O.Strikulienė: Man gaila Grybauskaitės (V.Tomkus: Man gaila Lietuvos)

Nes D.Trampas žaidė su lietuviškai irgi pakankamai trampiška Dalia Grybauskaite kaip didžiulis riebus katinas su nuolankia pele. Mūsiškė, šiaip nestokojanti nei išdidumo, nei savivertės, buvo priversta D.Trampą viešai ir gerokai neskoningai paliaupsinti. Vos ne kaip „Staliną, atnešusį mums saulę“. Įsivaizduoju, kaip po tokio viešo pažeminimo S.Daukanto aikštės Dalia slapčia rūstauja, virkauja, keiksnoja „mulkį, per daug pasikėlusį antiną Donaldą“. Tačiau viešumoje demonstruoja respektabilų, Donaldo keistenybėms, atsiprašau, savitumui, atlaidų veiduką. Tačiau turbūt pirmąkart D.Grybauskaitės kaip prezidentės biografijoje įkaltas dviprasmiškas įrašas. Pasaulis, jei stebėjo spaudos konferenciją Vašingtone, aiškiai pamatė, kad mūsiškė Dalia - tik nuolanki klapčiukė. Išėjęs iš Ovalinio kabineto D.Trampas tiesmukai pareikalavo, kad D.Grybauskaitė jį, niekada neklystantį, paliaupsintų. Kad garsiai pakartotų tai, ką ten sakė ar darė. Lietuvos prezidentė jo norą nuolankiai išpildė. Raitėsi kaip Prienų krepšinio treneris Virgis prieš kelis amerikiečius balionus. Vaizdelis kirste įkirstas į Lietuvos piliečių pasąmonę. Mūsų prezidentė, šiek tiek susinepatoginusi, viešai liaupsina labai didelį ir labai pasipūtusį Donaldą Neantiną. Kas galėtų paneigti, jog Neantinas jai tyčia buvo paskyręs tokią viešą bausmę. Už per daug palaidą, diplomatijos stokojantį liežuvį. Nors sugrįžusi į Lietuvą vaidins lygiavertę JAV prezidento politinę partnerę. Kurgi ne. Partnerystė keistoka. Prieš JAV prezidento rinkimus vos ne visi Lietuvos politologai meldėsi, kad tik rinkimų nelaimėtų respublikonas Trampas. Esą tada Europą ištiks katastrofa. O dabar tie patys „katastrofistai“, įskaitant Liną Linkevičių (nors šis su D.Grybauskaite ir nevyko pas Trampą), atvyksta į Vašingtoną ir vizgina pudeliškas uodegytes. Nors nuomonių skirtumai - akivaizdūs. Būtent D.Trampas viešai pareiškė, jog „susitarti su Rusija yra geras dalykas. Visi su tuo sutinka, išskyrus labai kvailus žmones.“ Taip ir pasakė. Su potekste. Kad D.Grybauskaitė - kvaila. Jei taip pasakytų ne D.Trampas, o vietinis lietuvis, būtų socialiniuose tinkluose apšauktas „vatniku“. Tad kyla klausimas. Kodėl nė vienas iš D.Grybauskaitės svitos, atskridusios į Vašingtoną, principingai neapšaukė D.Trampo „vatniku“, „Kremliaus troliu“, „kremlinu“ ar bent visišku runkeliu? Kodėl, ak, kodėl? Kodėl net Ulbinaitė pratylėjo? Nebent pasiteisinimas toks. Runkeliu neapšaukė, nes runkelis nėra „ryžas“. O D.Trampas, sprendžiant iš šukuosenos, būtent toks.

