Šiandien Seime planuota svarstyti nelietuviškų asmenvardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektus. Tačiau vakar vakare Parlamento valdantieji nusprendė jį atidėti iki birželio, kaip jau bus pasibaigę ir prezidento, ir Europos Parlamento rinkimai. Kultūros atstovai ir kai kurie Seimo nariai įsitikinę - jei bus leista asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis, tokių pačių teisių ims reikalauti ir kitų tautų atstovai. Maža to, anot Seimo nario Algirdo Patacko, lenkai vien tuo neapsiribos, tolesnis jų žingsnis bus gatvių pavadinimų rašymas, vėliau - kultūrinė autonomija.
Kalbos iškrypimas
Vakar Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo nariai Valentinas Stundys, Rytas Kupčinskas, Kęstutis Daukšys, A.Patackas ir Kultūros bei meno premijos laureatas, poetas, publicistas dr. Vytautas Rubavičius diskutavo, ar lietuvių kalba taps derybų objektu. Diskusijoje buvo nagrinėjami du šiuo metu įregistruoti įstatymo projektai. „Vieną pateikė Socialdemokratų partijos atstovai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė, kitą - alternatyvųjį - pateikė grupė Seimo narių. Socialdemokratai siūlo ne tik visų užsieniečių ar už užsieniečių ištekėjusių moterų vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne lietuviška abėcėle, o kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, bet ir tokią pačią galimybę suteikti ir Lietuvos piliečiams, jei jie to pageidaus. Alternatyvusis projektas siūlo lotyniškomis raidėmis vardą ir pavardę rašyti kitame dokumento įrašų skyriuje. Taip yra ir mūsų kaimynėje Latvijoje“, - sakė Seimo narys V.Stundys. Šiandien Seimo nariams teks pasirinkti, už kurį projektą balsuos. Konferencijos dalyviai kol kas negalėjo pasakyti, kaip gali pasisukti balsavimo rezultatai.
Seimo narys K.Daukšys įsitikinęs, kad įstatymų projektai patys yra iškalbingi. „Man kyla klausimas - jei Lietuvoje ilgainiui atsiras tūkstančiai moterų, ištekėjusių už Kinijos piliečių, ar jų pavardes dokumentuose imsime rašyti hieroglifais?“ - retoriškai klausė politikas. Anot jo, ši asmenvardžių rašymo problema į paviršių iškėlė ir kitus mūsų kalbos skaudulius. „Turime pripažinti, kad į mūsų kalbą veržiasi daugybė svetimkūnių. Pažiūrėkite į įvairių įstaigų pavadinimus. Tai irgi yra tam tikras iškrypimas. Turime tikslą, kad viešojoje erdvėje būtų kuo daugiau lietuviškų užrašų. Juk mūsų kalba jau pajuto „sulatvėjimą“, kai leidome sutrumpinti ištekėjusių moterų pavardes“, - apie lietuvių kalbai iškilusius pavojus pasakojo politikas.
Anot Seimo nario R.Kupčinsko, kadangi su panašiomis problemomis susiduria ir mūsų kaimynai - estai bei latviai, turėtume būti jiems pavyzdys, kaip reikia ginti savo kalbą. „Kalba yra kultūrinė ir konstitucinė vertybė, turime ją saugoti ir išlaikyti savo palikuonims“, - tvirtino politikas.
Istorija kartojasi
Seimo narys A.Patackas į susidariusią situaciją siūlė pažvelgti iš istorinio taško. „Jei prisiminsime istoriją, pamatysime, kad Lenkija visuomet labai gerai mokėjo pasinaudoti sunkia Lietuvos padėtimi. Kai mums kilo grėsmė iš Maskvos, lenkai savo nacionalinius pageidavimus iškėlė aukščiau už strateginius dalykus. Jie išprievartavo Lietuvą pasirašyti Liublino uniją. Dabar iš esmės vyksta labai panašūs dalykai“, - teigė A.Patackas.
