Norvegai grobia vaikus

„Vakaro žinioms“ pradėjus domėtis, kaip iš Lietuvos emigrantų užsienio vaiko teisių tarnybos atiminėja vaikus, vakar susirūpinimą dėl situacijos išreiškė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. Šiai problemai spręsti suorganizuotas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo aukščiausi valstybės institucijų vadovai.

Siaubo filmo scenarijus

Lietuvos pilietę iš Šiaulių Daivą į Norvegiją atvedė meilė. Sutikusi norvegą Bjorną Edmundą Vinjė, jauna moteris džiaugėsi laime, susilaukus sūnaus Viliaus ji buvo dar didesnė. Deja, šis džiaugsmas truko neilgai, mat vos kelių mėnesių sūnelį iš šeimos paėmė Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad laukdamasi savo ginekologei prasitariau, jog lankausi pas psichologą, nes radau artimą žmogų negyvą ir man buvo šokas, reikėjo atsigauti. Ši gydytoja akušerijos skyriui išsiuntė informaciją, kad aš lankiausi pas psichologą. Taigi kai aš jau Osle gimdžiau savo sūnų, ligoninėje buvau ištardyta, kokia buvo mano praeitis, ligos ir t.t. Mums liepė mėnesį gyventi vadinamuosiuose šeimos namuose. Nors nesutikome, prisistatė Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai ir mums pagrasino atimsiantys vaiką. Mes sutikome“, - pasakojo moteris.

Pasak Daivos Vinjė, tąkart viskas baigėsi gerai, šeima grįžo į namus ir augino savo pirmagimį.

Vieną vakarą Oslo gatvėje buvo užpultas lietuvės vyras Bjornas, namo grįžo patyręs didžiulį išgąstį, nuo plėšiko spyrių jam skaudėjo kūną. Bjornas bandė skambinti budintiems gydytojams (prieš tai paskambino policijai, ir ši nurodė ateiti kitą dieną parašyti pareiškimo dėl užpuolimo), tačiau netyčia surinko greitosios pagalbos numerį. Supratęs, kad ne tą numerį surinko, padėjo ragelį. Po kelių akimirkų greitoji pagalba jau buvo prie D. ir B.Vinjė namų durų.

„Atvėrėme duris, medikai pamatė, kad mano vyras nekaip jaučiasi, pažiūrėjo į mūsų sūnų ir tuojau paskambino policijai. Pasakė, kad tirs įvykį. Vyrą išvežė sveikatos tikrinti, mane areštavo kaip įtariamąją sumušus vyrą, o mūsų vaiką paėmė vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“. Kadangi apklausus mudviejų su vyru pasakojimai sutapo, prie nieko negalėjo prisikabinti ir mus paleido. Tačiau vaiko neatidavė“, - pasakojo D.Vinjė.

Moteris tikino tąkart iš vaiko teisių apsaugos tarnybos gavusi melagingą raportą, esą jų mažylis įvykio metu verkė, buvo purvinais drabužiais, alkanas. Be to, esą tėvas serga psichikos liga, o lietuvė Daiva esą psichiškai nestabili.

„Barnevernet“ suteiktos neįtikėtinos galios

D.Vinjė pasakojo, kad prieš kelis mėnesius viena „Barnevernet“ darbuotojų buvo atleista iš darbo, nes pradėjo viešai kalbėti apie tai, kas vyksta šioje tarnyboje, kad klastojami dokumentai, paperkami psichologai ir panašiai. Darbuotoja kreipėsi į teismą, tačiau pralaimėjo.

„Teko girdėti, kad už vaiką ši tarnyba iš valstybės per metus gauna 1,5 mln. kronų. Kartu profesionaliems vaiko globėjams skiria 20 tūkst. kronų (8 tūkst. litų), - sakė Daiva, iš kurios sūnus paimtas jau metai ir 4 mėnesiai. - Prieš šią tarnybą neįmanoma laimėti bylų.“

Moteriai su vyru leista sūnų matyti tik 4 kartus per metus po vieną valandą. Be to, pasak D.Vinjė, jos sūnui uždrausta pažinti savą kultūrą, lietuvių kalbą.