Na ką gi, originaliausias šiuo metu JAV, o gal ir pasaulyje vyrukas tiesiog pasismagino. Ak, koks jis mielas. Koks žaviai neprognozuojamas. Mūsiškė Dalia, nors viduje turbūt pašiurpusi, nuolankiai suvaidino iš laimės apkvaitusią. O D.Trampui, tiesą sakant, mažiausiai rūpi kažkokių damų emocijos. Dar papylė žibalo ant Vokietijos. Tikėkimės, ne dėl to, jog supainiojo Dalią su Angela. Esą per mažai aukoja pinigų Aljansui. Esą Baltijos šalys drausmingesnės. Apsidžiaugėme taip pagerbti, pamaloninti? Pasijutome vertingesni nei vokiečiai? Nes skiriame NATO reikmėms 2 proc nuo BVP, o blogieji vokiečiai tik apie 1 proc. Tačiau neįsivaizduokime, jog multimilijonierius D.Trampas - kvailys. Pats puikiai žino, kad vienas procentas nuo Vokietijos 3577 milijardų eurų biudžeto yra kur kas daugiau nei 2 proc nuo Lietuvos 41,8 milijardo eurų. Galų gale, jei Lietuvą ištiktų nelaimė, pirmieji į pagalbą atskubėtų ne JAV Kalifornijos, Alabamos ar Ajovos valstijos, bet lenkai ir tie patys vokiečiai. Nes jie arčiau.

Atmetus egzaltaciją, triumfo vaidybą, vaizdelis toks. D.Trampas kelioms valandoms suvaidino trijų Baltijos šalių draugą, tačiau bandė tas pačias tris Europos šalis supriešinti su Vokietija. D.Trampas tyčia pažaidė su D.Grybauskaite, nes katinui visada maloniau nugalėti ne nuolankią, bet pasipūtusią pelę. D.Trampas buvo maloningas, nes Lietuva pirks iš JAV suskystintas gamtines dujas ir karinių prekių. Pastarųjų per 3-4 metus už daugiau nei 200 mln. eurų. Visada malonu, kai tavo šalis uždirba.

Sakoma, kad trijų Baltijos šalių susitikimas su JAV prezidentu įvyko D.Grybauskaitės iniciatyva. Nors būtent jai, kaip rodo paskutiniai įvykiai, buvo mažiausiai naudinga priartėti prie D.Trampo. Pakenkė savo įvaizdžiui. Lietuviai pamatė, kokia nuolankia kartais tampa jų Dalytė. Teisinamasi, jog D.Trampas skyrė mūsų prezidentei daugiau dėmesio, nes pripažino Lietuvos lyderystę tarp trijų Baltijos valstybių. Manau, jog Estijos prezidentė net labai džiaugėsi, kad D.Trampas jai skyrė mažiau dėmesio. Ypač Ovaliniame kabinete. Nieko asmeniško, nors šis kabinetas dažniau vadinamas „oraliniu“, dėl kito prezidento nuotykių su Monika (ne Garbačiauskaite).

***

V.Tomkus: OLAVA, TU NETEISI!!!

Atsiprašau, kolege Strikuliene, kad Tau peradresavau Kremliuje  nuskambėjusią frazę, kuri iš aukštos tribūnos buvo skirta Borisui  Jelcinui: „Borisai, tu neteisus!“ (Čia po to, kai jis kaip  politbiuro narys apkaltino savo bendražygius dėl partijos skaidrumo.)  O mudu, Olava, irgi bendražygiai. Turiu moralinę teisę su Tamsta  nesutikti. Todėl ir nesutinku. O kreipiuosi „Tu“, nes kreipinys  „Jūs“ per ilgas. O laiko mudu, kaip žinai, daug neturime. Abu  esame valdžios taikiklyje. Tad skubu prie reikalo.

Sakai, Tau jau gaila mūsų prezidentės - šitaip jų prezidentas iš  jos išsityčiojo! Olava, neapgaudinėk savęs, tu per daug protinga.  Trampas išsityčiojo ne iš mūsų prezidentės, o iš mūsų. Ir  mūsų šalies, kurią ji reprezentavo. Tai, kad nelaisva ir nelaiminga  mūsų oficialioji žiniasklaida bando Dalios Grybauskaitės vizitą į  JAV pateikti kaip didžiausią laimėjimą, ne mūsų problema. Jei ką  nors toks melas tenkina, lai tenkinasi ir vienas kitą patenkina. Su  choru. Po vieną. Ne mūsų reikalas, Olava.

Mes, Olava, nesame pusgalviai ir puikiai jaučiame, kai iš mūsų  atvirai šaiposi ar tyčiojasi. Skaudu, kai tai daro mūsų valdžia. Dar skaudžiau, kai svetima.

