Naujasis kodeksas kiršina žmones

Verslininkai: leiskite normaliai dirbti

„Verslininkai labiausiai nepatenkinti tuo, kad viena ranka lyg ir bandoma modernizuoti, liberalizuoti darbo santykius, o kita ranka tas modernizavimas, liberalizavimas naikinamas. Pavyzdžiui, mums netinka nuostatos dėl viršvalandžių apribojimo, mums netinka nuostata dėl projektinių darbo sutarčių apribojimo, mums netinka nuostata dėl terminuotų darbo sutarčių apribojimo. Tai - pagrindiniai verslo netenkinantys dalykai“, - konstatavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Anot jo, terminuotų darbo sutarčių apribojimas esą net yra kenkėjiškas, nors ir supranta, kad kiekvienas žmogus nori būti ramus dėl ateities.

„Įsivaizduokite, kad turite verslo projektą ir steigiate įmonę. Juk gali būti, kad verslo idėja pasiteisins, o gali būti, kad nepasiteisins. Todėl nenorėdamas rizikuoti samdytumėte darbuotojus terminuotai. Pavyzdžiui, pusei metų. Jei verslo idėja rinkoje prigyja, didinate pardavimą, randate verslo partnerius - priimsite tuos žmones nuolatiniam darbui. O jei idėja neprigyja - atsisveikinate su darbuotojais, vos tik baigiasi sutartas laikotarpis. Lazda kaip visada turi du galus. Juk jei darbuotoją bus labai sunku atleisti, kaip norima įtvirtinti naujajame Darbo kodekse, kiekvienas darbdavys prieš priimdamas naują žmogų, prieš kurdamas naują darbo vietą visų pirma dešimt kartų pagalvos. Pirmiausia, pavyzdžiui, jis privalės visiems atleidžiamiems darbuotojams išmokėti išeitines kompensacijas. Pagal svarstomą variantą - dviejų mėnesinių algų dydžio“, - tvirtino V.Sutkus.

Verslininkų atstovas detaliau paaiškino, kodėl darbdaviai purkštauja ir dėl ketinimo apriboti viršvalandžius.

„Ketinama apriboti viršvalandžius iki 48 valandų per savaitę. Tai yra nelogiška. Viršvalandžiai tam ir yra viršvalandžiai, kad būtų galima daugiau padirbėti atsiradus daugiau darbo. Pavyzdžiui, jei įmonė gauna užsakymą skubiai pagaminti tam tikros produkcijos, ji turi du variantus - arba laikinai pasisamdyti naujų žmonių (bet, kaip jau kalbėjome, norima įtvirtinti, kad paskui juos būtų labai sunku atleisti), arba su esamais sutarti padirbėti viršvalandžius. Tada gerai ir vienai pusei, ir kitai: įmonė atlieka užsakymą, o dirbantieji už viršvalandžius gauna daugiau“, - teigė V.Sutkus.

Pasak jo, pliusas yra tai, kad naujajame kodekse ketinama įteisinti darbdaviui padarytos žalos atlyginimą.

„Juk jei prisigėrei degtinės, pasiėmei kūjį ir sudaužei brangią įrangą - reikia padengti nuostolius. O jei ką nors sugadinai netyčia - niekas nepuls reikalauti atlyginti nuostolius. Spręstų teismas“, - tikino verslininkų atstovas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento teigimu, profsąjungos neturi jokios priežasties mitinguoti: „Jie mano, kad kuo garsiau šauks, kuo daugiau mitinguos, tuo labiau tam tikra žmonių grupė juos minės. Tai yra tam tikras politinis verslas, politikavimas. Profsąjungos piktinasi ir viršutinių ribų įmokoms „Sodrai“ įvedimu, nes esą biudžetas surinks mažiau pajamų. Taip, viena vertus, biudžeto pajamos sumažės. Bet kita vertus, tai paskatintų kurti brangias darbo vietas, todėl būtų surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčio.“

Profsąjungos: įteisinama vergovė

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė net neslepia, kad profsąjungų nariai ketvirtadienį į mitingą rinksis pirmiausia dėl to, kad pakovotų dėl savų interesų.

„Profsąjungų narių labiausiai netenkina tai, kad Seime nesvarstomas profesinių sąjungų įstatymas. Mes bijome, kad bus apribotos galimybės steigti profesines sąjungas. Mūsų netenkina ir naujų specifinių darbo sutarčių, pagal kurias darbuotojas galėtų dirbti tik 8 valandas per mėnesį, įvedimas. Trišalėje taryboje net ir darbdaviai tam nepritarė, nes klestės nelegalus verslas. Žmogus bus įdarbintas aštuonioms valandoms, o už „vokelius“ dirbs daug ilgiau. Juk niekas to nesukontroliuos“, - sakė K.Krupavičienė.

Pasak jos, profesinės sąjungos laikosi pozicijos, kad vienoje darbovietėje terminuotos sutartys negalėtų sudaryti daugiau nei 20 proc. visų darbo sutarčių, o verslas nori, kad terminuotų sutarčių skaičius nebūtų ribojamas.

