Lietuvos kariuomenės vado Vytauto Jono Žuko kvietimo užsirašyti į bazinius karinius mokymus dauguma neišgirdo. Neišgirdo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės nuolatinių raginimų pasirengti Tėvynės gynybai. Vilniaus regione kariškiams net nepavyko sukviesti planuoto kariūnų skaičiaus. Tačiau keisčiausia, kad kurčias liko ir politinis elitas, liežuviu nuolat skalijantis apie grėsmes ir patriotizmą. Tribūniniai patriotai pasirinko lengviausią kelią - Tėvynę gins loterijos būdu ištrauktas jaunimas ir tie, kurie gyvena ant skurdo ribos.
Patriotai sukūrė sąlygas
Karo pavojaus akivaizdoje valdžia sumanė grąžinti privalomą karinę tarnybą, mat prisikviesti savanorių, kurie per tris bazinių karinių mokymų mėnesius būtų apmokyti ginti savo kraštą ir būtų įrašyti į pasyvųjį rezervą, atsirado vienetai. Vilniaus regione net nepavyko surinkti planuoto skaičiaus, kai tie planai visai kuklūs. Praėjusiais metais į bazinius karinius mokymus Vilniaus regione, kuris apima aplinkinius rajonus net iki Ignalinos, užsirašė viso labo 227 asmenys, kai buvo planuota surinkti 258.
Nors Seimo patriotai yra sudarę visas tinkamas sąlygas mokytis gynybos pradmenų: darbdavys, kurio darbuotojas nusprendžia trims mėnesiams atsiduoti karinei tarnybai, gauna išmokas ir nepatiria nuostolių, kariūnas aprūpinamas maistu, apranga ir yra apgyvendinamas. Kaip numato teisės aktai, darbdavys negali uždrausti eiti į bazinius karinius mokymus. Apie tai, kad darbuotojas išvyksta į karinius mokymus, darbdavį informuoja patys kariškiai.
Į bazinius karinius mokymus gali užsirašyti asmenys nuo 18 iki 38 metų. Kursai trunka viso labo 12 savaičių.
Yra ir kita alternatyva - 20 dienų per metus kario savanorio tarnyba, į kurią priimami asmenys nuo 18 iki 55 metų. Už dienas, praleistas mokymuose, mokamas atlyginimas, apmokamos išlaidos, susijusios su tarnybos atlikimu, suteikiamos socialinės garantijos. Žodžiu, jokių finansinių nuostolių, reikia viso labo patriotiškumo ir pasiryžimo užklupus priešui stoti į pirmas gretas.
„Baigę mokymus asmenys įrašomi į pasyvųjį karinį rezervą“, - sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas kapitonas Šarūnas Žalėnas.
Karo vadą suklaidino plepalai
„Patriotiškai nusiteikę žmonės vis daugiau diskutuoja ir svarsto, kaip galėtų prisidėti prie šalies gynybos. Tokia visuomenės reakcija džiugina, tai rodo, kad Lietuvoje yra ir bus žmonių, pasirengusių ginti savo tėvynę“, - pasikliovęs vien kalbomis savo pranešime rašė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.
„Jei laikote save neabejingais dėl savo krašto saugumo, nusiteikusiais patriotiškai, pilietiškais, nors ir nesate kariai, karinės agresijos laukti sudėjus rankas nevalia. Jei esate mobilizacinio amžiaus (18-55 m.), ginkluotajai šalies gynybai rekomenduoju ruoštis jau dabar - taikos metu. Maloniai kviečiu visus rinktis vieną iš siūlomų būdų, kaip išmokti karybos pagrindų. Turėdami karinių žinių, mobilizacijos atveju galėsite visavertiškai prisijungti prie reguliariosios kariuomenės vienetų, būsite gerokai naudingesnis mūšio lauke“, - rašė kariuomenės vadas.
Dabar jau aišku, kad patriotų pritrūko, teks į kariuomenę jaunuolius kviesti priverstine tvarka.
Propaguokite, žmonėms aiškinkite
Nors jeigu pažiūrėtumėte, kiek rėksnių prieš Nepriklausomybės metines ar kitomis progomis iš tribūnos kviečia būti patriotais, kyla klausimas, kodėl šauklių artimieji neužpildė karinio mokymo vietų. „Jūs rašykite, žmonėms aiškinkite, kad eitų į karinius mokymus. Reikia pasimokyti. Propaguokite. Manau, grėsmė čia pat“, - patarė konservatorius Rimantas Dagys. O pats savo trims sūnums mūrams ar paaiškino, kad norint deramai apginti Tėvynę reikia tinkamai pasirengti. „Mes ta tema nešnekėjome. Jų reikalas, jie turi šeimas, - kodėl Dagių šeimos narių nėra karinių mokymų sąrašuose, paaiškino politikas. - Aš nesu tas pavyzdys“.
