14 nuotr.Jau ilgiau kaip savaitę Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo negęsta signatarų įžiebtas Laisvės aukuras. Prie jo nuolat budi patriotiškai nusiteikę žmonės. Aukodami savo laisvalaikį, kartais net darbą ar studijas, jie ištisas valandas leidžia šaltyje ir lietuje. Čia pat įrengtoje palapinėje miega vos po kelias valandas. Ir nė vienas to nelaiko beprasmiška auka. Laužo sergėtojai tvirtai pasiryžę nesiskirstyti tol, kol Seimas paskelbs referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams datą gegužės 25-ąją.
Vakar ryte, lyjant lietui, prie signatarų įžiebto Laisvės aukuro budėjo penkių asmenų grupelė. Daugiausia - jaunimas. Apsiavę guminiais batais, apsigobę lietpalčiais jie šildėsi rankas prie laužo. Oras ne pats maloniausias, tačiau norinčiųjų sergėti laužą netrūksta.
Naktį budėtojų prisirenka dar daugiau - net iki 15. Laužo sergėtojai pasakoja, kad žmonės atvažiuoja po darbo, mokslo. Nepriklausomybės aikštėje įrengtoje palapinėje jie numinga kelias valandas ir vėl išvyksta į darbą.
„Matyt, čia, prie laužo, žmonėms stebuklingai iš kažkur jėgų atsiranda. Yra tokių žmonių, kurie nuo Kovo 11-osios, kai buvo įžiebtas Signatarų laužas, normaliai neišmiegojo dar nė vienos nakties. Mes ir stovime, ir pasėdime, bet nepasakytume, kad nėra jėgų“ , - pasakojo vienas iš laužo sergėtojų 21 metų Deividas Jonelis.
Jis aikštėje prie Seimo praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Ne per seniausiai Deividas nutraukė nepatikusias studijas, todėl gali prie Signatarų laužo budėti neskaičiuodamas valandų. Kiti budėti ateina per laisvadienius ar specialiai pasiprašo išeiginės.
Pasak D.Jonelio, savanorių ieškoti nereikia. Žmonės ir nekviesti atvyksta budėti iš įvairių Lietuvos kampelių - Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės, Kauno ir kt.
„Kas čia atvyksta, žino dėl ko. Nieko jiems nereikia papildomai aiškinti. Juk ne be reikalo žmonės tiek vargo parašus už referendumą rinkdami. Tas vargas mus suvienijo. Žmonės pamatė, kad jie kažką gali. Daug kam sunku suprasti, bet mes neturime jokio lyderio. Visus vienija bendra mintis, bendros vertybės. Būna, kad vieni kitus pirmą kartą gyvenime matome, bet nesijaučiame svetimi. Nereikia aiškinti, kas ir kodėl svarbu“, - sakė Deividas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
