Nepriklausomybės kaip nebūta

Reveransas Briuseliui

Nemaža dalis ministerijų nuolat iškeltą laiko tik Trispalvę, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų fasadus puošia ir istorinė Lietuvos vėliava, o, pavyzdžiui, Ūkio ir Energetikos, kurios įsikūrusios tame pačiame pastate Gedimino pr.38/Vasario 16-osios g.2, jau ne pirmus metus kelia ir žydrą ES simbolį su žvaigždutėmis. Nuo perdėto Briuselio garbinimo neatbaido net tai, kad gatvė, kurioje šios ministerijos dirba, pavadinta šventu kiekvienam tikram lietuviui Vasario 16-osios vardu.

Tiesa, prie minėtų šių dviejų įstaigų ES vėliava plevėsuoja jau seniai, o, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija ją iškėlė ką tik. Kam to reikia?

„Lietuva yra ES narė. Tai pirmas pagrindas, kodėl turi kabėti ES vėliava. Be to, sausį prasidėjo pirmasis 6 mėnesių įėjimo į pirmininkavimo ES etapas, po to - 6 mėnesių pirmininkavimo etapas, po to - tokios pačios trukmės pirmininkavimo perdavimo etapas. Ir visus šiuos 18 mėnesių ji turės kaboti. Kas bus po 18 mėnesių? Manau, ji kabės ir toliau, nes mes - ES nariai“, - europietiško uolumo neslėpė vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas.

O ūkio ministrė Birutė Vėsaitė nežino, kodėl jos pirmtakai ES vėliavą iškėlė, o kadangi nežino - ne ji ir nukabins.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, pastebėjęs, kad ant jo ministerijos puikuojasi Trispalvė ir Lietuvos istorinė vėliavos, o ne ES atributai, siūlė nesidžiaugti.

„Nuo kitos savaitės ir pas mus kabės ES vėliava, nes prasideda trijų valstybių pirmininkavimo ES ciklas. Tačiau išliks ir Lietuvos bei istorinė vėliavos. Istorinė kabo todėl, kad yra graži. Be to, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija yra pati seniausia visoje Europoje, jai jau 240 metų, todėl jaučiamės istoriniai ir istoriją reikia gerbti“, - sakė D.Pavalkis.

Beje, įstatymuose reikalavimo ministerijoms nuolat laikyti iškeltą ES vėliavą nėra.

Nesaugūs dvasiškai

Signataras Egidijus Bičkauskas mano, kad tai, kurios ministerijos laiko iškeltą ES vėliavą, o kurios - ne, parodo jų vadovų požiūrį į globalizaciją.

„Pavyzdžiui, aš nesu tiek subrendęs, kad prie namų kelčiau ir ES vėliavą. Ir nenoriu subręsti. O kas kelia - rodo, kad judame į ES kaip į vieningą federacinę valstybę. Dėl europinių procesų gal mes ir esame saugesni fizine prasme, tačiau ne tokie saugūs dvasine prasme. Aš tikrai nesu pribrendęs, kad lietuviai taptų vieninga unitarine ES tauta. Kaip signataras galiu pasakyti, kad daug žilų mano plaukų atsirado kuriant Lietuvą, todėl su nuoskauda žiūriu, kaip dingsta tam tikri Lietuvos atributai. Beje, Lietuvos vėliavos įstatymas priimtas mano siūlymu, ten jokios kalbos apie ES vėliavą nebuvo, nes tai buvo 1990-ieji“, - sakė E.Bičkauskas.

Išnykimo pavojus

Jis prisimena, kad net sovietiniais laikais valstybinės institucijos iškeldavo SSRS vėliavą tik per šventes, bet irgi būdavo didesnių Maskvos mylėtojų, kurie persistengdavo, kaip dabar Briuselio mylėtojai. Signataras akcentuoja, kad lietuviai yra per maža tauta, jog galėtų elgtis neatsakingai, nes gali ištirpti ES platybėse, kaip vos neištirpo SSRS.

„Baisiausia, kad po truputį pripranti prie visko. Kai bus tokių pripratinimo žingsnelių padaryta dar daugiau, po 10 metų mūsų gal net nebestebins, jei per Lietuvos ir JAV krepšinio rinktinių rungtynes sirgaliai mojuos nebe Trispalvėmis, o ES vėliavomis. Tačiau tai - negera tendencija. Tikriausiai taip ir bus, nors aš to labai bijau. Negaliu smerkti ministrų, nes patys per referendumą pasisakėme už narystę ES, tačiau nereikėtų šokti į priekį labiau, nei yra privaloma. Juk ministrai yra Lietuvos, o ne ES ministrai“, - atkreipė dėmesį E.Bičkauskas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"