Anot jo, Lenkijoje nėra politinės jėgos, kuri Vilnių laisva valia atiduotų Lietuvai. „Viskas prasidės nuo pavardžių rašymo, bet tuo nesibaigs. Jie įvairiomis priemonėmis sieks susigrąžinti Vilnių. Pirmiau - vardai, paskui - gatvių pavadinimai, galų gale ims kurti čia savo kultūrinę autonomiją, o kai prasidės kokie nors kariniai konfliktai ir lenkų kariuomenė atvažiuos mūsų ginti, geruoju jie iš čia neišeis. Turime suvokti, kad tokia yra perspektyva. Toks yra scenarijus“, - niūriomis spalvomis Vilniaus krašto ateitį piešė politikas.
Pasak jo, nors su Lenkija ir turime palaikyti gerus strateginius santykius, neturime jiems nuolaidžiauti. „Bet koks nuolaidžiavimas veda į bloga. Tai nieko gero neduoda nei mums, nei lenkams. Jie užsižais ir net nepastebės, kaip ta pati Rusija ims juos triuškinti. Turime suvokti, kokį kaimyną turime. Gaila, kad šiandien nebeturime tokios savigarbos, kaip kad turėjo mūsų bajorija“, - sakė A.Patackas.
Geopolitiniai lenkų kėslai
Spaudos konferencijoje dalyvavęs kultūros kritikas, publicistas V.Rubavičius apgailestavo, kad šiandien lietuviškiems rašmenims grėsmę kelia patys tautos išrinktieji. „Graudu, kad lietuvių kalbą tenka ginti nuo Lietuvos valdžios atstovų. Juk jie, atvirkščiai, patys turėtų ją ginti, suvokdami, kad kalba yra gyvybiškai svarbus tautos pagrindas“, - teigė rašytojas. Jis apgailestavo, kad šiandien tik vienas kitas politikas, spręsdamas asmenvardžių rašymo problemą, įžvelgia ir geopolitinius lenkų kėslus. „Lenkai jau keletą metų spaudžia priimti jiems palankų įstatymą. Čia aiškiai matomi jų geopolitiniai tikslai“, - tvirtino V.Rubavičius.
Kalbėdamas apie kalbos svarbą, publicistas pasigedo pagarbos ne tik jai, bet ir žemei, Tėvynei, kultūrai. „Mes apskritai dabar esame linkę labai sparčiai modernėti, neva tautiniai dalykai, lietuvybė tapo tokiomis atgyvenomis, nesusijusiomis su šiuolaikiniu pasauliu. Lengva ranka atsisakome ir savo kalbos, ir žemės, ir kultūros“, - apgailestavo V.Rubavičius.
Anot jo, svarstymai dėl asmenvardžių rašymo atveria vartus oficialios dvikalbystės įstatymui. „Jei mes ir toliau šitaip visiems nuolaidžiausime, neginsime savo nacionalinių interesų, jokios didžiosios valstybės niekada nelaikys mūsų jokiais strateginiais partneriais. Prisiminkime Lietuvos ir Lenkijos valstybių bendravimo istoriją. Ji yra graudi. Ypač XX a. Lenkai niekada neparodė jokio draugiško žingsnio derybose. Tik okupacija ir ultimatumai“, - savo mintis dėstė kultūros atstovas.
Paklaustas, ar, padarius nuolaidų vieniems, to paties neims reikalauti ir kitos tautinės mažumos, V.Rubavičius įsitikinęs, kad, atvėrus šią Pandoros skrynią, jos gėrybėmis pasinaudos ne tik Lenkija, bet ir Rusija. „Esu įsitikinęs, kad Rusija pasinaudos susiklosčiusia situacija. Todėl, prieš priimdami bet kokius sprendimus, turime aiškiai suvokti lenkų ilgalaikius interesus ir jų pasekmes mūsų valstybei“, - tvirtino Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Tautininkai ir lietuvių kalbos saugotojai žada tūkstantinį mitingą
Nors Seimas atidėjo vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis klausimą, lietuvių kalbą saugoti pasiryžę visuomenininkai ir Tautininkų sąjunga neatsisako planų gegužės pradžioje surengti tūkstantinį mitingą prieš valdžios vykdomą politiką.
Kaip jau skelbta, ketvirtadienį socialdemokratų iniciatyva Seimas atidėjo vardų ir pavardžių rašymo klausimą. Parlamentarų darbotvarkėje nebeliko nei Seimo narių socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengto įstatymo projekto, nei alternatyvaus dokumento, kurį rengė konservatoriai Valentinas Stundys ir Rytas Kupčinskas.
