Rusiškos dujos per mūsų SGD terminalą - pelningas biznis

Rusijos įtaka regione auga?

Informacija apie tai, kad Lietuva slapta dujas SGD terminalui perka iš Rusijos pasirodė išanalizavus laivų judėjimą Baltijos jūroje stebinčių sistemų duomenis. Dujas gabenantys laivai iš Rusijos įmonei priklausančios dujų perdirbimo gamyklos „Kriogaz Vysock“ keliauja į Švediją, Suomiją ir Lietuvą, teigia agentūra „Reuters“.

„Refinitiv Eikon“ duomenimis, „Novatek“ (didžiausia privati Rusijos dujų bendrovė) nuo kovo 31-os iki balandžio 16-os išleido 7 krovininius laivus, kurie išgabeno 67 800 kubinių metrų suskystintų dujų. Trys laivai pasiekė Klaipėdą, po vieną priėmė Suomijos uostai Pori ir Tornio, likę nuplaukė į Visbį ir Ninašamą, esančius Švedijoje“, - rašoma „Reuters“ pranešime.

Oficialių pranešimų šia tema nebuvo, todėl internete netruko pasigirsti nuomonių apie tai, kad dujų pirkimas iš Rusijos yra „vienintelė galimybė išgelbėti nuostolingą terminalo projektą nuo bankroto“. Teigiama, kad tokia situacija susidarė todėl, jog kaimyninės šalys iš SGD terminalo dujų neperka, vietinis verslas nuolat skundžiasi, kad terminalo išlaikymo kaštai darosi nepakeliami, dalis laivo pajėgumų nėra išnaudojama, o norvegams mokama nuoma neatsiperka. Taip pat teigiama, kad trys Klaipėdą pasiekę laivai yra tik „ilgo bendradarbiavimo pradžia, nes Rusijos įtaka Baltijos regiono dujų rinkoje tik augs“.

Tokias prielaidas patvirtina didėjantis dujų perdirbimo gamyklų skaičius. „Gazprom“ priklausančios įmonės „Kriogaz“ mini gamyklėlės veikia Pskovje ir Kingisepoje. Dvi didesnės gamyklos statomos Petrozavodske ir Kaliningrade. SGD įmonė „Gorskaja“ dujų perdirbimo gamyklą stato Sankt Peterburge, o praėjusiais metais „Gazprom“ pasirašė sutartį su olandų „Royal Dutch Shell“ dėl bendro projekto „Baltijos SGD“ vystymo Ust Lugo uoste.

Neskelbiama, nes slapta?

Stebint susiklosčiusią situaciją, nori nenori, kyla klausimas - tai iš ko Lietuva perka dujas? Terminalo operatorius - „Klaipėdos nafta“ - į šį klausimą atsakyti negalėjo: „Klaipėdos nafta“ teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, suskystintų gamtinių dujų saugojimo, jų išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas terminalo naudotojams. Taigi „Klaipėdos nafta“ pati nevykdo prekybos SGD ir kontraktų dėl SGD krovinių gabenimo į SGD terminalą nesudaro.“

„Lietuvos energijos tiekimo“ atstovo Artūro Ketleriaus teigimu, jų įmonė sutarčių su „Novatek“ neturi ir SGD iš šios bendrovės nepirko. „Vieną iš SGD krovinių, kurie buvo pristatyti iš Vysocko į Klaipėdą, esame įsigiję iš tarptautinės žaliavų prekybos ir logistikos bendrovės „Trafigura“. Šis krovinys nebuvo skirtas SGD terminalui, juo buvo užpildyta antžeminė Klaipėdos SGD stotelė. „Lietuvos energijos tiekimas“ dujas šiemet per SGD terminalą perka iš Norvegijos „Equinor“ ir tarptautinės bendrovės „Total“, - teigė pašnekovas, patikslinęs, kad „Lietuvos energijos tiekimas“ ir „Trafigura“ bendradarbiavimą pradėjo šių metų pradžioje ir apie tai buvo paskelbta viešai.

„Paprastai skelbiame apie didesnius susitarimus, o apie nedideles pavienes SGD perkrovas į antžeminę Klaipėdos SGD stotelę atskirai nekomunikuojame. Be to, konkurencingoje rinkoje informacijos apie komercinius sandorius skelbimas nėra įprasta praktika“, - sakė A.Ketlerius, patvirtinęs, kad „Lietuvos energijos tiekimas“ šiems metams turi sutartis su „Gazprom“, bet sutartų kiekių nenurodęs.

