Prezidentės D.Grybauskaitės demokratija. Ekspertų išvados

Daugiausiai mandatų gavusių Lietuvos socialdemokratų, Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” partijų lyderiams sutarus sudaryti koaliciją, prezidentė Dalia Grybauskaitė atskleidė kortas. Ji paskelbė nematanti koalicijos su Darbo partijos atstovais. Kai laimėtojai pareiškė neketinantys laužyti savo susitarimų, šalies vadovė pranešė, jog kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl pranešimų apie pažeidimus per pirmąjį rinkimų turą daugiamandatėje apygardoje. Pripažinus, kad pažeidimai lėmė rinkimų rezultatus daugiau nei 1 mandatu, jie būtų panaikinti, o išrinktas Seimas sugriautas.

Apie tai vakar naujienų agentūroje ELTA prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras prof. Aloyzas SAKALAS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė ir Signatarų klubo prezidentė Birutė VALIONYTĖ, filosofas Krescencijus STOŠKUS ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS. Diskusiją veda žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Ne paslaptis, ši diskusija kilo ekspromtu, prezidentei pareiškus, kad ji nepatvirtins valdančiosios koalicijos ir kreipsis į Konstitucinį Teismą. Birute, jūs buvote ta iniciatorė - rinkote parašus ir kreipėtės į prezidentę.

B.VALIONYTĖ: Šiuose rinkimuose, mūsų manymu, kaip niekad daug pažeidimų, kurie iš esmės galėjo iškreipti rezultatus. Tokiu atveju situacija jau darosi pavojinga. Šiemet pabrėžtinai daug pažeidimų, ir tai, mano galva, peržengė visas ribas.

Jeigu mes visi tylėsime, sakydami, kad nieko nevyksta, vadinasi, mes pripažįstame, kad tai normali situacija. Grupė signatarų pasakė, kad situacija nenormali, ir kreipėsi į prezidentę prašydami apginti demokratiją. Pagal įstatymus tai ji ir turi daryti.

G.JAKAVONIS: Jūs pati minėjote, kad visuose rinkimuose yra pažeidimų. Remiantis politologų skaičiavimais, perkant balsus rezultatas geriausiu atveju gali pakisti 3-5 proc. Tuomet priminsiu mūsų referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, kai už balsus buvo dalijamas alus, skalbimo milteliai. Sutikite, tai irgi buvo papirkimas, bet tuomet dėl to niekas niekur nesikreipė.

R.PAULAUSKAS: Atsiprašau, kreipėsi, tik kita grupė signatarų. Ir reakcija buvo kita - jokios.

G.JAKAVONIS: Tai kodėl vienu atveju reikia kreiptis dėl balsų pirkimo, kitu atveju - ne?

B.VALIONYTĖ: Pirmiausia tai nėra viso klubo kreipimasis. Tam reikia visuotinio sprendimo. Tai yra grupė signatarų. Rolandas patvirtino, kad stojant į Europos Sąjungą viena grupė kreipėsi, ir reakcija buvo vienokia. Tai nėra pirmas signatarų grupės pareiškimas. Jų yra įvairiais klausimais. Šiuo atveju yra susirūpinimas šiandienine situacija.

G.JAKAVONIS: Atvirai pasakius, nė per vienus rinkimus viešojoje erdvėje nesu matęs, kad taip būtų spaudžiama viena politinė jėga. Jeigu buvo perkami balsai, kiek pradėta ikiteisminių tyrimų, kiek buvo iškelta bylų? Šių dalykų nėra - tik du ar trys atvejai.

A.SAKALAS: Pirma, prezidentė turėtų būti nešališka - neagituoti nė už vieną ir nė prieš vieną partiją. Tačiau ji prieš rinkimus labai neakivaizdžiai palaikė konservatorius - siūlė, už kokias partijas nereikia arba negalima balsuoti. Prezidentė pažeidė savo priesaiką būti visiems vienodai teisinga.

