Nuo krizės teks gelbėtis patiems

Pasaulį krečia drugys dėl gresiančios naujos finansų krizės, o Lietuva - tarsi ramus Atostogų užutėkis. Valstybės vadovai nereaguoja nei į krizę JAV, nei į euro zonos autsaiderių skolų supirkinėjimą. Gal mūsų tai nepalies? Bet jei palies, žmonėms vis tiek niekas neaiškins, kaip išsaugoti bent tuos pinigus, kuriuos turi pasidėję juodai dienai.

Siūlo nepulti į paniką

Investuotojai pasaulio biržose savo kapitalą kreipia į saugiomis laikomas investicijas - auksą, Šveicarijos frankus, Japonijos jenas ir kt. Ir Lietuvoje žmonės per mėnesį iššlavė aukso luitus, beveik trečdaliu išaugo juvelyrinių aukso gaminių pardavimai, nors auksas per metus pabrango net 30 proc.

Ar neperdėta ši krizės baimė? Juk nei Lietuvos bankas, nei valdžios atstovai jokio nerimo nerodo. Garbūs ekonomikos daktarai, finansų analitikai, prieš buvusią krizę lakštingalomis suokę apie tai, koks gėris yra gyventi skolon ir kaip naudinga „įdarbinti“ nekilnojamąjį turtą, šiandien irgi tyli kaip žuvys.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, praėjusią savaitę kalbėdama LTV laidoje „Labas rytas“, bandė raminti save ir žmones, kad tai, kas atsitiko Volstrite, Lietuvos tiesiogiai nepalies.

„Tačiau netiesioginiai poveikiai, turint mintyje ekonomikos sąryšius ir mūsų priklausomybę nuo eksporto, labai svarbūs, - pasitaisė ministrė. - Todėl mes turime tą situaciją stebėti ir laiku imtis priemonių“. Tiesa, kokias priemones turi galvoje, I.Šimonytė nepaaiškino.

Paklausta, ką galėtų patarti žmonėms, kai pasaulis karštligiškai bando savo turimą turtą paversti kažkuo, kas nepražus per krizę, siūlė nepulti į paniką.

„Žinoma, pasaulyje dabar daug kalbama apie auksą, Šveicarijos frankus ir įvairius kitus labai stabilius instrumentus, į kuriuos neva verta dėti savo pinigus. Tačiau manau, kad daugumai žmonių tie dalykai nėra aktualūs, ir jie sprendžia pagal savo kasdieninę kišenę“, - pareiškė I.Šimonytė.

Ministrė teisi - beveik 700 tūkst. Lietuvos žmonių, atsidūrusių ties skurdo riba, apie grynųjų pinigų investicijas nė nesvajoja. Jiems rūpi, kaip pigiau pamaitinti šeimas ir neprarasti vienintelio būsto už skolas.

Nuomonės skiriasi

I.Šimonytė šviesią ateitį žadėjo ir tiems, kas yra investavę ilgesniam laikotarpiui į vertybinius popierius, kaupia senatvei privačiuose pensijų fonduose.

„Per ilgą laikotarpį tie dalykai (akcijos, obligacijos - red. past.) išsilygina, ir tokios krizės paprastai būna atpirktos pelnu vėlesniais laikotarpiais“, - tikino ministrė.

Tuo tarpu verslininkas, buvęs Seimo narys Antanas Bosas tvirtina, kad vertybiniai popieriai šiandien - pati netinkamiausia investicija.

„Ko nedaryčiau ir nedarau - tai neinvestuoju į vertybinius popierius, akcijas, obligacijas ir t.t. Šiandien, esant tokiai situacijai, tai labai nepatikima“, - sakė „Respublikai“ A.Bosas.

Į auksą jis taip pat dabar jau nerizikuotų investuoti, nes dėl jo buvo sukeltas didžiulis ažiotažas ir smarkiai sukilo kainos.

„Reikia žiūrėti į garantuotus dalykus, kurių kaina kritusi, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas. Esant dabartinėms kainoms, galima į jį investuoti. Žemesnės savikainos nei šiandien jau negali būti, o tendencija augti vis tiek bus - ar po 5, ar po 10 metų“, - svarstė verslininkas.

Šveicarijos frankas, jo teigimu, gana stabili valiuta, bet truputį keistai atrodo toks jos išaukštinimas.

„Norint uždirbti, Šveicarijos frankas yra per stabilus. O, pavyzdžiui, su jena uždirbti galima, nes ji ryškiai kopia į viršų dolerio atžvilgiu“, - motyvavo savo nuomonę A.Bosas.

Bankininkai valdo

Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika taip pat ragino nepasiduoti neigiamos informacijos apie finansų rinkas bumui.

„Praėjusios savaitės pradžioje finansų rinkos labai nukrito, bet trečiadienį, kai JAV federalinio rezervo bankas pareiškė, kad bus teikiama pagalba ekonomikai, visų akcijų kainos pamažėle ėmė kilti“, - dėstė „Respublikai“ M.Leika.

Nors žmonės ir keiksnoja bankus, geresnio būdo laikyti pinigus LB atstovas neįvardijo.