Vakarų įmonės ir rusiška žaliava

Nors tiesiogiai Rusija tarp SGD pardavėjų neminima, pasigilinus internete galima surasti, kad „Trafigura“, su kuria „Lietuvos energijos tiekimas“ pasirašė sutartį, praėjusiais metais turėjo tapti pagrindine rusų įmonės „Rosneft“ žaliavų pirkėja.

„Trys šaltiniai pranešė, kad „Trafigura“ taps didžiausiu „Rosneft“ tiekiamos naftos „Urals“ pirkėju, kai balandį pasibaigs „Rosneft“ sandoris su „Vitol“ ir „Glencore“. „Rosneft“ nuo balandžio mėnesio kas mėnesį išleis po septynis laivus, gabenančius apie 700 000 tonų naftos. Didžiosios žaliavos dalies pirkėju taps „Trafigura“, - tuomet teigė agentūra „Reuters“.

Įmonė „Equinor“, nepaisant to, kad Norvegija, dėl Krymo aneksijos yra paskelbusi Rusijai sankcijas, nuo 2014-ųjų iki 2017-ųjų šioje šalyje investavo 2,2 mlrd. Norvegijos kronų (apie 200 mln. eurų), - praneša „Norway Today“.

Tiesa, nepaisant to, kad įmonė, anksčiau žinoma kaip „Statoil“, gerokai nukentėjo dėl Rusijai paskelbtų sankcijų, jos atstovų teigimu, jie draudimų laikosi ir veikloje, kuri šiuo metu yra įtraukta į draudžiamų sąrašą, nedalyvauja.

Politiko Artūro Skardžiaus komentaras

A. Skardžiaus teigimu, pirkimas per tarpininkus visada bus brangesnis, todėl Lietuva, turėdama sutartis su „Gazprom“, galėtų nustoti „žaisti“. „Susidaro įspūdis, kad kažkas tyčia pučia dujų kainų „burbulą“. Antžeminio terminalo kainos buvo užkeltos, talpos užsakytos nestandartinės, per didelės ir gerokai brangiau kainuojančios. Už visa tai sumokėjo Lietuvos vartotojai.

Su SGD pirkimu lygiai tas pat. Daugumas Švedijos ir Suomijos įmonių atvirai perka dujas iš Rusijos, o vėliau uždirba parduodami jas tai pačiai Lietuvai, nes tuomet pirkimai esą tampa „švarūs“. Lietuva, pirkdama privalomąjį kiekį iš „Statoil“, moka už jį gerokai brangiau, negu mokėtų įsigydama dujas Europos dujų biržoje. Nuo už visa tai mokančios visuomenės ši informacija, dangstantis „nacionaliniu saugumu“, slepiama. Gal laikas baigti šiuos žaidimus ir, įvertinus tiesioginių tiekėjų patikimumą, „įdarbinti“ mažąjį terminalą, kad jis pagaliau generuotų naudą ir mažintų didžiojo terminalo išlaikymo kaštus. Juolab kad tam jis ir buvo kurtas.

Estija dujotekiu, kuris turėtų pradėti veikti 2020-aisiais, jungiasi su Suomija. Mes panašių susitarimų neturime. Jeigu baigtųsi „žaidimai“, galėtume dujas gauti greičiau ir pigiau negu per Lenkiją. Deja.

Lietuva, kai visos aplinkinės šalys vis tiek prekiauja su Rusija, su savo perkamais kiekiais nei šios šalies rinkai, nei ekonomikai poveikio nepadarys. Nepaisant to, vis tiek įtraukiami tarpininkai, perkant iš kurių dujos esą nustoja būti rusiškos. Tai labai primena Krašto apsaugos ministerijos „auksinių šaukštų“ istoriją.

Ir tokių pavyzdžių yra daugiau. Išdidžiai palikome „Brell elektros žiedą“, kuriame liko latviai, estai ir suomiai. Dabar tą pačią rusišką ar baltarusišką energiją, dėl politikavimo, teks pirkti per juos ir mokėti gerokai brangiau. Propaguojamas patriotizmas ir su tuo susijusios išlaidos būtų pateisinamos, jeigu žmonėms tai būtų kompensuojama. To nėra, bet užsidirba politikai ir sutartis pasirašantys konkretūs pareigūnai, kuriems „sumoka“ Lietuvos gyventojai ir pramonė. Neteisinga, kai ekonomiką bandoma kurti politikavimu ir lozungais, bet būtent tai Lietuvoje ir vyksta.