4 nuotr.Sunku patikėti, tačiau vien per pirmą šių metų pusmetį savivaldybių skolos padidėjo 207 mln. litų ir dabar siekia 2,16 mlrd. litų. Visų savivaldybių skola kartu paėmus siekia 56,4 proc. planuojamų metinių pajamų. Ir tai vien skola kredito įstaigoms, neskaičiuojant įsiskolinimų už komunalines paslaugas, savivaldybių įmonių skolų ir pan. Paradoksas, tačiau labiausiai yra įsiskolinusios tos, kurios gauna daugiausia ES paramos.
Neskolingų nebeliko
Savivaldybių skolos kasmet vis didėja. 2008-ųjų pabaigoje jos siekė 1,2 mlrd. litų, o po metų - jau 1,32 mlrd. litų, 2010-aisiais - 1,33 mlrd. litų, 2011 m. - 1,62 mlrd. litų, 2012 m. - 1,83 mlrd. litų, praėjusių metų pabaigoje - 1,948 mlrd. litų, šių metų liepą - jau 2,16 mlrd. litų.
Tragiškiausia, kaip ir visada, yra Vilniaus miesto situacija. Jos skola vien kredito įstaigoms liepą (tai naujausi Finansų ministerijos pateikiami duomenys) siekė 864,7 mlrd. litų, arba 133,4 proc. planuojamų metinių pajamų. Pagal pastarąjį rodiklį antri - rokiškėnai, jų skola sudaro 66,6 proc. prognozuojamų metinių pajamų. 60 proc. ribą taip pat viršija ir Druskininkai bei ketvirtoje vietoje esantis Mažeikių rajonas.
Geriausiai pagal šį rodiklį atrodo keturios savivaldybės, kurių įsiskolinimai nesiekia nė 20 proc. planuojamų jų pajamų. Lyderis yra Visaginas - 14,1 proc. Po jo seka Vilniaus rajonas - 17,7 proc., Radviliškio rajonas - 19 proc., Kaišiadorių rajonas - 19,9 proc.
Baisiausia, kad nebeliko nė vienos savivaldybės, neįsiskolinusios bankams. O dar 2010-aisiais tokios buvo trys - Vilniaus rajonas, Birštonas ir Visaginas. 2012-aisiais liko tik Vilniaus rajonas ir Visaginas, pernai nebebuvo nė vienos. Beje, Birštono skola dabar jau siekia 8,78 mln. litų, arba 58,6 proc. planuojamų metų pajamų. Įdomu yra ir tai, kad trečioje vietoje pagal prasiskolinimą esantys Druskininkai yra prisiėmę tiek ES projektų, kad jiems vykdyti išleista suma siekia 61,1 proc. metinių pajamų ribą. Pagal šį rodiklį antras yra Alytus - 57,9 proc. O geriausiai laikosi Akmenės (6,6 proc.), Kėdainių (7,4 proc.), Vilniaus (8,2 proc.) ir Radviliškio (9,6 proc.) rajonai.
Parama žudo
Kalbinti savivaldybių merai sutartinai tvirtino, kad rajonų ir miestų skolos labiausiai augo dėl gaunamos ES paramos. Būtent dėl jos pirmąsias paskolas paėmė ir Vilniaus rajonas.
„Mūsų skola atsirado todėl, kad mes dalyvaujame projektuose ir įsisaviname labai daug ES pinigų. Projektams įgyvendinti privalome skolintis. Funkcijų dabar mums daugėja, o biudžetas savarankiškoms funkcijoms nedidėja. Todėl taip ir gyvename. Juk elektros, dujų kainos didėja. Pinigų trūksta. O kad nepraleistume galimybės pasinaudoti ES parama, turime tam reikalui skolintis“, - tvirtino Vilniaus rajono merė Marija Rekst.
Pasak jos, savivaldybė pajėgi atiduoti skolas, nes jos neviršija nustatyto limito.
„Kodėl kitos savivaldybės tiek prasiskolinusios - sunku pasakyti. Gal elgiasi kitaip nei mes. O mes planuojame, kur pinigus išleisti, kiek išleisti. Taupome. Be to, galbūt kitos savivaldybės griebia visus ES projektus, o ne tik reikalingus. O mes renkamės tik pačius reikalingiausius ir tik jiems skolinamės. Teko skaityti, kad kai kurios savivaldybės skolinosi pinigų mokyklų renovacijai, o paskui tas mokyklas uždarė. Mes taip nesielgiame“, - tvirtino M.Rekst.