Kitas patriotinės partijos narys Kęstutis Masiulis su savo šeimos nariais apie pareigą Tėvynei taip pat nekalbėjo. „Apie tokius dalykus mes nediskutuojam. Aš apie savo vaikus nediskutuoju, aš savo šeimą saugau“, - paaiškino parlamentaras.
Partijos kolegės Vidos Marijos Čigriejienės sūnus irgi neturi kada domėtis šalies gynybos klausimais. „Jis vaikus į mokyklą turi vežioti, neišeina“, - paaiškino parlamentarė.
Kitas konservatorius Sergejus Jovaiša sakė, kad iš jo atžalų taip pat nėra kam mokytis ginti savo šalį. „Dukros Vokietijoje, žentas vokietis, sūnus irgi ne Lietuvoje gyvena“, - paaiškino politikas.
Patriotizmo sėkla nesudygo
Gal viena skambiausiai pasisakanti politikė Rasa Juknevičienė patriotizmo sėklą giminėje pasėjo? Savo vaikų politikė nesusilaukė, bet kaip yra pasakojusi, jos sielą atgaivina brolių vaikai. Juolab kad sūnėnas politikei asistuoja iškilminguose renginiuose prezidentūroje. Gal bent broliai ar jų vaikai karinei tarnybai pasiryžę? Vienas brolis sukasi versluose ir apie Tėvynės gynybą sako neturįs laiko galvoti. „Aš šituose reikaluose nedalyvauju“, - trumpai drūtai išrėžė politikės, buvusios krašto apsaugos ministrės R.Juknevičienės brolis.
Kitas garsiausios Seimo patriotės brolis sakė, kad ir be jo Lietuvoje yra žmonių, kurių, girdi, galima pasiteirauti apie krašto gynybą: „Savo gyvenimo su sesers gyvenimu aš nesieju.“
Labai labai nori, bet neranda
Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos vicepirmininkės sūnus Gediminas Degutis labai norėjo patekti į karinius mokymus, bet... „Norėčiau užsirašyti, bet nerandu informacijos, kaip tai padaryti“, - iš kojų vos neišvertė klestinčio verslininko atsakymas.
- Gal mamos galėjote paklausti, ji tikrai žinotų, - pasitikslinome.
- Nežinau, ar ji žinos. Pats ieškojau Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje, bet ten taip klaidžiai viskas surašyta.
- Seniai ieškote?
- Prieš mėnesį.
- Ir per visą mėnesį nepavyko rasti informacijos, kur mokytis ginti Tėvynę?
- Na, taip. (Informacijos galima rasti www.karys.lt arba nemokama telefono linija 8-800 123-40 - red. past.)
Dėl Tėvynės gynybos nekilo diskusijos ir Kubilių namuose. „Su sūnumis apie tai nesikalbėjome, neturiu laiko dėl to sukti galvos“, - paaiškino konservatorių vedlio Andriaus Kubiliaus žmona Rasa Kubilienė.
Anūkas
Galbūt krašto apsaugos ministro Juozo Oleko sūnus ir du žentai darbus atidėjo šonan ir užsirašė į karinius mokymus? „Mano žentai ir sūnus neužsirašė, - net sutriko ministras, bet tuoj pat pagyvėjo. - Mano anūkas užsirašė į Šaulių sąjungą“. Ministro anūkui 11 metų.
Kuo mes čia dėti?
Gal buvusio premjero ir krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo šeimos nariai įsirašys į pirmąsias gynėjų gretas? Jo duk-ra Diana Basalykienė, Lietuvos banko darbuotoja, net nesuprato, kodėl Kirkilų šeimos nariams užduodamas toks klausimas. Girdi, kuo čia dėtas jos vyras ar brolis. Nors pagal amžių Kirkilo atžala Rolandas ir žentas Jonas kuo puikiausiai tinka į bazinius karinius mokymus.
Jeigu jau partijos galvų vaikai neina gynybos mokslų, kodėl turėtų eiti eilinių partijos narių. Buvusiai ūkio ministrei Birutei Vėsaitei net nekilo mintis pasiūlyti sūnui pasimokyti gynybos pradžiamokslio. „Aš nežinau, ką galėčiau sūnui patarti? Aš stebiuosi panikos kėlimu“, - jokių grėsmių neįžvelgė B.Vėsaitė.