Nemanau, kad prokuratūra pakeitė kaltinimus prieš pat rinkimus Darbo partijai be žinios. Manau, tai buvo skambutis arba pasiūlymas, nebūtinai pačios prezidentės. Nes kiekvienas prokuroras puikiai supranta, kad pakeisti kaltinimus prieš rinkimus - tai tas pats, kas agituoti nebalsuoti už tą partiją.

Jeigu prokurorai būtų pakeitę kaltinimus po rinkimų, viskas gerai - jokių pretenzijų. Joks Konstitucinis Teismas negali įvertinti šitų pakitimų masto.

Joks teismas negali pasakyti, kiek buvo „falšyvų“ balsų, jis tokios galios neturi. Jis gali pasakyti, kad tokie pažeidimai buvo. Bet ar pakanka tokių pažeidimų rinkimams anuliuoti, labai abejoju.

Manau, Konstitucinis Teismas bus priverstas pasakyti, kad rinkimai teisėti, nepaisant tų pažeidimų, kurie buvo.

Kitas dalykas, dėl tų pažeidimų reikėjo kovoti gerokai anksčiau, nei buvo kovota. Reikėjo griežtinti baudžiamąją atsakomybę.

Bet mane domina ne vien balsų papirkinėjimas. Manau, kur kas didesnis pažeidimas yra degustacijos ir nemokami koncertai.

Jau po vadinamųjų degustacijų ir nemokamų koncertų Vyriausioji rinkimų komisija turėjo vadovautis Rinkimų įstatymu ir išbraukti nusižengusią partiją iš rinkimų sąrašo. Ji to nepadarė.

Tai yra pagrindinis akmenėlis, kuris sukėlė visą pasekmių laviną. Jei nebūtų to akmenėlio, būtų išbraukta ta partija, nebūtų nei papirkinėjimų, nei problemų. Dabar turi kreiptis į Konstitucinį Teismą.

K.STOŠKUS: Atidžiai klausiausi, ir mane patenkino ši galutinė išvada, kad niekas į konfliktus nenori leistis ir neprovokuoja. Net ir tie, kurie kaltinami, traktuoja, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra legalus, teisėtas ir reikalingas.

Man atrodo, šiuo atveju tai, ką jūs pradėjote, ir tai, ką daro prezidentė, kad ir kaip bandytume dabar daryti išlygas, yra vienas didžiausių įvykių mūsų demokratizavimo procese.

Dabar būsiu pirmą kartą toks nuoseklus prezidentės gynėjas. Iki šiol turėjome įvairiausių ir prezidentų, ir politinių grupuočių siūlymų, bet dabar taip esmingai pareiškiama, kad šitaip toliau negali vykti ir kad tai turi būti sustabdyta.

Jūs pasakėte, kad tas procesas tęsiasi nuo pirmųjų Nepriklausomybės metų. Tai buvo laikoma menkais, nesvarbiais dalykais. Tai, suprantama, buvo suvokiama tų žmonių, kurie tuo keliu ėjo.

Jei nebaudžiamumas išplinta, ypač per rinkimus, kai susikryžiuoja interesai ir reikia grumtis už kiekvieną balsą, tokie dalykai darosi beveik neišvengiami.

Vis dėlto jeigu per dvidešimt metų tai galime padaryti, tai yra svarbus įvykis. Klausimas, ar teisinga buvo ta elgsena, kai iš anksto, jau prieš rinkimus, buvo parinktos partijos, kurių prezidentė nelinkusi palaikyti.

Kaip tai vadinsime - ar tai klaida, ar nesusigaudymas, ar galų gale žaidimas prieš save patį? Kaip rodo rezultatai, visose partijose daug nusižengimų. Švarių nepastebėjau. Visiems reikia keistis savaime. Dabar kai kuriems tos nuodėmės labiau galioja, kitiems - mažiau.