„Tai reiškia, kad darbuotojas patirs nuolatinį stresą, nes niekada nebus tikras dėl ateities. O pasibaigus sutarčiai jis negautų ir kompensacijos. O ir iš viso dėl tų išeitinių yra didžiulis klausimas, nes jas norima mokėti iš fondo, kurio įkūrimui labai priešinasi Vyriausybė. Mat yra labai daug žmonių, dirbančių valstybės sektoriuje ir turinčių ilgą darbo stažą. O iš fondo būtent turintiems darbo stažą būtų mokama. Ateityje fondas iš viso nebus reikalingas, nes, jei vyraus terminuotos sutartys, stažo niekas neturės. Su fondo įkūrimu yra didžiulių problemų, nes Vyriausybė svarsto galimybę darbdaviams vienu procentu sumažinti įmokas į „Sodrą“. Tokiu atveju „Sodroje“ susidarys tam tikras pinigų trūkumas. O dar ir viršutines ribas „Sodros“ įmokoms ketina įvesti. Tada atsivers dar didesnė skylė. Dar turėkime mintyje, kad bazinę pensiją ketinama perkelti į valstybės biudžetą, o jis ir taip visada deficitinis. Negana to, prisiminkime, kad po 2020 m. Lietuva nebegaus ES paramos, tad mūsų biudžetui bus visai blogai. Bet niekas apie tai nekalba“, - piktinosi K.Krupavičienė.

Ji priminė, kad tokie, kokie siūlomi Lietuvoje, Darbo kodekso liberalizavimai 2011-2013 m. įvyko Estijoje, dešimtmečiu anksčiau - Lenkijoje ir abiejose šalyse sukėlė emigracijos bangą. Nepaisant to, socialinio modelio kūrėjai kažkodėl tą patį bruka ir į mūsų kodeksą.

Priešingai nei darbdaviai, K.Krupavičienė kaip vieną baisiausių naujovių įvardijo galimą darbdavio žalos atlyginimo įteisinimą.

„Beje, net ir patys darbdaviai nesutiko, kad iš darbuotojo būtų reikalaujama padarytą žalą atlyginti 100 proc. Nes iš kur darbuotojas gautų pinigų tai žalai atlyginti? Turime konkretų pavyzdį: užsienyje su vilkiku apvirto tolimųjų reisų vairuotojas. Tai darbdavys reikalauja 33 tūkst. eurų. Siūlo pasirašyti 10 metų darbo sutartį, dirbti ir atidavinėti skolą. Vadinasi, 10 metų turės vergą. Šios nuostatos įteisinimas ir patiems darbdaviams padarytų meškos paslaugą, nes niekas nenorės eiti dirbti ten, kur brangi įranga. Mūsų darbdaviai turi apdrausti visą savo įrangą. Jei liberalizuojame darbo santykius kaip užsienyje, tai ir viską darykime kaip užsienyje“, - teigė K.Krupavičienė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Ketvirtadienio Seimo darbotvarkėje nebeliko naujo Darbo kodekso priėmimo

Ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės projekte nebeliko planuotos naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas Eltai sakė, kad nukelti šio klausimo svarstymą nutarta trečiadienį Seimo valdybos posėdyje.

"Mes apsitarėme ir taip nutarėme. Planuojame, kad visą ateinančią savaitę skirsime naujojo Darbo kodekso priėmimui",- sakė jis.

Kitą savaitę plenariniai posėdžiai planuojami birželio 21 ir 23 dienomis.

Šių metų gegužės 6 d. Seimas po svarstymo pritarė naujajam Darbo kodekso projektui. Už naują kodekso redakciją balsavo 45 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 11 parlamentarų.

Šiuo projektu kartu su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą.

Svarstymo metu buvo svarstyti Seimo narių pasiūlymai dėl darbo sutarties rūšių, terminuotų darbo sutarčių, darbo normų reglamentavimo, darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbo užmokesčio, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius, atlyginimo už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, poilsio laiko, taip pat dėl žalos atlyginimo, kolektyvinių darbo santykių, darbo ginčų ir kt.

Prie viso Darbo kodekso nuostatų svarstymo Seimas dar kartą grįš priėmimo metu.


Profsąjungos savo protesto prieš socialinį modelį nenukelia

Nors Seimas iš ketvirtadienio darbotvarkės išbraukė planuotą naujo Darbo kodekso priėmimą, profsąjungos savo anksčiau planuotos protesto akcijos nenukelia.

"Negalime taip staiga nukelti visos akcijos ir suorganizuotų žmonių, bet matote, koks vyksta politikavimas, žaidimas, nukėlimas. Visi kalba, kad šis Seimas priims socialinį modelį, kaip galima žaisti tokiais klausimais?", - retoriškai klausė Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Profsąjungos turi leidimą 2000 žmonių mitingui prie Seimo, kiek tiksliai jų susirinks, "Solidarumo" vadovė negalėjo pasakyti, tačiau žadėjo, kad bus žmonių iš visos Lietuvos.

Profsąjungos pasisako prieš nenustatytos apimties darbo sutarčių įvedimą. Pagal tokias sutartis nebūtų iš anksto nustatytas darbo atlikimo laikas, tačiau darbuotojas įsipareigotų darbus atlikti darbdavio kvietimu, kuris turėtų būti pateiktas per 5 dienas iki darbo pradžios, tuo tarpu darbdavys įsipareigotų apmokėti už atliktą darbą. Minimali darbo trukmė, kurią turėtų išdirbti darbuotojas, būtų 8 val. per mėnesį.

Profsąjungos taip pat pasisako prieš siūlymą mažinti išeitines išmokas. Pagal Darbo kodekso projektą atleidžiamam darbuotojui turėtų būti išmokėta vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Eltos info.