„Respublikos“ pokalbis eurui skirtu propagandiniu telefonu

Tardė ir ministrą

Finansų ministerija informavo, kad vakar, pirmąją naujos linijos darbo dieną, gyventojai turėjo galimybę užduoti klausimus finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Tiesa, jis bendravimui su žmonėmis skyrė vos pusvalandį ir atsakė į mažiau nei dešimties pašnekovų klausimus. Dažniausiai jie buvo susiję su litų keitimo į eurus kursu.

Ministerijos teigimu, į skambučius atsakinės konkursą laimėjusios socialinės įmonės „Eurotela“ darbuotojai. Sudėtingesniais interesantų klausimais esą konsultuos Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kitų už euro įvedimą atsakingų valstybės institucijų specialistai pagal kompetenciją - gyventojai su jais bus sujungiami nemokamai.

Gerai arba nieko

Finansų ministerijos atstovė Teresė Staniulytė informavo, kad sutartis su „Eurotela“ sudaryta už 230 tūkst. litų. Euro telefono linija (8 800) 34528 veiks iki 2015 metų vasario pabaigos kasdien nuo 8 iki 18 val. „Eurotela“ įsipareigoja, kad dirbs ne mažiau kaip 25 konsultantai, Finansų ministerijos apmokyti, kaip reikia atsakinėti į tam tikrus klausimus. Žadama, kad gyventojai nemokamai bus konsultuojami skambinant tiek iš mobiliųjų, tiek iš stacionarių telefonų visoje Lietuvos teritorijoje.

Tačiau vakar „Respublikai“ patikrinus šią informaciją pasirodė, kad ji gerokai perdėta. Stacionariais telefonais prisiskambinti buvo neįmanoma. Vėliau Finansų ministerija išplatino pranešimą, esą sistema strigo dėl didelio interesantų srauto. Mobiliuoju telefonu prisiskambinti pavyko iš karto. „Respublikos“ žurnalistą, tiesa, neprisistačiusį, konsultavo firmos „Eurotela“ atstovė Ina, kuri buvo gerai išmokusi ministerijos pamokas, nes vardijo tik euro įvedimo pliusus. Tiesa, ji gerokai perdėjo paskelbusi, kad leidimas įsivesti eurą Lietuvai jau yra duotas. Atitinkamą sprendimą ES Taryba priims tik liepos 22-ąją.

- Kokiu kursu bus keičiami litai į eurus? Ar nenuvertės žmonių santaupos? - klausėme konsultantės Inos.

- Kurso keisti neplanuojama. Šiuo metu lito kursas euro atžvilgiu yra 3,4528.

- Tačiau Europos Komisija tokio sprendimo dar nėra priėmusi.

- Kol kas galutinai nepatvirtinta. Bus patvirtinta rugpjūtį. Bet šiaip jis neturėtų keistis. Tikrai.

- Nuostabą kelia finansų ministro teiginiai, kad, įvedus eurą, kainos nedidės. Tačiau visose valstybėse, kuriose euras buvo įvestas, jos padidėjo. Kodėl Lietuva turėtų būti išimtis?

- Šiaip neplanuojama keisti kainų. Konvertuojama bus iš lito į euro kainą. Tik trečias skaičius po kablelio bus apvalinamas į didesnę ar mažesnę pusę ir keisis kaina. Bet yra numatoma, kad už taisyklių nesilaikymą bus baudžiamos parduotuvės, prekybos centrai ir panašiai.

- Apskaičiuota, kad 300 mln. litų kainuos vien įrangos perprogramavimas. Negi galima tikėtis, kad verslas tų sąnaudų neperkels ant vartotojų pečių? Ar valstybė jiems kompensuos išlaidas?

- Jei jums labai rūpi, kad atsakyčiau į šį klausimą, galiu jį užsifiksuoti. Jums perskambintų šios srities specialistas ir atsakytų. Bet šiuo metu yra apkrauta linija.

- Euro monetos jau pradėtos kaldinti. Kur jas dėsime, jei vis dėlto euras nebus įvestas? ES Taryba gali priimti kitokį sprendimą.

- Taip tikrai nebus. Jau yra patvirtinta, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos bus įvestas euras.

- Yra dar ir referendumo iniciatyva dėl euro.

- Taip tikrai nebebus. Jau yra patvirtinta.

- Kodėl nelaukiama, ką šiuo klausimu pasakys Tauta per referendumą?

- Nes mūsų Lietuva, kai mes įstojome į ES, pasirašė sutartį.

- Bet joje nepasakyta, kad eurą privalome įsivesti būtent 2015-aisiais. Konkrečios datos juk nėra.

- Na, jei kažkas keisis, tai mus informuos. O šiandien yra nustatyta, kad 2015 metų sausio 1 dieną bus įvestas euras.

- Kodėl propagandos dėl euro įvedimo varytojai nutyli trūkumus? Pavyzdžiui, kad milijardą litų Lietuvai atsieis pradinis įnašas, kad Lietuva gaus 8,5 mlrd. litų vekselį, kurį padengti iš Lietuvos gali būti pareikalauta bet kuriuo metu? Ar jūs šiuo telefonu irgi tik teigiamą informaciją suteikiate?

- Mes atsakinėjame tik apie euro įvedimą ir būsimą kursą.

- Visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei 50 proc. žmonių nenori euro. Kodėl jis per prievartą brukamas?

- Na, ką jau padarysi. Mes pasirašėme sutartį, įstojome į ES ir jau žinojome, kad bus įvestas euras.

- Ar ne per daug dėl euro aukojame? Kad parodytume mažesnę valstybės skolą, jau nebe valstybė skolinasi, o valstybės įmonės: gamtinių dujų terminalui, Palangos aplinkkeliui ir t.t. Valstybės įmonėms bankai skolina daug didesnėmis palūkanomis nei valstybei.

- Žinokite, aš jums negaliu atsakyti į tokius klausimus. Kaip minėjau, konsultuoju tik euro įvedimo klausimais. O apie skolas galiu pasakyti tik kaip viskas konvertuojama bus.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“