Seimas priėmė Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuriame numatyta galimybė neišgalintį su kreditoriais atsiskaityti fizinį asmenį atleisti nuo likusių skolų mokėjimo, padedant jam išvengti skurdo. Įstatymas taip pat skatina greičiau atkurti skolininko mokumą ir vėl jam tapti vartotoju ar užsiimti komercine ūkine veikla.
Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigalios 2013 m. kovo 1 d. ir bus taikomas fiziniams asmenims, neatsižvelgiant į jų skolinių įsipareigojimų atsiradimo laikotarpį, t. y. įskaitant skolinius įsipareigojimus, prisiimtus iki įstatymo įsigaliojimo.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigia, kad tokio laiko iki įstatymo įsigaliojimo pradžios reikia siekiant tinkamai pasirengti įstatymo taikymui.
S. Šedbaras Fizinių asmenų bankroto įstatymo nelinkęs sieti su praėjusių metų pabaigoje priimtu ir nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiu Hipotekos įstatymu. Parlamentaro įsitikinimu, gyventojai neturėtų baimintis, kad minėtiems įstatymams įsigaliojus ne vienu metu, bankai suskubs išieškoti turtą iš nemokių skolininkų.
"Šie įstatymai visiškai nesietini. Iki šiol Lietuvoje apskritai nebuvo įteisinta galimybė fiziniams asmenims bankrutuoti, tad jei bankai būtų suinteresuoti išvaržyti įkeistą turtą, tai būtų padarę dar iki įstatymo priėmimo. Hipotekos įstatymas, kaip kad yra baiminamasi, bankams rankų neatriš, o tik supaprastins ir atpigins įkeisto turto išieškojimo procedūrą ir tuo pačiu skolininkui suteiks papildomų garantijų: įstatyme aiškiai numatyta kreditoriaus atsakomybė už neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus skolininko atžvilgiu - nukentėjusysis įgyja teisę reikalauti, kad būtų atlyginti nuostoliai kreditoriui neteisėtai vykdant išieškojimą, neteisėtai administruojant įkeistą turtą ar neteisėtai priverstinai pardavus turtą", - sako S. Šedbaras.
Pasak jo, įstatyme numatyta kreditoriaus pareiga vykdyti išieškojimą kuo ekonomiškiau, įtvirtintas draudimas kreditoriui praturtėti skolininko sąskaita. Skolininkas taip pat turi teisę prašyti sustabdyti išieškojimą ir įvykdyti prievolės dalį, kurios įvykdymo terminas praleistas.
"Tuo tarpu Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis visai kita - suteikti fiziniam asmeniui išimtinę galimybę vieną kartą bankrutuoti pagal griežtai reglamentuotas procedūras. Asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenimis, tokių asmenų, kurių skolos siekia 20 tūkstančių litų ir daugiau, Lietuvoje yra kiek daugiau nei 10 tūkstančių, tačiau tai nereiškia, kad jie visi galėtų ar norėtų pasinaudoti galimybe bankrutuoti, kadangi kartą bankrutavęs toks asmuo gali būti laikomas finansiškai nepatikimu", - sako S. Šedbaras.
Pasak parlamentaro, pagal naująsias hipotekos taisykles skolininkas bus įspėjamas apie gresiančias sankcijas ir dar turės apie mėnesį laiko padengti įsiskolinimus bankui, tad įkeistas turtas greitai niekaip negalės pereiti į bankų rankas.
"Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, turės įspėti skolininką, suteikdamas dvidešimties dienų terminą atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl apie būsimą išieškojimą skolininkas bus informuojamas dar prieš vykdomojo įrašo atlikimą ir jis turės galimybę savanoriškai įvykdyti įsipareigojimą bei išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Be to, net ir pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, antstolis skolininkui išsiųs raginimą įvykdyti reikalavimą geruoju per antstolio nustatytą terminą, todėl skolininkas galės įvykdyti savo įsipareigojimus ir šiuo skolos išieškojimo etapu", - tvirtino S. Šedbaras.
Įgyvendinus teisės aktų pakeitimais siūlomą hipotekos (įkeitimo) modelį, įkeitimo sandorio teisinį ir duomenų perdavimą Hipotekos registrui atliks tik notaras. Šiuo metu įkeitimo sandorio tyrimą atlieka ir notaras, ir teismas: asmuo kreipiasi į notarą, kuris paruošia ir patvirtina hipotekos sutartį (hipotekos lakštą), tada pateikiamas prašymas atitinkamam hipotekos skyriui įregistruoti hipoteką (įkeitimą). Tokia procedūra trunka kelias dienas, yra brangi ir nepatogi šalims, be to, tai didina teismų darbo krūvį.
S. Šedbaras atkreipė dėmesį, kad notarai atliks tik procedūrinį tyrimą, o ginčai dėl teisės, kaip ir anksčiau, bus nagrinėjami teismuose ginčo teisena.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija teigiamai vertina tai, kad Seime buvo priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, tačiau frakcija mano, kad šis teisės aktas jau artimiausiu metu turėtų būti tobulinamas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Algis Kašėta sako, kad pagal dabar priimtą įstatymą kreditoriai lieka kur kas palankesnėje padėtyje nei skolinių įsipareigojimų turintys asmenys.
"Šiuo įstatymu fiziniams asmenims suteikiama labiau teorinė nei praktinė bankroto galimybė. Tačiau įstatymo priėmimas yra teigiamas dalykas vien dėl to, kad nuo šiol bent jau turėsime aiškią teisinę bazę, kurią galėsime taisyti ir tobulinti. Manome, kad būtina įtvirtinti teisingesnį balansą tarp kreditorių ir žmonių, kurie skolinasi", - teigė A. Kašėta.
Už Fizinių asmenų bankroto įstatymą ketvirtadienį balsavo 95 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilakė 3.