„Barnevernet“ neseniai atėmė vaikus iš kinų, lenkų, indoneziečių, nigeriečių. Metodai primena Hitlerio laikus, kai buvo atiminėjami vaikai, nes Hitleriui reikėjo naujos arijų rasės. 60 proc. Norvegijos gyventojų yra pensininkai, sumažėjęs gimstamumas. Mano nuomone, Norvegijoje siekiama kuo daugiau norvegiukų išauginti ir iš mūsų sūnaus daromas norvegiukas draudžiant jam pažinti savas šaknis, - neabejojo Daiva. - Norvegijoje neseniai priimtas įstatymas, kad negalima tuoktis su pusbroliais, pusseserėmis, o kraujomaiša iki šiol buvo legali. Todėl Norvegijoje labai daug vaikų gimsta su Dauno sindromu, kitomis ligomis. Šiaurės Norvegijoje labai daug žmonių serga hemofilija. Beje, buvusi Norvegijos ministrė net norėjo pašalinti iš šeimų biologinį principą.“

D. ir B.Vinjė kreipėsi pagalbos į Norvegijos savivaldybės komisiją, ten jos nesulaukė. Kreipėsi į teismą Norvegijoje, bylą pralaimėjo.

„Norvegijos teismuose neleidžiama įrašinėti, fotografuoti, neleidžiama žurnalistų ir draudžiama jiems rašyti apie tokius dalykus. Lietuvoje kreipėmės į Seimą, prezidentę, pažadėjo ką nors daryti, tačiau iki šiol jokių žinių nėra“, - neslėpė jaudulio atimto vaiko mama.

Norvegijoje šeima - trypiama

D.Vinjė vyras, paklaustas, ar jo vaikystėje Norvegijoje pasitaikydavo atvejų, kai vaikai būdavo atimami tokiais būdais kaip dabar, tikino tokių atvejų nepamenantis. Vaikai turėjo galimybę augti pas tikruosius tėvus ir niekas jų neatiminėjo.

Norvegas Bjornas neslėpė nekenčiantis savo šalies dėl joje egzistuojančios sistemos, kur žmogus yra niekas ir iš jo bet kada gali atimti tai, kas brangiausia. Be jokių paaiškinimų ir už nieką. Jo teigimu, Norvegijoje nebėra demokratijos, juo labiau žmogaus teisių, šeimos vertybių.

„Norvegijoje šeima nėra vertybė. Manęs, kaip Norvegijos piliečio, negina valstybė, nei mano žmonos negina. Mes bejėgiai šią akimirką. Tačiau mes kovosime iki galo, ketiname kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. O kai atgausime savo sūnų, važiuosime gyventi į Lietuvą“, - kalbėjo Bjornas.

Griebiamasi kraštutinumų

Manoma, jog užvakar Norvegijoje Kongsvingerio mieste 6 ir 8 metų mergaites iš globėjų pagrobė pats mergaičių tėvas čečėnas Mansuras Machaševas.

Mergaites globėjams buvo perdavusios Oslo institucijos. Pagrobėjai su kaukėmis Somają ir Rajaną Dudajevas pagrobė iš autobusų stotelės, įsodino į sidabrinės spalvos visureigį ir nuvažiavo.


Renaldas JANČIAUSKAS, Lietuvos tėvų forumo atstovas:

Niekas nežino, kiek lietuvių vaikų yra atėmusi norvegų vaiko teisių apsaugos tarnyba, nes niekas nepraneša. „Barnevernet“ institucija nieko neinformuoja. Žinoma tik tiek, kiek pačios motinos kreipiasi į Lietuvos institucijas. Norvegijos valstybinė įstaiga vaiku neva rūpinasi, bet iš tikrųjų elgiasi blogiau nei su daiktu, nes atplėšia nuo tėvų Lietuvos pilietį, konfiskuoja vaiką kaip kokį daiktą.

Nežinoma, kur tie vaikai pakliūva, niekas negali garantuoti, kad vaikas nepateks lesbiečių porai. Bet ten tai normalu. O kas bus, jei Lietuva įsileis tokius įstatymus, kokie yra Skandinavijoje?! Kitos šalys diplomatinėmis priemonėmis, o žmonės eidami į gatves ir keldami triukšmą išsikovoja teises. Norvegams nepatogu būti tokioje situacijoje, tai tada tuos vaikus grąžina tėvams. Tačiau Lietuvos pozicija sprendžiant į bėdą patekusių tėvų bėdas - pataikūniška.


7 - tiek tūkst. vaikų per metus Norvegijoje atimama iš šeimų

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“