Bet prezidentė kaip teisėja negali būti. Nesuskaičiavo, patikimumo nepatikrino. Tai vis tas rizikingas sprendimas, kuris nėra geras jos pačios karjerai. Ji perduoda atsakomybę Konstituciniam Teismui, dabar visi žvilgsniai ten nukrypsta.

R.PAULAUSKAS: Aš, kaip aktyvus rinkimų proceso dalyvis ir ne vienoje kadencijoje pats bandęs, galiu pasakyti: balsus visada pirko, visada perka ir visada pirks. Ir tų bandymų bus iš visų pusių, kokios tik jos yra.

Kiekvienoje partijoje yra žmonių, kurie visada bandys pasinaudoti viena ar kita landa. Nemokami koncertai - jokia naujiena. Per šituos 20 metų tiek koncertų skambėjo, kad mes čia ausis praūžtume.

Šnekame, kad rinkimų rezultatai iškraipė žmonių valią. Pažiūrėkime, kokie reitingai buvo prieš rinkimus, kokie yra rinkimų rezultatai ir kokie reitingai buvo rinkimų vakare. Jie visi duoda panašų rezultatą.

Vadinasi, pirkimai jokios realios įtakos patiems rezultatams nepadarė. Kitas dalykas, kad reikia kovoti su tais pažeidimais. Bet reikalas tas, kad visas pasaulis neranda būdų, kaip šito išvengti. Net kalbant apie ką tik vykusius rinkimus Jungtinėse Valstijose.

Norite pasakyti, kad mūsų rinkimuose buvo kažkas ypatinga. Suabejočiau. Tiesiog šiuose rinkimuose buvo noras tai parodyti.

Jei tai būtų padaryta iškart po pirmojo turo daugiamandatėje, jokių problemų. Mes sukėlėme triukšmą ir uždarėme rinkimus. Bet laukiama 20 dienų, laukiama visų kitų rinkimų rezultatų, tariamasi. Štai kur problema.

Kai akivaizdžiai išrenkami ne tie, kai akivaizdžiai neįmanoma suformuoti tos koalicijos, kurios norisi, tik tuomet grįžtama prie šių klausimų. Perkeliama atsakomybė. O jos niekur kitur negalima perkelti, kaip tik Konstituciniam Teismui.

Bet argi Konstitucinis Teismas turi kokių galių, galinčių ištirti šį reikalą? Akivaizdu, kad neturi.

Ir šiandien Konstituciniam Teismui iš esmės atiduodamas politinis sprendimas. O jis, kaip jau žinome, konstitucines dvasias gaudė ir vienu atveju pagavo. Vadinasi, nesunku numanyti, kad tas dvasių gaudytojas pagaus ir dar sykį tas dvasias.

A.SAKALAS: Manau, kad to nebus.

R.PAULAUSKAS: Duok Dieve, kad to nebūtų. Bet kuriuo atveju Konstitucinis Teismas negali netirti kriminalinės šio reikalo pusės. Vadinasi, jis bus priverstas priimti politinį sprendimą.

K.STOŠKUS: Seimas priims.

R.PAULAUSKAS: Be abejo, Seimas priims galutinį sprendimą. Bus politinis. Viešojoje erdvėje mes girdėsime galybę svarstymų. Bus žongliruojama įvairiomis straipsnių nuostatomis, teisinėmis normomis. Mes žinome, kad teisėjai ir advokatai yra teisės lauko gyventojai. Mes žinome, kad advokatų uždavinys yra tai, kas juoda, parodyti kaip balta, balta parodyti kaip juoda. Taip vyksta visur ir visada.

Teisingumas toli gražu ne visada kyla iš teisės normų, jis labai dažnai kyla iš politinės valios.

A.SAKALAS: Manau, nuo Teisingumo ministerijos teismai mažai priklauso. Bet aš matyčiau truputį kitą motyvą. Prezidentė, visa Prezidentūra sprendžia klausimą „būti ar nebūti“. Kitaip sakant, būti perrinktiems kitai kadencijai ar nebūti.

