Nuskurdinta STT puolama ir gandais

Korumpuotus politikus ir valdininkus vis uoliau medžiojanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jaučia stiprų prezidentės, premjero ir Seimo palaikymą. Valstybės vadovai tarnybos nepalaiko tik pinigais - agentai po truputį išsivaikščioja.

Skaitydama metinį pranešimą šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai įvertino STT ryžtą sodinti už grotų kyšininkus, ją palaikė ir Seimas, pritaręs tarnybos 2012 metų veiklos ataskaitai. Bet joje - nusikaltėlius džiuginantys skaičiai.

2008-aisiais STT gavo 26 mln. 354 tūkst. litų finansavimą, o pernai - jau tik 17 mln. 989 tūkst. Galbūt į šią tragišką situaciją įsigilino ir premjeras Algirdas Butkevičius, kuris tapo pirmuoju Vyriausybės vadovu, apsilankiusiu STT būstinėje.

„Respublikos“ žiniomis, šią savaitę STT viešėjęs premjeras atvyko tikrai ne dėl savo partijos kolegos Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus bėdų. STT šio politiko bylą jau perdavė teismui. A.Butkevičius su STT direktoriumi Sauliumi Urbonavičiumi susitiko ir ne dėl gandų, kad ši tarnyba neva ketino papirkti patį premjerą ir krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką.

- Ar balsuodami už jūsų tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitą jus išgirdo Seimo nariai, turintys žinoti, kad 2012 metais savo darbuotojų kvalifikacijai galėjote išleisti tik 1800 litų, kad vienam jų apmokyti buvo skirta vos 15 litų, kai vos pusmetį truksiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai ir valdininkų tobulinimui išmetami milijonai? - „Respublika“ paklausė STT direktoriaus S.Urbonavičiaus.

- Noriu tikėti, kad parlamentarai ir išgirdo, ir įsigilino į šią realybę - tikrai liūdnus STT finansavimo skaičius. Kai kuriose mūsų veiklos srityse darbo krūvis yra labai padidėjęs, bet pinigų gauname smarkiai mažiau.

Deja, mūsų pareigūnų kvalifikacijai kelti galėjome skirti tik tiek.

Kelerius metus STT veiklos rezultatai dar buvo pakankamai geri ir labai sumažinus finansavimą, bet taip toliau negalės būti ir šios problemos nebegalime nutylėti.

Iki šiol pavyko kažkaip išsilaikyti tik dėl mūsų darbuotojų atsidavimo ir lojalumo. Dabar jau tapome taip finansiškai suspausti, kad reikia laukti rimtų pasekmių, jei asignavimai mums nebus sugrąžinti bent iki 2008 metų lygio.

- Gal A.Butkevičius pažadėjo didesnį STT finansavimą?

- Apie tai buvo kalbama keliuose susitikimuose, Vyriausybės valandoje Seime. Žinau, kad premjeras į mūsų situaciją jau įsigilinęs, tad tikimės, kad formuojant 2014 metų biudžetą Finansų ministerija tikrai į tai atsižvelgs. Šiuos metus kaip nors tikimės išgyventi dar susiveržę diržus.

Kadangi tapome visiškai nekonkurencingi atlyginimais, pernai tarnybą paliko apie 20 patyrusių pareigūnų, o įdarbinome kelis tik studijas baigusius. Per penkis šių metų mėnesius iš STT išėjo dar 5 aukščiausios klasės profesionalai. 2012 metų pabaigoje STT dirbo 235 darbuotojai, 146 iš jų vykdė baudžiamojo persekiojimo funkcijas.

- Kaip keliama STT agento kvalifikacija už 15 litų metams?

- Net ir kvalifikacijai skirti pinigai buvo paimti iš tos pačios kišenės, kuri skirta nusikaltimams atskleisti - jų tyrimui, ekspertizėms.

Naujokus apmoko tuo pačiu metu tikrą nusikaltimą tiriantys pareigūnai. Iš vienos pusės toks patirties perdavimas yra veiksmingas, bet teorinių žinių, užsienio valstybių praktikos jau nepasisemsi.

- Pernai STT pradėjo 92 ikiteisminius tyrimus, iš jų 35 inicijavo piliečių skundai, o 57 buvo pačios tarnybos žvalgybos darbo vaisius. Ar tai rodo, kad piliečiai vis dažniau drįsta pranešti apie kyšininkus?

- Piliečiai mums tikrai suteikia daugiau informacijos ir mes vertiname ne tik kiekvieną jų pranešimą, bet ir norą netylėti, prisidėti prie korupcijos atskleidimo. Net jeigu STT ir nepradeda ikiteisminio tyrimo, tai nereiškia, kad žmogaus pranešimas kažkur išgaruoja, pateikta informacija panaudojama kitoms tarnyboms funkcijoms vykdyti.