Reaguodami į tokį politikų žingsnį Tautininkų sąjungos nariai spėjo, kad visuomenės reakcijos išsigandę Seimo nariai prieš artėjančius prezidento ir Europos Parlamento rinkimus bando sukurti ramią atmosferą ir nekurstyti aistrų. Tautininkais Gintaras Songaila kėlė prielaidą, kad asmenvardžių rašybą reglamentuojantį įstatymą bus bandoma priimti pasibaigus rinkimų vajui.
G. Kirkilo ir I. Šiaulienės parengtą įstatymo projektą laikydami gėdingu tautininkai šių socialdemokratų pavardes kalė prie improvizuoto gėdos stulpo.
"Jau žinome du lietuvių kalbos išdavikus, kurie pateikė šį projektą Seime. (...) Primename, kad šis gėdos stulpas atsiras prie Seimo iškart, kai tik tas gėdingas įstatymas bandys lįsti į dienos šviesą. Kaip matote, vietos čia dar yra, kiekvienas, kuris bandys darkyti mūsų kalbą ir įvedinės dvikalbystę, tikrai bus prikaltas prie šio stulpo", - spaudos konferencijos metu sakė Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka.
Tautininkų požiūriu, priėmus socialdemokratų siūlomą įstatymo variantą, lenkų tautos reikalavimų nesumažėtų - priešingai, būtų atverti keliai dvigubos pilietybės įteisinimui.
"Leidus lietuviškuose dokumentuose asmenvardžius rašyti lenkiškai ir įteisinus dvigubą Lietuvos pilietybę, kodėl Vilniaus ar Šalčininkų krašto gyventojas negalėtų greta lenkų kortos gauti ir Lenkijos pilietybės? O, kaip žinome, Lenkijos pilietybės įstatymas yra tuo įdomus, kad Lenkija į savo pilietį žiūri tik kaip į savo pilietį, nesvarbu, kiek kitų pilietybių jis dar turi. Imperialistinės valstybės ima viena kitos pavyzdį, o pažiūrėjus į Krymo atvejį, Abchazijos įvykius, paklausius Sergejaus Lavrovo ir Vladimiro Putino kalbų, kyla abejonių, kas galėtų paneigti, kad tai yra ilgo plano dalis?", - retoriškai klausė J. Panka.
Tautinės minties atstovai, tvirtinę, kad Lietuvos politikus spaudžia ir šantažuoja Varšuvos politiniai sluoksniai, baiminosi ne tik dėl vidinių kultūrinių ir socialinių Lietuvos gyvenimo aspektų, bet ir dėl nacionalinio šalies saugumo.
"Kodėl Lenkija taip spaudžia savo mažąją kaimynę? Juk tai tik kelios raidelės (...) Kaip tik tos kelios raidelės yra žingsnis, kuris atvers reikalavimų laviną, nes tam jau egzistuos pagrindas - mes patys būsime atidarę įrankių skrynelę, kaip menkinti mūsų valstybingumą ir politiškai ir kultūriškai integruoti Vilniaus kraštą į Lenkijos valstybės sudėtį. Nesakau, kad tai bus padaryta tiesiogiai, bet mes žinome, kad dabar to siekiant visai nebūtina įvesti armijų", - kalbėjo publicistas ir kultūrininkas Vytautas Rubavičius.
Kaip paaiškino J. Panka, jo vadovaujama partija palaiko alternatyvų V. Stundžio ir R. Kupčinsko Seimui pateiktą įstatymo variantą, numatantį, kad asmenvardžiai originalo kalba gali būti rašomi antrajame paso puslapyje. Tuo metu šalies vietovardžiai, anot tautininkų, turėtų būti rašomi iškirtinai lietuviškai.
Kaip informavo "Vilnijos" draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, gegužės 6-ąją Lietuvos sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir "Vilnijos" draugija prie Seimo surengs mitingą, į kurį žada prisikviesti nuo 1 iki 2 tūkst. protestuotojų.
Respublika.lt, Eltos inf.