Galbūt prezidentei reikalingas stiprus užnugaris, stipri konservatorių partija, kuri visą laiką rėmė prezidentę. Konservatorių partija, jos nuomone, turi būti valdžioje, nes tik valdžioje esanti partija gali rimtai paremti prezidentę.

Dabar, kaip matyti, ši koalicija nelabai nori skaitytis su prezidente. Sakykim, ji nepadarys Seimo Prezidentūros priedėliu, koks Seimas buvo iki šiol. Prezidentė taikytis su tuo negali ir visais būdais su šituo kovoja.

Paskutinis jos koziris yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Konstitucinis Teismas kokybinių ir kiekybinių vertinimų daryti negali. Jis neturi duomenų, kiek tie papirkti balsai paveikė rinkimus.

Neturėdamas tokių duomenų, jis negalės priimti sprendimo, kad rinkimai yra negaliojantys.

R.PAULAUSKAS: Tai politinis sprendimas.

A.SAKALAS: Vargu ar jie užsiims politiniais sprendimais. Sakyčiau, tai grynai Prezidentūros žaidimas „būti ar nebūti“. Jeigu prezidentei pavyks įrodyti, kad rinkimai neteisėti, ir Konstitucinis Teismas priims sprendimą, kad rinkimai neteisėti, Seimas patvirtins tokį sprendimą, tada prezidentės šansai būti išrinktai antrai kadencijai nepaprastai išauga. O jeigu to nebus, jos šansai labai sumažės. Nes ji, konfrontuodama su Seimu, populiarumo neįgis.

G.JAKAVONIS: Jeigu teisingai suprantu, vis dėlto jūs matote asmeninius prezidentės motyvus būti išrinktai antrai kadencijai, o ne visai tuos, kas oficialiai deklaruojama.

A.SAKALAS: Jos asmeniniai motyvai visada buvo aiškūs - ji visada rūpinosi tik savo reitingais. Vien tai verčia suklusti ir pagalvoti, kodėl prezidentė elgiasi taip arba kitaip.

To, kas kenkdavo jos reitingams, ji niekados nedarė arba stengdavosi nedaryti. Prezidentė niekad nepripažino savo klaidų. Visados ji yra teisi, sakyčiau, turinti tą teisingumo aureolę. Deja, ne visados ji teisi. Jeigu prezidentas padaro klaidą ir prisipažįsta padaręs klaidą, tai jo autoritetas nuo to tik išauga.

B.VALIONYTĖ: Norėčiau truputį nesutikti su Rolando išsakyta pozicija, kad prezidentė šiandien lygioje vietoje daro problemą.

Problema yra labai didžiulė konstituciniu požiūriu. Pažeidimų begalės, tokio masto niekada nebuvo. Noriu pabrėžti žodį - jie yra sistemingi.

Degustacijų, koncertų, balsų pirkimo atvejų iš tikrųjų per visus rinkimus buvo, bet nebuvo šitokio masto.

Sakote, reikėjo skųsti po pirmojo rinkimų turo. Taip, buvo apskųsti rezultatai. Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija, net nenagrinėjusi kai kurių skundų, priėmė sprendimą. Tai yra kitas labai simptomiškai blogas požymis, kai net ne visi mažųjų partijų skundai yra nagrinėjami. Vadinasi, čia yra nulis.

Reikalas tas, kad rinkimų komisija nesugeba suskaičiuoti balsų vieneto tikslumu. Niekada taip nebuvo, kad mažosios partijos, kurios šiandien nėra parlamentinės partijos, iš biudžeto nebūtų gavusios pinigų rinkimų kampanijai. O tai jau Konstitucijos pažeidimas - šiame rinkimų ture visoms politinėms partijoms suteiktos nelygios galimybės.

Situacija netgi tapo pavojinga: politiniai konkurentai iš karto išmetami iš žaidimo, o paliekami tie, kurie šiandien sąlygiškai yra Parlamente.

