1 nuotr.Vakar Seimas po daugiau kaip dvejų metų pagaliau posėdžių salėje ėmėsi šeimos sąvokos apibrėžimo Konstitucijoje. Deja, siūlymas šeimą kildinti iš santuokos tarp vyro ir moters vakar vėl sukėlė aršias diskusijas ir konfliktus. Daugiau kaip dvejus metus ant Teisės ir teisėtvarkos komiteto stalo gulėjęs projektas Seimo posėdyje buvo pristatytas su siūlymu nepritarti tokiai šeimos sąvokai. Pasirodo, tokią komiteto poziciją galėjo lemti ne tik įsitikinimai, bet ir asmeniniai interesai.
Be vilkinimų neapsieita
Plenarinio posėdžio metu vakar Seimui pagaliau atėjo laikas imtis 38 Konstitucijos straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo siūloma, kad šeima būtų kildinama iš santuokos, sudarytos vyro ir moters. Parlamentarai siekia atsiriboti nuo liberalių šeimos apibrėžimų, gajų užsienio šalyse, ir užkirsti kelią vienalytėms šeimoms bei jų santuokoms. Tačiau daugiau kaip prieš dvejus metus 107 Seimo narių pasirašytas projektas Teisės ir teisėtvarkos komiteto buvo įvertintas kaip netinkamas. Iš posėdyje dalyvavusių 140 parlamentarų balsuoti ryžosi tik 92. Džiugu, kad 54 iš jų pasisakė prieš tokias komiteto išvadas. Deja, 29 balsavo „už“, o susilaikė 9 parlamentarai. Vakar pademonstruota komiteto, tiksliau, komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, pozicija daugeliui parlamentarų jau ne naujiena. Tačiau ne visi supranta, kodėl jis taip aršiai priešinasi šeimos sąvokos įtvirtinimui.
„Akivaizdu, kad tam tikri atstovai Seime ir Teisės ir teisėtvarkos komitete užsiima šio proceso vilkinimu ir daro procesą neskaidrų. Reikia akcentuoti, kad ne visas komitetas yra vieningas. 4 nariai balsavo už pirmininko perskaitytas išvadas, 4 nariai balsavo „prieš“, o pirmininko balsas buvo lemiamas. Posėdžiui pirmininkaujantis Algirdas Sysas, kuris visuomet sistemiškai pasisako prieš santuokos ar šeimos reikšmę, taip pat veikė tendencingai. Jis pasinaudojo statusu, pritaikė atitinkamą straipsnį ir pareiškė, kad projektą reikia grąžinti komitetui. Bet ką tai reiškia? Juk komitetas jau pasakė savo nuomonę. Tai akivaizdus bandymas vilkinti procesą dar labiau“, - situaciją posėdžių salėje „Vakaro žinioms“ pakomentavo Seimo narė Rima Baškienė.
Seimas nepritarė A.Syso sprendimui ir siūlė projektą pateikti kitam komitetui, pavyzdžiui, Socialinių reikalų ir darbo. „Tačiau A.Sysas nenorėjo priimti sprendimo, išgirsti, ką sako Seimo nariai, tad paprašė Etikos komisijos, kad ji pasakytų, kaip šioje situacijoje toliau reikia elgtis“, - pasakoja pasipiktinimo neslepianti R.Baškienė.
Sprendimus diktuoja giminės?
Tačiau kol Etikos komisija kaip darželio auklėtoja nuspręs, kaip toliau elgtis mūsų darželinukams, kai kurie Seimo nariai sako jau dabar žinantys, kodėl J.Sabatauskui Seimo daugumos siūlyta šeimos sąvoka tokia neparanki. ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijos metu Seimo narys Povilas Urbšys neslėpė, kad pas mus norima įdiegti tam tikrus įstatymus, kurie pažeistų mūsų vertybines, visuomenės tradicines nuostatas, tai irgi daroma per nevyriausybines organizacijas. Viena iš tokių nevyriausybinių organizacijų yra Žmogaus teisių centras.
Būtent šis centras, pasak parlamentaro, ir galėjo būti tokios griežtos J.Sabatausko pozicijos šeimos klausimu priežastis. „Dabar mes kalbame, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas aiškiai vilkina tos konstitucinės pataisos priėmimą. O jo dukra yra Žmogaus teisių centro vadovė.
Kuo Lietuvos žmogaus teisių centras aktyviau dalyvauja, kad nebūtų priimta tokia konstitucinė pataisa, tuo geriau tas centras pateisina savo veiklą ir kartu užsitikrina finansavimą. Taip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko dukra užsitikrina stabilias pajamas. Viskas paprasta“, - teigia P.Urbšys.
Nors skamba realistiškai, pats J.Sabatauskas neigia, kad centro veikla nors kiek susijusi su svarstomais įstatymais Seime. Pats pirmininkas, paklaustas, ar turėjo interesų vilkinti procesą, sako nesuprantantis, kokie interesai jį galėtų sieti su įstatymo projektu. „Mano dukra dirba nevyriausybinėje organizacijoje. Čia jokio interesų konflikto nėra, nes ji atstovauja žmonėms, gina jų teises įvairiais klausimais, teikia specialistų išvadas. Jos kompetenciją labai gerbiu ir aš asmeniškai manau, kad ji, kaip teisininkė, už mane visa galva aukštesnė“, - painiai į klausimą bandė atsakyti parlamentaras.
Bandydamas patikslinti akcentavo, kad nevyriausybinis sektorius tarsi savaime atskiria jį ir dukrą nuo veiklos sričių: „Jeigu ji dirbtų vyriausybinėje struktūroje, būtų ministrė ar dar kažkas, gal būtų galima apie tai pamąstyti. Bet čia yra visiškai niekinis kaltinimas.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
