1 nuotr.Siūloma įteisinti, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijose privalomai būtų sudaromos revizijos komisijos, iki dviejų metų sutrumpėtų pirmininko ir valdybos kadencija, o savivaldybės būtų įpareigotos kontroliuoti daugiabučių bendrijų veiklą.
Tokias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys Linas Balsys.
Projekto rengimą paskatino daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų keliamos problemos, susijusios su bendrijų valdymu, bendrijos narių teisių pažeidimu.
Pagal parlamentaro parengtą projektą, numatomas privalomas susirinkimuose priimtų sprendimų viešumas. L. Balsys siūlo įteisinti, kad su daugiabučių gyvenamųjų namų pirmininku būtų sudaroma terminuota darbo sutartis, taip pat nustatoma, kad pasibaigus bendrijos pirmininko kadencijai, kitas pirmininkas turi būti išrenkamas per 3 mėn. nuo kadencijos pabaigos.
Pagal siūlomą projektą, bendrijos įstatus tvirtina, už jų teisėtumą ir atitiktį įstatymams atsako notaras.
Pagal projektą, „savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir turi teisę, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui."
L. Balsio teigimu, įstatymo pataisomis aiškiau nustatytos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų valdymo organų ir bendrijų narių teisės ir pareigos. Taip pat būtų pašalinta galimybė daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įstatuose įtvirtinti nuostatas, prieštaraujančias ir neatitinkančias įstatymo.
Seimo narys Linas Balsys tikisi, kad šiomis pakartotinai įregistruotomis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisomis bus sutramdyti savivaliaujantys bendrijų pirmininkai. Pasak jo, praėjusioje kadencijoje Seimas pataisoms po pateikimo pritarė, bet patekusios į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą jos nusėdo jo stalčiuose.
„Praėjusioje kadencijoje mano pataisos sulaukė nemažo pasipriešinimo. Didžiausias pasipriešinimas buvo jaučiamas iš bendrijų pirmininkų, kurie neperrenkami vadovauja bendrijoms po kelias dešimtis metų, yra įtakingi, turi įvairių ryšių. Tuo tarpu gyventojai skundžiasi jų veikla, nesitaikstymu su bendrijos nariais, piktnaudžiavimu savo pareigomis. Iki šiol sulaukiu nemažai skundų iš bendrijų dėl pirmininkų savivalės. Tokių skundų vis daugėja. Viliuosi, kad šioje Seimo kadencijoje užteks politinės valios priimti seniai reikalingas įstatymo pataisas", - sakė L. Balsys.
Pasak L. Balsio, šiuo metu galiojančiame teisės akte nėra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtos bendrijos pirmininkų teisės ir pareigos, o jų parengti įstatai dažnai tampa viršesni už įstatymus ir atveria kelią savivalei.
„Kai kurie bendrijų pirmininkai yra tapę savotiškais „feodalais". Jie bylinėjasi su bendrijos nariais už pačių bendrijos narių pinigus, piktnaudžiauja savo padėtimi, neteikia gyventojams jiems rūpimos informacijos apie bendrijos veiklą ir finansus. Dėl įstatymų spragų pasitaiko nemažai bendrijų pirmininkų, kurie užima šias pareigas po 20 ir daugiau metų niekada neperrinkti ir nesušaukę susirinkimų, pasinaudoję įstatymų leidžiama galimybe eiti pareigas laikinai", - sakė L. Balsys.
Seimo nario teigimu, jis dažnai sulaukia gyventojų skundų dėl neskaidriai vykstančių sprendimų visai bendrijai aktualiais klausimais, su kuriais gyventojai nėra supažindinami.
„Yra pasitaikę atvejų, kai bendrijos pirmininkas pats priima sprendimus dėl klausimų, kuriuos spręsti turėtų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai - bendrijos visuotinis susirinkimas. Pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas butų savininkų neinformuoja apie planuojamus atlikti daugiabučio namo remonto darbus arba paslaugas, jų apimtis, kainas, papildomus darbus ir t. t. O paskui žmonės, gavę sąskaitas, nesupranta, kodėl kažkas atliko darbus, kurių gyventojai neprašė, ir dar už nemažas sumas. Dar kai kurie bendrijų pirmininkai sprendimą dėl, pavyzdžiui, daugiabučio namo stogo remonto, lifto keitimo, bendrų patalpų remonto priima apklausos būdu. Tokios apklausos ne visada būna skaidrios, pirmininkas gali manipuliuoti klausimo formuluote, formuoti žmogaus nuomonę sau palankia linkme. Nauju įstatymo projektu siekiama, kad sprendimai dėl svarbiausių reikalų, tokių kaip bendrijos įstatų keitimo, dėl pirmininko ir valdybos narių rinkimo ir atšaukimo iš pareigų bei bendrijos reorganizavimo ir panaikinimo būtų priimami tik susirinkimų metu. Visi priimti sprendimai taip pat turi būti skelbiami viešai, kad su jais susipažintų ir sprendimo priėmime nedalyvavę gyventojai", - teigė L. Balsys.
Įstatymo projekte nurodytas ir draudimas pirmininkams naudoti bendrijos lėšas savo teisinių ginčų išlaidoms padengti. Taip siekiama pažaboti pirmininkus, kurie samdosi teisininkus ginti ne bendrijos, bet asmeninius interesus, o teisiniai ginčai visiškai nėra susiję su bendrijos reikalais.
Tam, kad pirmininkai būtų suinteresuoti aktyviau spręsti bendrijos klausimus ir atstovauti jos nariams, siūloma pirmininko kadencijos laiką sutrumpinti iki dvejų metų, o naujo pirmininko kandidatūrą patvirtinti per 3 mėnesius vietoje esamų 12 mėnesių. Šios pataisos leistų išvengti atvejų, kai dėl kitų kandidatų balsavimo rezultatų apskundimo užsitęsia pirmininko patvirtinimas, o neperrinktam pirmininkui teisminių ginčų metu dar visus metus gali būti mokamas atlyginimas, nors jis jau nebevykdo savo pareigų. Šiuo metu Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų valdymą, bendrijos narių teises ir pareigas reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, bet jo įgyvendinimas dažnai sukelia problemų dėl bendrijų pirmininkų savivalės, bendrijų veiklos kontrolės stokos.