Pažiūrėkite, kiek šiandien parlamentinės partijos gavo lėšų. Jos pasiskirstė biudžetines lėšas, be to, gavo juridinių asmenų paramą. Kitos partijos neturėjo galimybių. Jau tuo Konstitucijos 55 straipsnis yra pažeistas.
Pažiūrėkite, kaip vizualiai tvarkingai rinkimų kampanija vyko juridiškai. Nacionaliniam transliuotojui neturiu jokio preteksto - pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus buvo padalytas laikas.

Ką darė kitos televizijos, kai buvo galima nusipirkti laiko reklamai?Ten iš karto buvo formuojama visuomenės nuomonė, kad tai yra lyderiai. Visi kiti dalyvaujantys rinkimuose yra ne lyderiai. Vadinasi, jau spauda rinko lyderius tautai. Juk tauta sprendžia. Mes esame parlamentinė respublika.

Šiuo atveju reikia pradėti klausimus nagrinėti iš esmės. Sutinku, kad neatmestinas variantas dėl referendumo rezultatų.

Valdžia nutarė įvardyti referendumą papildomu, pagalbiniu, patariamuoju, bet jeigu dalyvauja daugiau kaip pusė gyventojų, turinčių rinkimų teisę, jeigu didžioji dalis išsakė savo nuomonę, tai ši nuomonė jau įgyja ne patariamąjį balsą, o privalomą. Nes tai yra daugumos nuomonė.

Demokratija turi būti ginama visais aspektais. Ir bet kokiai politinei jėgai, ar tai yra partija, ar prezidentė, ar Seimas, šita nuomonė turi būti privaloma. Negali būti sakoma, kad tai yra patariamasis dalykas, o mes dar paskui tarsimės.

Konstitucija yra aukščiau visko. Noriu pasakyti dar vieną dalyką, apie ką neužsiminė jokia spauda, - galbūt visai nepatogu, nes gavo pinigų.

Trys milijonai litų buvo skiriama Visagino atominės elektrinės statybų reklamai. Už šiuos pinigus iš esmės buvo reklamuojamos politinės jėgos, tad pažeistas dar ir finansavimo klausimas, nes joks juridinis asmuo negalėjo finansuoti reklamos.

Pažeidimų yra labai daug, todėl tikrai negaliu sutikti, Rolandai, kad jie tokie patys kaip kasmet.

Jeigu mes kaip piliečiai tylime ir sutinkame su tuo, kad viskas gerai, tai ir toliau galima tuos pažeidimus daryti, nes visiškai įsigali nebaudžiamumas.

Mūsų pareiškimo tikslas yra pabandyti tai sustabdyti, atkreipti dėmesį.

Konstitucinis Teismas, matydamas mūsų įstatymų ar paties proceso spragas, gali įpareigoti Seimą pataisyti tuos dalykus.

K.STOŠKUS: Teisinti, kad visur vyksta tokie dalykai, yra pats grėsmingiausias demoralizacijos  principas, kokį mes per dvidešimt metų galime kartoti. Vieną dieną - ar dėl kokių tradicijų, ar dėl veržlių žmonių, religijos, dėl kokio susikrimtimo, katastrofos - žmonės pasako „užteks“. Klausimas, ar mes galime pasakyti „užteks“ visiems šitiems sukčiavimams, kurie mums gerai žinomi ir iš kurių šaipomės.

A.SAKALAS: Galima, bet ne šitiems, o kitiems rinkimams.

K.STOŠKUS: Sakote, visur tai vyksta. Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) labai lengvai visų akyse daro machinacijas ir niekas Italijoje nesikeičia - žinome, kas ten per valstybė. Ar Vokietijoje toks dalykas galėtų vykti?

Jūs norite pasakyti, kad ir tie, kurie finansuoja Europos Sąjungą, ir tie, kurie elgetos dabar, nori išeiti iš Europos Sąjungos, yra vienodi? Jie nevienodi, švedai nevienodi.

