2 nuotr.Ruklos pabėgėlių priėmimo centre „integravimosi programą“ jau baigė šeši vadinamieji pabėgėliai iš trečiųjų šalių, perkelti pagal ES nustatytas kvotas. Tačiau kaip „Vakaro žinias“ informavo centro direktorius Robertas Mikulėnas, tik du liko Lietuvoje, o keturi išvyko į Švediją geresnio gyvenimo ieškoti. Nors jei jie iš tikrųjų bėgo nuo karo, galėjo likti ir pas mus. Nebent pabėgėliai karą įžvelgė ir Lietuvoje.
„Pas mus Rukloje šiuo metu gyvena 33 vadinamieji pabėgėliai, perkelti pagal ES kvotas, o šeši jau baigė tris mėnesius trukusią integracijos programą. Du iš jų (abu sirai - vyras ir žmona) dabar gyvena Vilniuje, o keturi irakiečiai išvyko į Švediją“, - sakė Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius R.Mikulėnas.
Jis nežino, kuo naujieji vilniečiai šiuo metu užsiima, tačiau žino, kad darbo birža jiems pateikė net kelis darbo pasiūlymus.
„O kodėl irakiečiai nepanoro pasilikti Lietuvoje - nežinau, jų reikėtų paklausti. Pagyveno pas mus ir nusprendė išvažiuoti. Jie turi leidimą gyventi Lietuvoje dvejus metus, o tas leidimas suteikia teisę keliauti po visas ES valstybes. Pabėgėliams galioja ta pati tvarka, kaip ir visiems Lietuvos žmonėms, tik jie negali balsuoti, atlikti kitų valstybinių prievolių. Nors keturi irakiečiai išvyko į Švediją, jie į 1105 pabėgėlių, kuriuos Lietuva privalo perkelti pas save, sąrašą bus įskaitomi“, - užtikrino R.Mikulėnas.
Liepos pabaigoje iš pabėgėlių priėmimo centro, kuriame gyveno jau beveik tris mėnesius, išvyksta dar vienas nelegalas. Jis gavo darbo pasiūlymą Jonavoje - dirbs tinkuotoju. Ir jau susirado butą, kurį už mūsų visų pinigus kartu su žmona nuomosis Rukloje.
„Pagal turimus dokumentus, jis yra baigęs septynias klases. Pasakė, kad yra tinkuotojas. Nuvežėme į profesinę mokyklą, kur patikrinome jo gebėjimus. Jo laimei, gebėjimų turėjo, dar mokytoja padėjo. Mes visiems pabėgėliams padedame susiieškoti darbą, butą. Minėtą pabėgėlį rekomendavau vienai darbovietei, nes jis vienai dienai buvo prisijungęs prie brigados, kuri mūsų centre atliko remontą. Darbininkai neblogai apie jį atsiliepė. Dokumentų, kad yra tinkuotojas, vyras neturi, tačiau darbdavys jį priėmė dėl mūsų rekomendacijų. Plačiau komentuoti negaliu dėl asmens duomenų apsaugos“, - sakė R.Mikulėnas.
Ruklos pabėgėlių centre nelegalai privalo baigti 96 valandų trukmės lietuvių kalbos kursus, tačiau niekas jų žinių po to netikrina.
„Lietuvių kalbos ir Konstitucijos žinių egzaminas privalomas tik tada, jei jie norėtų įgyti Lietuvos pilietybę. Šiokį tokį bandomąjį lietuvių kalbos egzaminą kai kurie laiko ir pas mus, o po to dar 196 valandas kalbos mokosi išvykę gyventi į kurią nors savivaldybę“, - kalbėjo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius.
R.Mikulėnas negalėjo pasakyti, kiek vieno pabėgėlio išlaikymas jiems jau išėjus iš Ruklos centro kainuoja mokesčių mokėtojams.
„O kai gyvena pas mus, vienas žmogus gauna 62 eurų pašalpėlę ir yra aprūpinamas būtiniausiomis priemonėmis - puodeliu, šaukšteliu, kitais indais, patalyne. Aišku, gyvenamosiomis patalpomis. Maistą perkasi pats“, - sakė R.Mikulėnas.
Pasak jo, toli gražu ne visi nelegalai nori integruotis, kai kurie net lietuvių kalbos nenori išmokti - gal net neplanuoja pasilikti Lietuvoje.
„Dėl konfliktų... Kiek vaikščiojau po korpusus, nemačiau, kad kiltų konfliktų dėl religijos ar dar kažko. Aišku, buitinių konfliktų būna - susipyksta dėl viryklės ar dar ko nors. Bet policijos dar neteko kviesti“, - kalbėjo R.Mikulėnas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
