris palaikyti mūsiškius į kokią nors šalį nuskrido už paskutinius pinigus ir galbūt apsistojo palapinėje, o greta trispalve mosuoja pilietis, kuris iš Lietuvos išvarė tūkstančius žmonių, nes, turėdamas visas galimybes, nesiteikė mokėti daugiau negu minimumą. Šiandien mes gyvename vadinamosios tolerancijos diktatūros sąlygomis. Lietuvos baubu šiandien įvardijamas vadinamasis nacionalizmas. O vadinamasis nacionalizmas yra paprasčiausia idėja, kad Tauta turi būti politiškai organizuota ir turėti savo valstybę, kuri būtų jos skydas.

- Kodėl šita idėja jos priešininkams tokia pavojinga?

- Jai atgimus, mes nebebūtume tik žmogiškieji ištekliai. Šiandien Lietuvoje veikia užsienio bankai. Kaip žinote, įmokos už visokias tų bankų paslaugas didėja jų pačių nuožiūra. O kodėl taip yra? Todėl, kad mes neturime savo valstybės. Jei turėtume savo valstybę, Vyriausybės atstovai pasakytų: mes nieko prieš, kad jūs Lietuvoje darote verslą, bet labai maloniai prašytume suvokti, kad čia nėra kokia nors trečiojo pasaulio šalis. Todėl su Lietuvos piliečiais, savo klientais, elkitės taip pat, kaip elgiatės su savo klientais Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ar kur nors kitur. Bet Lietuvoje nėra jėgos, kuri išdrįstų ištarti tokius žodžius. Lygiai taip pat galima suprasti, kas vyksta visame pasaulyje: Europoje, Anglijoje, JAV. Vyksta paprastas dalykas: tautų atbudimas. Kodėl amerikiečiai išsirinko Trampą ir kodėl šitas žmogus yra taip juodinamas? Priežastis yra labai paprasta - tiek Trampas, tiek „Brexit“ kūrėjai priešpriešina vadinamajai globalistinei linijai tautinių interesų gynimo liniją. Kai kam tai be galo nenaudinga.

- Ar į svarbiausius rūpesčius šiandien dėmesį koncentruoja mūsų valdžia?

- Visoje Europoje vykstanti tautinių judėjimų revoliucija reiškia, kad net jei ir dabartinė ES išliks, tai ji bus apskritai nepažįstama. Mums, turint omenyje labai „malonią“ mūsų geopolitinę vietą, tai reiškia rūsčius išmėginimus. Atrodytų, kad tokių išmėginimų akivaizdoje mes turėtume nekartoti 1939-1940 metų klaidų ir telktis kaip Tauta. O ką mes darome? Mes priiminėjame naujus darbo kodeksus, kurie, išvertus jų esmę į paprastą kalbą, yra tam tikras vergijos pagilinimas. Mes nepajėgiame priimti normalios mokesčių sistemos, kuri padarytų bent tiek, kad Lietuva nebūtų ta ES šalis, kurioje daugiausiai mokesčių į biudžetą sumoka vargšai. Vilniaus forumas vadovaujasi nuostata, kad prieitas taškas, kai vienintelė įmanoma filosofija yra tokia - skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Štai kodėl mes paskelbėme peticiją dėl būtinybės keisti Lietuvos ekonominę-socialinę politiką. Mūsų kaip žmonių sužaliavinimas, suišteklinimas gali tęstis neribotai. Mes galiausiai galime prarasti net savo kaip žmonių pavidalą ir statusą. Jis yra griaunamas keičiant kiekvieno asmens vertę ir orumą tūkstantmečiais saugojusias moralines ir socialines normas. Jų keitimo tikslo, masto ir ilgalaikių padarinių nesuvokianti visuomenės dalis, pavyzdžiui, klausia: kas čia baisaus vienalytės santuokos ar lyties keitimas?

O kiek yra suprantančių, kodėl tai vyksta? Kodėl tokie dalykai niekam nerūpėjo prieš 30-40 metų? Labai paprasta - nebuvo įmanoma iš jų išspausti pinigo. Vadinamoji dirbtinės reprodukcijos industrija šiandien yra milžiniškas verslas, kuriame sukasi pasakiški pinigai. Kuo šio verslo požiūriu bloga tradicinė šeima? Ogi tuo, kad, vaizdžiai ir šiek tiek žaismingai nusakant reikalo esmę, vaikai joje atsiranda neleistinai pigiai. Visas dirbtines procedūras reikia finansuoti. Iš kur? Iš valstybės biudžeto. Galima neabejoti - jeigu nemasintų šios industrijos žadami pelnai, LGBT bendruomenei save priskiriančių asmenų teisės mažai kam rūpėtų ir juo labiau nebūtų skiriama tiek pastangų ir lėšų joms skleisti bei įtvirtinti. Tačiau tokio verslo interesų įtvirtinimas ir tenkinimas kitiems piliečiams reiškia tai, kad kiek lėšų „įsisavins“ ši industrija, tiek jų liks mažiau kitoms socialinėms reikmėms: pensijoms, neįgaliesiems, vaikų darželiams ir kt.

- Ko reikia griebtis, kad neliktume tik istorijos vadovėliuose kaip išsivaikščiojusi Tauta?

- Reikia aiškiai suprasti, ką iš tiesų reiškia Lietuvos įtakingiausių verslininkų neseniai padarytas pareiškimas, kad į Lietuvą bus masiškai vežama pigi darbo jėga. O tai reiškia, kad priimtas strateginis sprendimas, užuot modernizavus Lietuvos ekonomiką, toliau mėginti tęsti jos vegetavimą pigių vergų sąskaita. Tokia politika lemia, kad apie kokį nors gyvenimo pagerėjimą ar didesnes algas galime nė nesvajoti. Šitokiai politikai pasipriešinti įmanoma tik sutelktomis pastangomis. Mūsų šalyje yra tokių damų ir džentelmenų, kurių sąskaitos yra labai toli nuo čia. Jiems tikrai mažiausiai rūpi, kas po to čia bus, kaip mes gyvensime. Todėl mūsų idėja labai aiški - viliamės, kad Vilniaus forumo pavyzdžiu analogiški forumai atsiras ir kitur. Didžiausias pavojus yra ne idėjų stoka, o apatija ir netikėjimas. Daug žmonių aukščiau už valstybinius interesus kelia asmeninius ir sako: ai, geriau niekur nesikišiu, o važiuosiu į sodą agurkų sodinti. Bet kaip atrodys ta jų asmeninė nauda, palyginti su laukiančiomis išlaidomis, kai neliks lengvatų šildymui? Žmonės turėtų žinoti, kad Seimas, kaip aukščiausia Lietuvos politinė institucija, priima įvairius įstatymus, pavyzdžiui, įstatymą dėl PVM dydžio. Gali absoliučiai nesidomėti politika, bet ji tave palies. Nes PVM grafa yra kiekviename parduotuvių čekyje. Jeigu joje bus įrašyta, tarkime, 5 proc., iš piniginės trauksime vieną kiekį centų ar eurų, jei bus įrašyta 21 proc. - trauksime keturiskart daugiau.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“