Po vasaros pas senelius vaikai gali būti atimti

Pikti kaimynai

Socialiniame tinkle pagalbos į visuomenę kreipėsi mama Violeta (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Ji klausė, ar yra žmonių, susidūrusių su situacija, kai trumpam seneliams palikti vaikai sulaukia tarnybų dėmesio. „Vakaro žinioms“ susisiekus su moterimi, ši papasakojo, kad su vyru vasarą vyko į užsienį, kartu pasiėmė jauniausią vaiką, o du paauglius paliko pas senelius. Kaip įprastai daro daugybė šalies šeimų. Tačiau kaimynei paskundus, jog vaikai pas senelius pusantro mėnesio gyvena „neteisėtai“, jos vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis. Moteris baiminasi, kad vaikai iš viso gali būti paimti iš šeimos.

„Vaiko teisių tarnyba susisiekė su mumis ir pranešė, kad mūsų vaikai be įgaliojimo negali viešėti kaime pas močiutę. Apie tokį dalyką (įgaliojimą) nesu niekur girdėjusi, todėl negalėjau pagalvoti, kad jis reikalingas. Jei būčiau žinojusi, be abejonės, būčiau tuos dokumentus susitvarkiusi. Mums buvo pasakyta, kad esant tokiai situacijai, tarnybos gali ir turi teisę paimti iš močiutės vaikus“, - pasakojo Violeta.

Vos išgirdę apie situaciją, tėvai grįžo ir pasiemė vaikus. Kol kas jauna moteris sako nė nežinanti, ko tikėtis. Juolab kad su tarnybomis patirties šeima jau turėjo ir, kaip pasakytų specialistai, tarnyboms šeima jau buvo žinoma, teikiama socialinė pagalba.

„Buvom įtraukti į socialinės rizikos apskaitą dėl vyresniosios atžalos vagysčių, dėl patyčių mokykloje, savęs žalojimo. Bet tos problemos seniai išspręstos. Pakeitus mokyklą, dingo ir savęs žalojimas, nebevagia. Bet socialiniai darbuotojai tebesilanko pas mus. Nesuprantu, kokiais tikslais. Nesame nei mušę, nei kitaip skriaudę vaikų. Taip, vyras kartą pagrasino, jog suduos per nagus, kad nebevogtų. Vaikas apie tai pasakė mokyklos pavaduotojai, o ši iškvietė tarnybas. Suprantu tą mūsų klaidą, taisėmės, stengėmės rasti kalbą su vaiku ir pavyko! O dėl kitų vaikų jokių problemų nėra“, - savo patirtimi pasidalijo mama.

Jos teigimu, kaimynė šeimą galėjo apskųsti tarnyboms, nes judviejų vaikai nuolat konfliktuoja.

Į Violetos kreipimąsi atsakė keletas mamų, patvirtindamos, kad taip pat tarnyboms turėjo aiškinti, kodėl vaikai leidžia dienas pas senelius. „Lyg seneliai jau būtų tapę nebe šeimos nariai, o apskritai pavojingi asmenys“, - stebisi žmonės. Ir pyksta, kad valstybė, privertusi savo gyventojus emigruoti, ieškant darbo užsienyje, dar kartą baudžia šeimas už tai, kad vaikus palieka seneliams. „Juk kalbama ne apie metus, o tik apie porą mėnesių, kad galima būtų užsidirbti gyvenimui Lietuvoje“, - rašoma socialiniuose tinkluose.

Pas senelius palikti - nedraudžia

„Vakaro žinioms“ pasiteiravus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kokie yra terminai, kai vaikai seneliams gali būti palikti be įgaliojimo, o kada jis privalomas, paaiškėjo, kad griežto reglamento nėra. Gali būti, kad todėl ir tėvelių patirtis šiuo klausimu - įvairi. Vieniems tarnybos liepia susitvarkyti dokumentus, kitiems - ne.

„Teisės aktai nedraudžia palikti vaiko atostogoms pas senelius, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, kuriam laikotarpiui ir kokiu tikslu vaikas yra paliekamas, ar tai yra trumpas atostogų laikotarpis, ar ilgesniam laikui vaiko atidavimas prižiūrėti kitiems asmenims, ar vaiko tėvai jo buvimo pas senelius laikotarpiu teikia vaikui išlaikymą, bendrauja telefonu ar kitomis priemonėmis ir kt. aplinkybės“, - rašoma tarnybos atsakyme. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įgaliojimai, kuriais tėvų teisės ir pareigos būtų perleidžiamos kitiems asmenims, nėra galimi, o vaiko atidavimas prižiūrėti kitiems asmenims ilgesniam laikui, t.y. tėvų nusišalinimas nuo vaiko ugdymo, priežiūros ir kitų pareigų, yra vaiko teisių pažeidimas.