„Žmonės skundžiasi, kad bankai moka mažas palūkanas ir nėra labai patrauklių investavimo alternatyvų. Tai tiesa. Bet laikyti grynuosius namuose yra nesaugu, be to, jūs negaunate net ir menkos kompensacijos už tai, kad pinigai nuvertėja dėl infliacijos. Ir nesvarbu, kad infliacija didesnė už bankų palūkanas, bet žmogus bent kažką gauna, o kojinėje laikomi pinigai tik tirpsta“, - banko pranašumus pabrėžė M.Leika.

Jo teigimu, prieš renkantis taupymo ar investavimo būdą, patikimiausia kreiptis į bankų darbuotojus arba į finansų tarpininkus.

Tačiau žinoma daugybė atvejų, kai būtent banko darbuotojų įkalbėti žmonės ne tik prarado savo pinigus, bet dar ir liko skolingi tiems patiems bankams. Finansų tarpininkai taip pat geba neišmanančiam žmogui įbrukti nelikvidžių vertybinių popierių.

„Nesakau, kad jie visada sąžiningi, - gynėsi LB atstovas. - Bet galų gale yra ir nepriklausomų konsultantų, brokerių kompanijų, kurios bankams nepriklauso. Jų specialistai tiesiog patartų žmonėms, kaip geriau valdyti pinigus, nes visiems vieno finansinio instrumento nėra“.

Skolintis - didelė bėda

„Respublikos“ klausiamas, ar tokiu metu nėra savižudybė imti banko paskolą, A.Bosas patarė prisiminti lietuvišką patarlę „Devynis kartus pamatuok, tik dešimtą kirpk“.

„Nelygu kam skoliniesi: investicijoms skolintis pinigų labai rizikinga, vartojimui - tik jeigu tai neišvengiama, imti paskolą būstui įsigyti galima ryžtis tik tvirtai įsitikinus, kad mažiausiai metus turėsi garantuotą darbą ir kad pajamos iš bet kurių šaltinių ne kris, o tik augs. Neprotingo skolinimosi laikai jau praėjo“, - konstatavo A.Bosas.

Kaina, kurią dabar tenka mokėti žmonėms, neišgalintiems grąžinti lengva ranka paimtų paskolų, yra ir emigracija, ir benamystė, ir net savižudybės.

„O kas visa tai sukėlė, jei ne bankai, konkuruodami, kas daugiau išduos paskolų? Bet kuri valytoja ar studentas galėjo gauti kreditą ir statytis namą. Kai kreditai dalijami tokiu mastu, kad paklausa viršija pasiūlą, kvadratinio metro kaina išauga iki kosminių aukštumų. O tos dirbtinai sukeltos kainos išpūtė nekilnojamojo turto burbulą ir visą ekonomiką išmušė iš vėžių“, - priminė A.Bosas.

Elgėsi kaip su runkeliais

Buvusiam politikui ir verslininkui ypač pikta, kad to paskolų bumo nesustabdė Lietuvos bankas: kol finansų rinkos stabilumą prižiūrinti institucija apsimetinėjo esanti akla ir kurčia, tūkstančiai gyventojų tapo bankų įkaitais.

„Apie bankų veiksmus su klientais jau nėra ką kalbėti - skandinavų bankai mus laiko runkeliais, kuo daugiau apgaus, tuo didesnę naudą patys turės. O klientų pas mus niekas negina“, - teigė A.Bosas.

Jis priminė skandalingą „DnB Nord“ banko išvestinių finansinių produktų pardavinėjimo neprofesionaliems investuotojams istoriją. Vertybinių popierių komisija (VPK) „post factum“ pripažino, kad bankas padarė pažeidimų, o, A.Boso įsitikinimu, VPK privalėjo reaguoti jau tuomet, kai pasipylė minėto finansinio produkto reklama. Juolab kad tai darė ir kiti bankai. O VPK atsibudo tik tada, kai nukentėję investuotojai išdrįso reikalauti teisybės.

Ar euras tikrai ateitis?

Skolintis būstui ketinantys žmonės suka galvą, kokia valiuta imti paskolas - litais, eurais, JAV doleriais. LB atstovas M.Leika pataria renkantis paskolos valiutą atsižvelgti į palūkanų normas.

„Tarpbankinės palūkanų normos litais yra didesnės, nes mūsų tarpbankinė paskolų rinka yra nedidelė ir galimi žymūs svyravimai. Įmokos mažesnės ir stabilesnės bus imant paskolą eurais. Bet iš principo didelio skirtumo nėra - juk ateityje Lietuva įstos į euro zoną, ir paskolos litais bus automatiškai konvertuotos į paskolas eurais“, - dėstė LB departamento direktorius.

Tuo tarpu Latvijos ekonomistas Dmitrijus Smirnovas euro ateitį vertina labai skeptiškai ir mano, kad, augant krizei euro zonoje, ši valiuta gali pratempti dar 3-4 metus.

Aukso kaina, pasak jo, biržose spekuliacinė, reali jo kaina gali būti visai kitokia. O štai JAV dolerio, nepaisant dabartinių Amerikos problemų, D.Smirnovas nepatikimu nelaiko.

„Amerika vargu ar atsisakytų savo dolerio, net jeigu dėl to reikėtų sukelti trečiąjį pasaulinį karą. O tai jau yra bent šiokia tokia garantija, kad JAV doleris nuo žemės paviršiaus neišnyks“, - sakė D.Smirnovas.