Politikai ima ir viešai, ir paslapčia

- Paaiškėjo, kad vieno iš Liberalų sąjūdžio lyderių Gintaro Steponavičiaus labdaros fondą per visą jo veiklą „MG Baltic“ įmonės parėmė daugiau nei 100 tūkst. litų. Įspūdinga suma. Ar nevertėtų juridiniams asmenims drausti politikus remti ir per fondus, nes atsiranda didelė neskaidrių sandorių galimybė? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo nario, buvusio vieno iš STT vadovų Povilo URBŠIO.

- Su tais fondais pas mus - visiškas nonsensas. Į fondus patenka pinigų sumos iš verslo struktūrų, kurios suinteresuotos vienokių ar kitokių politinių sprendimų priėmimu. Prisiminkime kad ir konservatoriaus Vito Matuzo fondo istoriją, kuri susijusi su pinigų paėmimu. Byloje surinkta daugiau nei pakankamai duomenų, kad V.Matuzas įkūrė fondą, bet pavadino kito žmogaus pavarde. Tas žmogus tai pripažino, pripažino, kad formaliai buvo to fondo administratorius, nors faktiškai fondą administravo V. Matuzas. Kažkaip sutapo įstatymų priėmimai ir pinigų pervedimai iš suinteresuotų finansinių grupių. Bet teismas kažkodėl pripažino, kad viskas yra gerai, kad tai yra teisėta veikla. Vadinasi, pas mus tai legalizuota ir per fondus gali būti legalizuojami ne visai skaidrūs sandoriai arba sudaromos prielaidos manyti, kad tas rėmimas yra neskaidrus.

Liberalai, deklaruojantys skaidrumą, turėtų patys paskelbti, kad visi fondai, susiję su partijos nariais, yra uždaromi. Tada aš suvokčiau, kad tai nėra tik deklaratyvus noras apsivalyti.

Prieš gerą mėnesį parlamentaras Algis Strelčiūnas teikė pataisą, kad labdaros fondai negalėtų būti vadinami politikų pavardėmis. Dauguma Seimo narių nepritarė, nes čia nemato problemos. Bet tai nieko keisto, girdėjau, kad iš dabartinių Seimo narių apie 60 jų turi fondus, pavadintus jų vardu, arba tie fondai artimai susiję su jais. Iš tų fondų finansuojami įvairūs renginiai, įvairios veiklos, kurios kelia politiko populiarumą. Jei verslo grupių atstovai suinteresuoti, kad jiems palankus Seimo narys kuo ilgiau išlaikytų mandatą, jie per fondus skiria pinigų palankumui išsaugoti. O politikas tais pinigais išsaugo galias, kuriomis gali prekiauti.

V.Matuzo atveju net matėme, kad iš fondo, kurį praktiškai administravo jis, buvo skiriama parama bendruomenės šventei, o paskui paaiškėjo, kad dalis pinigų buvo grąžinta pačiam V.Matuzui.

- Nežinome, perduota E. Masiuliui daugiau kaip 100 tūkst. eurų ar ne. Bet jei tai būtų padaryta per labdaros fondą, viskas būtų buvę legalu?

- Kaip matome iš V.Matuzo atvejo, kuris, beje, dar yra apskųstas, tai yra legalu, nes sakoma, kad jis nespėjo įforminti gautos pinigų sumos. Ir dar vienas niuansas. Dabar paaiškėjo, kad Liberalų sąjūdis bankui buvo skolingas 200 tūkst. eurų. Kas galėtų paneigti, kad, įsibėgėjus naujai rinkimų kampanijai, seną skolą reikėjo padengti, kad galėtų pasiskolinti naujų pinigų? Juk atsiranda pinigų poreikis.

- Kyla klausimų, kaip pas „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį galėjo atsirasti slapti VSD dokumentai. Viena iš sklandančių versijų - jie gauti iš dabar jau atsistatydinusio parlamentaro ir Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio. Bet ar gali pavieniai Seimo nariai ar net Seimo frakcijos tokių dokumentų užsiprašyti ir laisvai juos gauti?

- Iš tikrųjų man neteko girdėti, jog net visa Seimo frakcija specialiosioms tarnyboms teiktų užklausas, kad šios pateiktų slaptą informaciją. Su tokia informacija parlamentarai turi galimybę susipažinti, jei dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos ar Užsienio reikalų komitetuose bei laikinosiose tyrimo komisijose, į kurių kompetenciją įeina galimybė susipažinti su slapta informacija. Labai nustebčiau, jei paaiškėtų, kad slaptos pažymos buvo gautos iš E.Masiulio. Nebent jei jis pats tas pažymas gavo ne visai teisėtu būdu. Veikiausiai, kaip įprasta atliekant tyrimus, atsirado kiti epizodai, nesusiję su tais epizodais, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nenustebčiau, jei pažymų radimas buvo netikėtas ir patiems tyrėjams. Antras dalykas - pats disponavimas informacija su grifu „slaptai“ užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tik reikia įsitikinti, ar tos pažymos yra originalios.

- Apie ką galėtų būti tos pažymos, jei sudomino verslininkus?

- Verslą domina įvairi informacija. Jį domina informacija apie konkurentus, apie politikus, nes VSD renka ir tokią, ir tokią informaciją. Juk informacija šiais laikais yra brangiausias turtas. Jei tu turi informacijos apie konkurentą, gali įgyti palankias verslo sąlygas ir gali ją naudoti šantažui arba užkirsti kelią konkurentų žingsniams, kuriuos žinai į priekį. Jei žinai, ką apie tave žino ar nori sužinoti specialiosios tarnybos, - gali apsisaugoti, jei žinai kokią nors informaciją apie politiką - jis jau yra pažeidžiamas.

Kad ir kokiu būdu pažymos atkeliavo pas verslininkus, beveik neabejoju, kad tai nebuvo padaryta parasto VSD darbuotojo dėka. Kad ir kaip būtų keista, žemesnės grandies pareigūnai yra labiau kontroliuojami.

- Verslui slapti dokumentai yra prieinami, ar juos galima gauti tik nelegaliais būdais?

- Neįmanoma, kad verslas galėtų disponuoti VSD dokumentais, pažymėtais grifu „slaptai“. Informacijos nutekinimas padaro žalą valstybės gynybinei galiai bei interesams. Verslui tokia informacija gali būti pateikta tik neteisėtu būdu.

- Jei verslas gali neteisėtai gauti slaptus dokumentus, gal jis gali turėti įtakos ir slaptų pažymų prieš neparankius politikus atsiradimui?

- Nemanyčiau, kad tai lengva. Specialiosios tarnybos renka informaciją iš neviešų ir viešų šaltinių. Dalis tos informacijos renkama iš suinteresuotų pusių. Per savo tarnybos laiką patyriau, kad iš visų, į STT atėjusių suteikti informacijos apie korupcijos galimybę ar apie kyšį, maždaug 80 proc. siekė asmeninės naudos.

- Su žinomai melaginga informacija?

- Be abejo. O tada specialiosioms tarnyboms reikia atsijoti pelus nuo grūdų, nes konkurentai labai mėgsta „konkuruoti“ tokiais būdais.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“