Kuomet mūsų Dalia nekukliai išsišoko ir, stovėdama šalia Trampo  arčiausiai, kaip senais laikais, pasinaudojo padėtimi, pareiškusi,  kad dabar jos eilė kalbėti, o visi atlaidžiai jai šyptelėjo, aš  nepuoliau  didžiuotis nei ja, nei savimi, kad esu lietuvis. Tik  įsitikinau, kad mus reprezentuoja apsišaukėlė lyderė. O Estijos ir  Latvijos vadovai man pasirodė solidesni. Ir atlaidesni. Beliko  stebėti, ką daro mūsų lyderė.

Kaip supratau, netrukus po to Dalia su Donaldu paslapčiomis užsirakino Oraliniame Baltųjų rūmų kabinete. Ką jiedu ten veikė, ką  kalbėjo, nežinau. Bet Donaldas išėjo patenkintas. Ir kuomet  visi susėdo už bendro derybų stalo, visiems girdint, Donaldas kaip  tikras chamas, o ne džentelmenas, prie visų TV kamerų pareikalavo,  kad mūsų Dalia garsiai prie visų pasakytų, ką darė Ovaliniame  kabinete. O kai mūsų  prezidentė pradėjo nepatogiai muistytis, ėmė sufleruoti: Kas  sustiprino NATO, sakyk, ką sakei kabinete - teisingai - Trampas; Kam  visas pasaulis už tvarką ir demokratiją turi būti dėkingas,  teisingai, Dalia, man - Trampui ir t.t.

Tokiu būdu visiems paaiškėjo, kad užsidariusi nuo svetimų akių  mūsų prezidentė Amerikos prezidentui palaižūnavo, liaudiškai  šnekant, laižė užpakalį. Miela Olava, kodėl aš turėčiau savo  prezidentės gailėti? Juk dėl skonio nesiginčysim, ar ne? Man jų negaila. Gaila nelaimingos  Lietuvos, kuriai tokie vasalai, išdresiruoti sovietinėse  „partškolose“, atstovauja...

Todėl man keistai nuskambėjo peršama opinija, kad mūsų  Grybauskaitė tapo Baltijos regiono lydere. Jeigu šitaip nusižemina  lyderiai, kaip turi elgtis ne lyderiai? Susiraityti Trampo tarpdury ir  vaizduoti batų kilimėlius?

Nenuostabu, jog toliau Trampui viskas ėjosi kaip iš pypkės: sumušė  kaktomis Merkel su Grybauskaite, taip pasėdamas nesantaiką tarp  ES narių, Lietuvos ir Vokietijos, nors, kaip teisingai, Olava,  pastebėjai, mūsų keli procentai nuo biudžeto skirto NATO reikalams  yra katino ašaros, lyginant su vienu milijardiniu procentu iš  Vokietijos. Sumušė mus kaktomis ir su Putinu, kurį Merkel,  merkantiliškai žiūrėdama tik vokiečių ekonominių interesų,  finansuoja milijardais per dujotiekį paslėptą Baltijos dugne... Kaip  tai atsilieps santykiams su mūsų kaimynais ateityje, kiek už tokią  „protingą Lietuvos politiką“ teks mūsų ainiams sumokėti -  vienas Dievas težino. Gal dar Putinas, kuris yra ne mažiau kerštingas  nei Grybauskaitė, kurios, Olava, aš visai nesiruošiu gailėti.