Kalbame apie kriterijų, apie tą laipsnį, kokybę, kai galima pasakyti „stop“. Angela Merkel ir S.Berluskonis yra du elgesio pavyzdžiai. Užeikite į A.Merkel kabinetą, kaip jis apstatytas. Tai protestantiškas kraštas ir protestantiškas, labai taupiai savo aplinką tvarkantis žmogus. Prezidentė tą savybę irgi rodė.

Esu iš katalikų regiono, gal jums nepatiks, bet aš negaliu nepasakyti tų dalykų - katalikai yra išsaugoję tą nuo viduramžių brangintą pagarbą blizgučiams, turtams, gėrybėms. Vadinasi, doktrina ir reali gyvenimo praktika čia visą laiką išlieka tam tikroje pozicijoje.

Dabar dauguma lietuvių gyvena pagal tokį šliaužimo principą: visi taip daro, nieko čia nepakeisi, visur yra tokie procesai ir dėl to savotiškas dabartinis atvejis yra labai geras.

Net jeigu tas pats procentas būtų buvęs ir anksčiau, tik nebūtų jo fiksavę, tarkime, jūsų hipotezė teisinga. Bet skaičiai yra pasakyti, pirmą kartą pradėtos bylos, šito reikėtų nusitverti.

Nėra taip lengva imtis moralinių pokyčių, kaip padaryti politinius sprendimus,  reikalingas lūžis. Aš tam galų gale aukočiau net Parlamentą, jei jį reikėtų paleisti.

Moralinė kaina  yra brangesnė už visus milijonus, jeigu įvyktų šis lūžis.

G.JAKAVONIS: Viename viduramžių paveiksle vaizduojama, kaip vagiui atliekama mirties bausmė: minia susirinkusi, o šalimais kitas kišenvagis, prasižengėliui kertant galvą už vagystę, gvelbia piniginę.

K.STOŠKUS: Tai labai akivaizdus pavyzdys, kad ne visi žmonės pataisomi, bet lūžis yra įvykęs.

R.PAULAUSKAS: Aš pats buvau rinkimų dalyvis, 1992 metais laimėjau rinkimus Šilainių apygardoje. Tokie patys, kurie šiandien garsiausiai rėkia, sufalsifikavo rinkimus, tiesiog iš po skverno įmesdami iš anksto paruoštus biuletenius.

Prisiminkime dvi dienas už miltelius vykusį referendumą dėl Europos Sąjungos, juk ten buvo sprendžiama fundamentali tautos ateitis. Kur tada buvo tie idealo troškėjai?

O dabar jūs sakote, kad šie rinkimai kažkuo ypatingi. Jie ypatingi tuo, kad buvo labai didelis noras turėti tam tikrą rezultatą, dėl to buvo ypač eksponuojami pažeidimai, o anksčiau to šitokiu mastu nebuvo daroma.

Pirmiausia sakoma, kad Darbo partija yra grėsmė valstybei, kažkokie ypatingi monstrai. Viena iš konservatorių partijos lyderių prieš rinkimus su ta pačia Darbo partija derino būsimos koalicijos reikalus viešojoje erdvėje ir kažkodėl nematė jokių problemų.

Aš, pavyzdžiui, matau kažkokį asmeninį suinteresuotumą, matau rinkimų rezultatų baimę. Ką tokio gali padaryti potenciali naujoji koalicija, kad ji kelia tokią baimę mūsų valstybės vadovei?

Dėl valstybinių motyvų. Ar galėtumėte man pasakyti, kokios yra prezidentės pažiūros? Kas ji yra - tautininkė, liberalė, socialdemokratė? Niekas to negali pasakyti. Esame politikoje jau daugiau nei dvidešimt metų, o mūsų valstybės vadovė politikoje yra labai neilgai. Per šitą trumpą laiką aš taip ir nesuvokiau, kur ji mus veda, negaliu apčiuopti jokio valstybinio konstrukto jos veikloje, dėl to ir negaliu rasti valstybinio motyvo.

