Psichologai ir ekonomistai perspėja: euras nuo pirkimo manijos neišgelbės

Iliuzijos vaikysimės ilgai

Kad dvejopos kainos parduotuvėse lietuvio akiai neįprastas dalykas, supranta ne tik pirkėjai, bet ir verslininkai. Pasak Lietuvos marketingo asociacijos valdybos nario Ryčio Buračo, dar bent pusę metų ar metus žmonėms teks nuolat skaičiuoti mintyse, kokia iš tiesų yra produkto kaina valiuta, kuria jie pripratę viską matuoti. Rinkodaros ekspertas prognozuoja, kad kai kurių produktų mažesnio nominalo kainos kuriam laikui gali paskatinti žmones pirkti daugiau, o verslininkai gali tikėtis šiek tiek didesnių pardavimų, kol žmonės psichologiškai apsigaus ir pirks neva pigesnį daiktą.

R.Buračas primena, kad apsipirkimas ir pinigų leidimas yra neatsiejama nuo žmogaus psichologijos, kurią puikiai išmano verslininkai ir šios srities specialistai. Tam yra rengiami įvairiausi verslininkų triukai ir ištisos strategijos: „Rinkodaros požiūriu gražių kainų strategija, kai kaina yra 2,99 ar 9,95, naudojama 60-80 proc. atvejų nurodant kainas visame pasaulyje. Žinoma, įvedus eurą, ten, kur kainos dar nėra tam pritaikytos, kurį laiką jos bus sąžiningos ir rinkodaros požiūriu negražios, tačiau iš tiesų jos veikia, todėl anksčiau ar vėliau jos grįš. To, kas efektyvu ir veikia, vargu ar verslas kada nors atsisakys.“

Be disciplinos valiuta nesvarbi

Rinkodaros specialistui antrina ir ekonomistas Audrius Rudys, teigdamas, kad siekiant sėkmingai parduoti prekę ir manipuliuoti pirkėjais yra kuriamos didelės sistemos, atliekami specialūs tyrimai ir analizės. Pasak jo, euro įvedimas paveiks žmones psichologiškai, o tai turės ir finansinių pasekmių. „Iš pradžių daug žmonių bus sutrikę ir jie dar intensyviai skaičiuos prekių kainas litais. Bus juntama iliuzija, kad parduotuvėse pigu. Kokios tikrosios kainos, žmogus suvoks mėnesio pabaigoje, kai, norėdamas mokėti už mokesčius, pastebės, kad jam trūksta dalies pinigų. Nes žmogus pradės pirkti ne taip atsakingai, gali būti, kad atsiras išlaidų, kurių neturėtų būti, o pajamos juk liks tokios pačios“, - svarsto A.Rudys.

Jau dabar parduotuvėje matydami eurais parašytas žemas kainas pirkėjai nudžiunga, kad jų pamėgtos prekės atpigo, - tai natūrali psichologinė reakcija. Neatsikračius įpročio akcijų metu pirkti pamatytą pigų daiktą, kuris galbūt ir nėra reikalingas, dėl atrodančių mažų kainų eurais gali kaip reikiant patuštėti piniginė.

Ekonomistas turi keletą patarimų norintiems išvengti nemalonių staigmenų: pirmiausia reikia turėti apsipirkimo įpročius ir griežtus kriterijus. Į parduotuvę privalu eiti tiksliai žinant, ką nori pirkti, ir būti numačius pirkinių biudžetus. „Kalbant apie atskiras prekes, tai taip pat turi galioti. Jei aš sau nustatysiu ribą, kad galiu įsigyti sūrį, ne brangesnį nei 20 litų už kilogramą, tai į brangesnius ir nežiūrėsiu. Tą kainą reikėtų paversti eurais ir ją įsiminti jau dabar“, - teigia A.Rudys.

Nors, pasak įvairių statistikų, užsienio valstybėse kainos įvedus eurą pakilo vos 0,3 proc., ekonomistas teigia, kad reikia žiūrėti ne į plikus skaičius, o į konkrečias situacijas. Mat reikia atskirti, kad 0,3 proc. nuo 40 000 litų vertės pirkinio skiriasi nuo 0,3 proc., kai pirkinio vertė tėra 4 litai: „Brangius pirkinius žmonės planuoja ilgiau ir perka rečiau, o štai duoną ar pieną parduotuvėje perka kasdien. Apskritai visuomet yra geriau smulkinti pinigą, nes tai ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai lengvesnis žingsnis žmogui. Žinoma, ilgainiui priprasime, tačiau nusivylimas bus didesnis.“


Kęstutis Mykolas RIDIKAS, psichologas:

Valiutos pakeitimas į žemesnį nominalą turės įtakos žmonių įpročiams ir mąstymui. Nes kiekvienam iš mūsų būdingas vaikiškasis mąstymas. Pabandykite duoti vaikui vieno lito monetą ir keturias monetas po 10 ar 20 centų. Jis paims kelias monetas vietoj vienos, net jei jo pasirinkimas yra mažesnė suma. Ši skaičių magija išlieka ir turi nemažos įtakos. Tačiau tai pripratimo reikalas.

Žinoma, pradžioje matyti mažas sumas banko sąskaitose bus sunku. Bet ir dabar nuvažiavę į užsienį skaičiuojame ir bandome susigaudyti, kiek pinigų iš tiesų išleidžiame mokėdami svetima valiuta. Tačiau ilgainiui priprantame ir nebeskaičiuojame. Ar mes būtume laimingesni, jei turėtume baltarusišką valiutą ir leistume milijonus? Tikrai ne, nes, kad ir koks nominalas, pinigus žmogui atiduoti visada yra sunku. Ypač jei tai grynieji.

Manau, verta tikėtis, kad, įvedus eurą, kurį laiką žmonės bus ypač atsparūs krizėms, nes stengsis leisti dar mažiau pinigų, nei yra įpratę dabar. Tai bus psichologinis spaudimas, nes teks pereiti adaptacinį laikotarpį, kad priprastume, jog reikia žiūrėti ne į skaičius, o į perkamąją galią.

Kitas psichologinis aspektas, kad įvedus eurą žmonės ilgai įtariai žiūrės į visus prekybininkus ir jausis nuvilti ar net apgauti. Pamatęs mažesnę kainą žmogus negali atsisakyti pirkti, nes jaučiasi išlošęs. Čia veikia tas pats principas kaip dalyvaujant loterijoje. Ypač dažnai tai nutinka tuomet, kai į parduotuvę ateiname kaip į parką ar muziejų, tiksliai nežinodami, ko mums reikia. Tada pamatę nubrauktą didesnę kainą įtikiname save, jog šis daiktas mums reikalingas, nusiperkame kuo daugiau, kad tik sutaupytume, ir tik namie nustembame, kad tikrai manėme, jog šio pirkinio mums reikia.

Svarbiausia, reikia nepamiršti, jog žmones paveiks ir tai, kad tenka atsisveikinti su nacionaline valiuta, kuri iš tiesų brangi žmonėms ir yra valstybingumo simbolis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“