Man apgailėtina, kai eilinį kartą mūsų apgailėtina valdžia  verčia savo kailiuką. Dar neseniai dejavo, kad labai blogai, jog  kandidatas į JAV prezidentus yra neprognozuojamas, dabar dėl to  atvirai džiūgauja ir per visus nacionalinius kanalus giria, kad  neprognozuojamas JAV prezidentas yra labai geras ginklas kovoje su  rusais. Mums gi belieka šį apgailėtiną savo išrinktą cirką  stebėti. Ir dar visuotinę euforiją vaizduoti, nors dėl tokios  apgailėtinos valdžios ir visos Lietuvos pažeminimo pasaulio  akivaizdoje ne katučių ploti, o verkti norisi. Net ne dėl Lietuvos.  Dėl buvusio premjero Gedimino Kirkilo išleistų 60-ies milijonų,  skirtų apsiskelbti, kad Lietuva yra drąsi šalis. Geriau jau tuos  milijonus būtume su socdemais kartu pragėrę. O po to su mokytojais,  gydytojais ir pensininkais verčiau būtume nuėję Seimui langų daužyti. Gal bent tada išrinktieji būtų įsiklausę į tautos pageidavimą - sumažinti Seimo narių skaičių, proporcingą emigravusių rinkėjų skaičiui. Nes, kaip rodo praktika, dūžtant langų stiklams, seimūnai ne tik labiau susikoncentruoja į problemas, bet ir tampa paklusnūs rinkėjų valiai. Nes jie ne tik kvailiai, bet ir bailiai. O tokių, Olava,  pyk nepykus, man negaila.

***

Vietoj epilogo - liūdna išvada tautiečiams:

Ar nestebina, kad nei vienas Lietuvos „politologas“ neatkreipė dėmesio į gana keistą trijų Baltijos šalių ir JAV prezidentų susitikimo detalę... Pagal diplomatų nerašytas taisykles save ir kitus gerbiantys politikai niekada neatskleidžia visuomenei, ką jie tarpusavyje aptarinėja, atsitvėrę tylos siena. Kiek pamenu, dar nė karto žiniasklaidai nepavyko iškvosti, ką kalba pasaulio galingieji už uždarų durų. Ir Trampas, ir Putinas, ir Merkel visuomet atrėždavo - ne spaudai. Kodėl šįkart Trampas pasielgė kitoniškai? Pats, niekieno neklaustas, su pasigardžiavimu ir arogancija, net pasufleruodamas, ką mūsų Dalia jam kalbėjo Ovaliniame kabinete, privertė ją žemintis ir garsiai atkartoti tik jam skirtas liaupses. Ko jis tuo siekė? Esu tikras, kad senas ir gudrus vilkas šitokiu būdu nutarė pamokyti pernelyg gudrią ir arogantišką lapę snapę, kuri, visiems matant, vaizduoja esanti pasaulio bamba, atstovaujanti viso pasaulio globalistus ir besipaveiksluojanti tik šalia kiečiausių pasaulio valdovų. O kai atsidūrė su galingiausiu valstybės vadovu tet-a-tet, ištirpo kaip vaškas ir, bandydama įsiteigti, pradėjo čiulbėti Trampui, koks jis yra nuostabus ir nepakartojamas. Tačiau milijardierius Trampas subinlaižių, kurie vardan jo asmeninių pinigų be muilo lenda, kur nereikia, yra matęs milijonus. Todėl ir mūsų Dalia, besigviešianti iškaulyti iš JAV kuo daugiau finansų kovai su rusais, jo nei kiek nenustebino. Negana to, jį labai įžeidė: jeigu Lietuvos prezidentė Ovaliniame kabinete su juo kalbėjosi kaip ir su mumis, veršių tauta, ir pradėjo jam aiškinti, kad reikia skirti kuo daugiau lėšų karui su rusais, antraip rusai visus užpuls ir bus pasaulio pabaiga, išgirdęs tokią demagogiją, JAV prezidentas greičiausiai pašiurpo, negalėdamas suprasti, kodėl su juo kalbama taip durnai - ar pati yra kvaila ar jį laiko durniumi? Todėl, išėjęs iš kabineto, visiems girdint jai ir atkeršijo - privertė ją viešai pakartoti savo gražbilystes, tuo pačiu iškart nušaudamas du zuikius. Demaskavo ją kaip veidmainę. Nes visi pamenam, kaip per rinkimus ant jo buvo pilamas purvas. Ir pademonstravo, kaip apgailėtinai atrodo karingiausi liliputinių valstybių vadovai, be kredito neišgalintys nusipirkti nė vieno tanko. Mums gi belieka guostis, kad neprognozuojamas Trampas tuo pačiu atkeršijo ir už mus, menkystas, nesugebančius už save prieš savo valdžią pastovėti.