Kai sakoma, kad nežinai, apie ką yra šnekama, tai dažnai tokia šneka būna apie pinigus. Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad valstybės vadovė turi piniginį motyvą, bet toks motyvas gali būti tų, kurie stovi šalia jos.

Kas galėtų paneigti, kad šiandieną yra suinteresuoti dujų terminalo, naujos atominės elektrinės statytojai? Tik įsivaizduojate, kokie čia slypi finansiniai motyvai.

Dėl ypač švarios ir gražios biografijos - ten galima rasti tokių skaidrių ir šviesių momentų, kad jais net žmogų apakinsi ir priversi jį daryti kartais klaidingus žingsnius.

Pone Aloyzai, nesutinku - norint antros kadencijos kaip tik reikėjo tyliai sėdėti, nekelti jokių problemų ir būtų buvusi ta antroji kadencija. Už tą, kuris nieko nedaro, visi visada ir balsuoja. Kaip tik dabar žengiama rizikos keliu. Kyla klausimas, dėl ko šitaip rizikuojama, kokie to motyvai. Tuomet iškelsiu dar vieną klausimą: ką gali padaryti naujoji koalicija Seime?

O naujoji koalicija Seime gali patvirtinti „Snoro“ komisijos išvadas. „Snoro“ komisijos išvadose iš esmės sakoma, kad bankas „Snoras“ buvo uždarytas neteisėtai. O po tokios išvados laukia tyrimas.

Atkreipkite dėmesį, kad nei A.Kubilius, nei I.Šimonytė šiuo atveju nėra tiesioginiai kaltininkai. Kai prisijungėme prie pasaulio bankų sistemos, pagal Bankų įstatymą premjeras negali kištis į bankų reikalus, tik banko pirmininkas. Štai jums ir asmeninis motyvas.

Kažkaip šiandien mūsų tautiečiai užmiršo šitą avantiūrą. Praėjo metai nuo „Snoro“ reikalų pradžios, figūrantai kaip buvo užsienyje, taip ir šiandien yra - niekas mums negrąžino ir nežada grąžinti. Aiškių argumentų per metus mes taip ir neišgirdome.

Kodėl aš negalėčiau manyti, kad šita naujoji koalicija, kuri gali iškelti šituos klausimus, kelia baimę tiems, kurie tai organizavo arba buvo apgauti? Aš nemanau, kad jie organizavo, jie greičiausiai susimovė, buvo apgauti tarptautinių aferistų ir šiandieną, gelbėdami savo kailį, brenda gilyn.

Štai jums ir asmeninis motyvas. Nugara jauti šitą pavojų. Tuomet R.Pakso istorija - labai menki nusikaltimai, palyginti su tuo, kokie čia gali slypėti pavojai.

Be to, kad mes nežinome, kokios yra prezidentės pažiūros, ką ji apskritai mąsto apie valstybę, jūs net negalite pasakyti, kas yra prezidentės aplinka. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje mes nežinome, kas sudaro prezidento aplinką, išskyrus L.Balsį, kuris pasitraukė.

Tai yra jauni iš kažkur atėję žmonės, visiškai nedidelis autoritetas. Aš asmeniškai nepažįstu nė vieno jos aplinkos žmogaus, su kuo ji tariasi, kas yra ta terpė, kurioje gimsta sprendimai.

Yra charakterio savybės, kurios gali labai lengvai lemti klaidas. Paskui atsiranda baimė, kad tos klaidos neduotų R.Pakso rezultato, ir net nereikia čia jokių didelių užkulisių.

K.STOŠKUS: Jūs matote, kad prezidentė turi tam tikrus norus, planus, o ta trijulė, kuri sudaro koaliciją, neturi jokių interesų.

R.PAULAUSKAS: Kaipgi neturi? Visi turi interesų, bet politika ir yra interesų susidūrimas.