Bet popieriaus reikės

Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė paaiškino, kad griežto reglamento atostogoms nėra, tačiau atvejai, kai tėvai išvyksta į užsienį, reglamentuoti jau seniai. Tokiais atvejais likus 30 d. iki išvykimo, tėvai savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui privalo pateikti rašytinį prašymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo jų išvykimo iš šalies laikotarpiu ir fizinio asmens paskyrimo globėju (rūpintoju), kuriam patiki laikinai prižiūrėti savo vaiką. Nėra aiškiai apibrėžiamas minimalus laikotarpis, kuriam, išvykdami į užsienį, tėvai turėtų nustatyti vaikui laikinąją globą, tačiau jos nenustačius, seneliai negalės vaikų nuvesti net pas gydytoją.

„Yra nustatyta atskira tvarka, kad tėvai, prieš išvykdami į užsienį, turi senelius skirti laikinaisiais globėjais. Ši tvarka buvo nustatyta daugiau kaip prieš 10 metų. Kitais atvejais, kai tėvai išvažiuoja atostogų ar yra kitos aplinkybės, dokumentų nereikia, tėvai su seneliais susitaria patys. Tiek vaikams esant su tėvais, tiek pas senelius, taikomos tos pačios įstatymo normos. Gavę pranešimą tarnybų atstovai atvažiuoja įvertinti situacijos.

Seneliai neturi pykti, jei ateinama patikrinti, kaip gyvena vaikai. Jeigu seneliai nedaro to, ką turėtų daryti prižiūrėdami vaikus, jie turi keistis ir keisti požiūrį. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas orientuotas į vaikus ir negali būti kalbos, kad seneliams turi būti daromos išlygos ar keliami žemesni reikalavimai“, - sakė R.Šalaševičiūtė.

Legendinės aktorės, 2 anūkių močiutės Elvyros ŽEBERTAVIČIŪTĖS komentaras:

Dar negirdėjau tokių dalykų, kad vaikams, norint pas senelius pagyventi, reikia dokumentų. Juk seneliai yra šeimos nariai. Nesuvokiami dalykai. Lyg piktybiškai būtų skaldoma valstybė ir jos pagrindas - šeima.

Nuolat kalbame apie vieningumą ir šeimos stiprybę, kuri iš kartų į kartą buvo mūsų pagrindas. Dabar metamos visos kortos, kad tik pavyktų iš po šeimos kojų išmušti pagrindą. Pačiais įvairiausiais būdais. Prisikapstė iki senelių...

Tokie dalykai - visos sistemos dalis. Kiršinama ne tik visa visuomenė, bet ir pačios šeimos viduje. Sukuriama įtampa. Na, pagalvokime, juk žinant, tokius atvejus, kai kurie seneliai pasakys, kad geriau nepriims vaikų, nes dar pridarys šeimai problemų... Bijos seneliai su tais vaikais pasilikti, nežinos, kaip teisingai elgtis.

Manau, dauguma mąstančių Lietuvos žmonių supranta, kad tai yra perdėti reikalavimai. Nekalbu apie asocialias šeimas, bet normaliems tėvams tokie reikalavimai nereikalingi. Jei vaikas susirgtų, argi jis pats pas gydytoją kabinete nepasakys, kad jį atvedė ne kaimynas, o senelis? O ir gydytojas matys, kaip vaikas glaudžiasi prie jam artimo žmogaus.

Užaugome patys, užauginome vaikus, esame puikios šeimos ir be tarnybų kišimosi į mūsų gyvenimus.

Visuomenė kiršinama, o šeima - itin jautri vieta. Tarpusavyje supykdytus žmones lengviau valdyti. Kažkas drumsčia mūsų Tautos gyvenimą visokiausiais būdais ir tai griauna mūsų valstybę.

Gal ne viską žinojau, auginome, kaip sugebėjome, bet užaugo doros dukros, kurios „stovi ant kojų“ ir moka už save grumtis. Žinau, kad jos nepražus ir neverkšlens prašydamos pagalbos...