Atsakingas požiūris
Radviliškio rajono, kaip jau minėta, padėtis yra kone geriausia ir pagal įsiskolinimus ES paramos „įsisavinimui“.
„Mes laikomės pozicijos, kad ES projektų įgyvendinti nereikia, jei jie nėra būtini, nes priešingu atveju savivaldybės skolos augs. Todėl atrenkame pačius reikalingiausius rajono gyventojams, viso rajono infrastruktūrai. Antras dalykas - mes labai atidžiai žiūrime, kaip panaudoti sutaupytus pinigėlius, skirtus socialinei paramai. Praėjusiais metais susidarė nemaža suma, todėl prisidėti prie projektų reikėjo labai mažai. Ir tai nepaisant to, kad ir mums sumažėjo finansavimas iš viršaus. Mes niekada nebuvome prasiskolinę ir tokias pozicijas išlaikome. Pinigėlius dėliojame ne populistiškai, o ten, kur jų tikrai reikia“, - dėstė Radviliškio rajono meras Darius Brazys.
Pasak jo, visa laimė, kad rajone, kokie žmonės bebūtų išrinkti į valdžią, visi elgiasi taip pat - stengiasi išsiversti be skolų.
„Svarbiausia, kad mūsų sąžinė prieš rinkėjus rami, nes mes neišlaidavome ir pinigėlių į balą neištaškėme. Rajono politikai nesivadovauja taisykle: skolinkimės, o skolas atiduos kiti. Tikimės, kad ir po mūsų atėję politikai elgsis taip pat. Mes savivaldybės administracijoje nekuriame darbo vietų vien tam, kad jos būtų užimtos. O ir palikimą iš buvusios valdžios gerą gavome - beveik be skolų. Kai pradedame metus beveik be skolų, mums yra daug lengviau, nes nereikia pinigų skolai tvarkyti. Juos galime skirti kitoms reikmėms“, - džiaugėsi Radviliškio rajono meras.
Prezidentė džiaugiasi
Rokiškio rajono, kurio planuojamos metinės pajamos yra 42 mln. litų, o skola - 28 mln. litų, meras Vytautas Vilys tuo pačiu pasidžiaugti negalėjo.
„Užimame „garbingą“ antrą vietą po Vilniaus, nes vykdėme labai daug ES projektų. Tam labai daug išleidome skolintų pinigų. Muziejus sutvarkytas, gatvės, aikštės, namų šiltinimas vyko. Daug skolinomės. Tačiau buvo atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai ji sakė, kad gal ir išlošėme besiskolindami, nes prie ES projektų prisidėti reikėjo mažesne dalimi. Ateityje savivaldybių dalis ES projektuose bus didesnė. Bėda ta, kad kai per krizę mums sumažino finansavimą 16 mln. litų, tai tie pinigai taip ir nesugrįžo. Todėl auga skolos komunalininkams, autobusų parkui ir t.t. O mums valstybė vis sako: pakentėkite, nes negalime didinti finansavimo dėl euro įvedimo“, - sakė V.Vilys.
Gelbėja kaimą
Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas tvirtino, kad savivaldybė skolinasi tik investiciniams projektams, o ne pravalgyti.
„Šiuo metu vykdome net 61 ES projektą ir visiems skolinamės. Tačiau tik būtiniausioms reikmėms. O visai nesiskolinti neįmanoma, nes pas mus labai didelis švietimo įstaigų, bibliotekų, kultūros centrų tinklas. Norime jį išlaikyti, o tai daug kainuoja. Norime, kad ne tik miestas, bet ir kaimai neišmirtų, todėl visose didesnėse gyvenvietėse yra išlikusios ir net renovuojamos mokyklos, kultūros centrai“, - kalbėjo R.Diliūnas.
Žemiau skurdo
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas apibendrino visų savivaldybių vadovų teiginius, įvardydamas jau minėtas skolų augimo priežastis.
„Savivaldybių skolos auga, nes prasidėjus krizei biudžetai buvo sumažinti dešimtimis procentų ir iki šiol neatkurti, o viskas brangsta, todėl savivaldybės gyvena žemiau skurdo ribos. O mūsų savivaldybė pagal skolą trečioje vietoje, nes labai daug dirbame, vykdome labai daug ES projektų“, - neslėpė Druskininkų meras.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