Bet pagal piliečių signalus mes dažniausiai atskleidžiame vieno asmens padarytus, nelabai sudėtingus nusikaltimus. Iš mūsų kriminalinės žvalgybos gauta informacija leidžia atskleisti sudėtingus, didelės apimties nusikaltimus, kuriuose dalyvauja daug asmenų. Vidutiniškai viename tokiame nusikaltime aptinkame apie šešias skirtingas nusikalstamas veikas.

- Ar tarp sudėtingiausių tyrimų yra buvusio parlamentaro Vito Matuzo, Europos krepšinio čempionato, Vilniaus vicemero R.Adomavičiaus bylos, labai dominusios visuomenę?

- Pirmieji du paminėti ikiteisminiai tyrimai yra iš sudėtingųjų, o R.Adomavičiaus atvejis - nei pavienis, nei grupinis, pats jo kontekstas yra sudėtingas.

- Ką reikia daryti, kad viešieji pirkimai taptų skaidresni, nes pernai dėl jų pradėta net ketvirtadalis tyrimų - 25?

- Daugiausia tyrimų pradedame dėl piktnaudžiavimo tarnyba, bet STT siekia neapsiriboti vien šia veika ir nustatyti tokio piktnaudžiavimo finansinę naudą, t.y. įrodyti patį kyšininkavimą.

Viešieji pirkimai išties lieka viena imliausių korupcijai sričių ne šiaip sau. Bandėme aiškiau indentifikuoti, kuriuose ūkio sektoriuose viešieji pirkimai nėra skaidrūs, tačiau pamatėme, kad juos visus supa didelė rizika.

ES analitikai neseniai paskelbė, kad per metus Bendrija dėl neskaidrių viešųjų pirkimų praranda apie 120 mlrd. eurų (414 mlrd. litų), t.y. 20-25 proc. visų pirkimų sumos. Lietuvoje yra kone ta pati situacija - jeigu viešasis pirkimas kainuoja 4 mln., apie milijoną prarandame dėl korupcijos.

- Kodėl žmonės tiesiai sako, kad joks konkursas neįvyksta be „otkato“, bet viešieji pirkimai yra visai nevieši, o paslėpti konfidencialumo grifais?

- Neseniai atlikome viešųjų pirkimų įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą ir nepritarėme siūlomam drastiškam viešųjų pirkimų tvarkos liberalizavimui. STT pateikė išvadą, kad tas liberalizavimas, kokį siūlo kai kurie politikai, tikrai nepaskaidrins viešųjų pirkimų. O siūloma naujovių ir dėl kainų kėlimo, ir dėl Viešųjų pirkimų tarnybos leidimų atsisakymo tam tikrais atvejais.

STT nuomone, jau laikas galvoti būtent apie viešųjų pirkimų sandorių viešinimą, bet dabar daug kas pridengiama konfidencialumu. Žinoma, yra specifinių pirkimų, kurių sandoriai neturėtų būti vieši, nes gali atskleisti technologines paslaptis. Bet tokie sudaro vienetus, o dabar kiekvienas sandoris automatiškai pridengiamas paslaptimi.

- Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vis dėlto pasidavė pigiai provokacijai ir užkibo ant legendos, kad STT ketino papirkti premjerą A.Butkevičių, krašto apsaugos ministrą J.Oleką?

- Visą medžiagą apie tai mes jau perdavėme Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai, diskusijos su jos nariais buvo labai konstruktyvios, tad laukiame objektyvių išvadų.

Atsakingai pareiškiu, jog neturiu jokių duomenų, kad būtų panaudotos kokios nors nusikalstamos veikos imitavimo priemonės, ar tuo labiau provokacija prieš jūsų paminėtus ar kitus, kitų šalių politikus. Apskritai nusikalstamos veikos imitavimo metodas yra taikomas itin retai, išskirtiniais atvejais, dešimt kartų pamatavus.

Jūsų minima neva provokacija yra tiesiog gynybinė versija, susijusi galbūt ne tik su vienu STT jau baigtu ikiteisminiu tyrimu. Tokios versijos būna pateikiamos siekiant sukelti ažiotažą, paveikti visuomenę, žiniasklaidą, prokurorus, teisėjus.

- Kaip sąžiningą ir dorą žmogų apskritai galima papirkti, padėti jo automobilyje ar biure krūvą pinigų jam pačiam dalyvaujant, matant?

- Teoriškai tai galbūt ir įmanoma, tačiau praktiškai tai būtų itin sudėtinga, nes tam, kad to nebūtų, egzistuoja visas kontrolės mechanizmas - tiek mūsų pačių, tiek mūsų veiklą prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų.

- Ar politikai yra bandę jus paspausti dėl vykdomų tyrimų, „susitarti“, apie ką užsiminė ir D.Grybauskaitė, skaitydama savo metinį pranešimą?

- Yra buvę keli atvejai, kai Seimo nariai užsimindavo, kad kažkas negerai yra su kokiu nors asmeniu ar mūsų atliekamu veiksmu, bet STT tai vertina kaip vieną galimų informacijos šaltinių. Tokių atvejų, kad būčiau spaudžiamas daryti įtaką, pakreipti, nutraukti tyrimą, dar nepasitaikė.