Seimui teikiamas siūlymas didinti NPD iki 450 eurų

„Šiandien prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo siūlys Seimui padidinti NPD nuo 400 iki 450 eurų. Tai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d. ir galiotų visiems šiems metams. Mažiausių pajamų gavėjų atžvilgiu tai būtų 120 papildomų eurų šiais metais, kuriuos jie gautų kaip papildomas pajamas“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Krėpšta.

„Svėrėme už ir prieš ir nusprendėme, jog 50 eurų yra ta suma, kuri yra tikrai pakeliama ir šių metų persvarstomam biudžetui, ir kartu suteikia apčiuopiamą naudą ypač mažas pajams uždirbantiems asmenims“, – pridūrė jis.

Anot prezidento patarėjo, NPD kėlimu siekiama mažinti pajamų nelygybę šalyje.

„Prezidento nuomone, tai yra svarbi ekonomikos politikos priemonė, kuri turėtų būti aktyvuota būtent šiuo metu. Jau iki pandemijos pajamų nelygybė Lietuvoje buvo viena pagrindinių ekonominių socialinių problemų, ir pandemija ekonomiką paveikė labai asimetriškai.

Dešimtadalis didžiausias pajamas gaunančių asmenų jautėsi pakankamai gerai, jų pajamos pernai išaugo 20 proc. Tuo tarpu dešimtadalio mažiausiai uždirbančių asmenų pajamos iš esmės stagnavo ir galynėjosi su infliacijos tempais“, – sakė jis.

S. Krėpštos teigimu, „didžiausią naudą patirs asmenys, uždirbantys nuo minimalios iki vidutinės algos“.

„Virš vidutinės algos (NPD didinimo) nauda vis labiau nunyksta, ir ji iš vis išnyksta asmenims, kurie uždirba daugiau nei 2 vidutines algas“, – sakė jis.

S. Krėpšta taip pat pažymėjo, kad NPD kėlimu siekiama užkirsti kelią neigiamiems užsitęsusio šalyje karantino padariniams.

„Ilgas karantinas, kuris truko šių metų pradžioje, dar labiau paaštrino situaciją. Todėl NPD pakėlimas yra tas atsakas, kuris galėtų sušvelninti neigiamas tendencijas ir užkardyti kelią kitoms problemoms, kurios paaštrėja po ekonominių krizių, pavyzdžiui, emigracija. Vėlgi yra ženklų, kad ji spartėja. Būtina užkirsti kelią neigiamoms tendencijoms pačioje jų pradžioje“, – akcentavo jis.

Vertindamas įtaką biudžeto deficitui, S. Krėpšta teigė, kad ji būtų nedidelė.

„Tiesioginė įtaka biudžeto deficitui yra nuo 40 iki 80 mln. eurų, priklausomai, kaip asmenys pasinaudos šia lengvata, nes ji įsigalioja nuo liepos 1 d., bet galioja visus metus. Tai yra maždaug 0,02 šių metų deficito. Tad tiesioginė finansinė kaina yra tikrai nedidelė, tai daugiau ekonominių prioritetų klausimas, ar skirti tokią ekonominę priemonę, ar ne“, – kalbėjo jis.

Visgi S. Krėpšta pažymėjo, kad nors apie NPD didinimą buvo diskutuojama su finansų ministre Gintare Skaiste bei premjere Ingrida Šimonytė, Vyriausybė į patikslintą biudžetą šios priemonės nusprendė neįtraukti.

„Apie šį pasiūlymą diskutavome ir su finansų ministre, ir prezidentas diskutavo su premjere. Taip, Vyriausybė priėmė sprendimą šios priemonės neįtraukti į savo paketą, dėl to prezidentas šiandien ją teikia diskusijai Seimui ir siūlo patvirtinti šią priemonę kartu su biudžetu, taip turint platesnį ekonominį atsaką į susidariusią ekonominę situaciją“, – teigė jis.