„Mano sūnus gyvena jau 10 metų Amerikoje. Jam per toli. Mano žentas labai sportiškas, Tėvynei labai neabejingas, bet dabar dukra užsienyje rašo diplominį, žentas šeima rūpinasi. Dabar negali, gal kai grįš“, - paaiškino politikė, tarpparlamentinių ryšių su Ukraina narė Kristina Miškinienė.
Net Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko sūnus Vilius nenori būti pirmose gynėjų gretose.
„O kodėl aš turėčiau būti pirmose gynėjų gretose, - nustebo prokuroras V.Paulauskas. - Kai buvau šauktinio amžiaus, buvau išreiškęs norą, bet gerai dabar jaunimas kelia klausimą: o kokia motyvacija. Ir tada aš motyvacijos tarnauti kariuomenėje nemačiau“. „Teisinėje valstybėje viskas turi būti sureguliuota, laikantis teisės normų. Reikia įvertinti visas galimybes ir tada spręsti: eiti ar neiti“, - apie savanorišką karinę tarnybą kalbėjo A.Paulausko sūnus. Kai įvertins galimybes, tada jis esą ir nuspręs, ką daryti.
Neužverbuojami
Jeigu esamo ir buvusių premjerų vaikai nesiruošia gynybai, jeigu net ir krašto apsaugos buvusių ir esamo ministrų atžalos turi svarbesnių reikalų, išskyrus 11-metį anūką, galbūt prezidentės nuolatinį raginimą „ruoštis gynybai“ išgirdo bent jos pavaldiniai.
Karinės agresijos atveju, kaip sakė kariuomenės vadas, labiau pravers tie, kurie pasiruošę. Ne, prezidentūros personalo skyriaus moterėlės pranešimų, kad dėl karybos mokslų ko nors nebus darbe, nė karto nėra regėjusios.
Seime be 141 parlamentaro algą ima dar 292 asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir 321 valstybės karjeros tarnautojas. Iš viso Lietuvos ateitimi besirūpinančių žmonių - 754. Personalo skyrius nėra gavęs kariškių pranešimų, kad vieno ar kito nebus darbe, nes išvyksta į karinius mokymus. Kariškiai į Seimo rūmus nėra išsiuntę nė vieno pranešimo.
Tiesa, kapitonas Š.Žalėnas sako, kad du Seimo nariai domėjosi kariniais mokymais, bet kol kas tik tiek. Tiesa, keli Seimo nariai viešai pasiskelbė, kad stoja į Šaulių sąjungą. Kariškiams tokie žygdarbiai kelia juoką.
„Tai visuomeninė organizacija, kuri skirta vaikų patriotizmui kelti, jaunimą užimti ir mokytis. Su kariniu pasirengimu tai neturi nieko bendra, jie net kario priesaikos neduoda“, - sakė minėto kapitono pavaldinys, skyriaus vyresnysis verbuotojas štabo seržantas Igoris Bartanavičius.
Apie karinius mokymus
Į bazinius karinius mokymus daugiausia eina vienuoliktokai, sulaukę 18 metų. Taip pat šie mokymai savotiškas išsigelbėjimas galą su galu vos suduriančioms šeimoms.
Baigusiems bazinius karinius mokymus sudaromos lengvinančios sąlygos stojant į kai kurias specialybes. Labiausiai jaunimą masina viltis gauti 50 proc. studijų kainos kompensaciją.
Jaunimą iš sunkiau besiverčiančių šeimų vilioja pažadai apie pranašumus ieškant darbo, nes darbdavys, įdarbinęs bazinius karinius mokymus baigusį jaunuolį, gauna subsidiją.
Jaunuolius iš nepasiturinčių šeimų verbuoti padeda ir tai, kad mokymų metu kariai gauna valstybės išlaikymą: maitinimas, gyvenamoji vieta, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai, mokama piniginė išmoka buitinėms išlaidoms, šeimos nariai turi teisę į kitas numatytas lengvatas: šildymo, darželio mokesčių ir pan.
Yra jaunuolių, kurie į bazinius karinius mokymus užsirašo paakinti patriotiškai nusiteikusių savo tėvų arba bičiulių. Taip pat yra atvejų, kai į mokymus tautiečiai grįžta iš emigracijos, specialiai mokymo kursui pasiprašę atostogų.
Karinės invazijos atveju baigę bazinius karinius mokymus pirmieji bus pašaukti stoti krašto gynybon, nes jie bus rezervo sąrašuose.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“