Jungtinių Tautų stumiamas Globalus migracijos paktas siaubą kelia JAV, Izraelio, Estijos ir kai kurių kitų valstybių vadovams, nes ištrintų ribas tarp tikrų pabėgėlių ir įvairaus plauko migrantų, kuriuos reikėtų įsileisti ir mylėti kaip savus piliečius. Tačiau mūsų aukščiausio rango pareigūnų negąsdina. Kodėl? Apie tai - „Vakaro žinių“ pokalbis su pagrindiniu idėjos prijungti Lietuvą prie pakto kalviu, užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
- Šią savaitę viešai pareiškėte, kad Lietuva ketina paremti Globalų migracijos paktą, kuris daugelyje šalių vertinamas labai prieštaringai, dėl jo jau kilo didelės aistros ir pas mus. Kam to reikia?
- Jei atidžiai klausėtės, nebus jokio parašo, ten niekas nieko nepasirašys, paktas neturės jokių teisinių pasekmių.
- Kam tada toks paktas, neturintis teisinių pasekmių, iš viso reikalingas ir kam Lietuvai reikėtų prie jo prisijungti?
- Ne visi dokumentai, pareiškimai, konvencijos, deklaracijos ar politiniai susitarimai, kaip yra šiuo atveju, pasirašomi ir turi teisines pasekmes. Turi politinę prasmę, todėl ketinama jam pritarti, šiuo atveju - balsuojant Jungtinėse Tautose. Tos, kurios pritars, balsuos „už“, kurios ne - „prieš“ arba nebalsuos. Jei du trečdaliai balsuos „už“, susitarimui bus pritarta.
- Neatsakėte, kam reikalingas susitarimas, esą neturėsiantis teisinių pasekmių, tik politines.
- Aš dar kartą nekartosiu. Perklausykite, ką sakiau prieš tai. Nekartosiu antrą kartą.
- Sakėte, kad dėl pakto diskusijos vyksta jau dvejus metus. Ar buvo diskutuojama su visuomene, akademinio sluoksnio atstovais, ar tik valstybės vadovai tarpusavyje pasišnibždėjo?
- Dirbo institucijos. Kaip ir kiekvieną kartą, derinama buvo ir kalbama buvo su institucijomis. O nerimas kilo tada, kai buvo paskleistos neteisingos žinios, kad susitarimas turės teisinį pagrindą ir bus įpareigojantis. Kaip jos buvo paskleistos ir kodėl, aš nežinau, tyrimo neatlikau. Paskleidus neteisingas žinias, visi jas pradėjo paneiginėti, aiškintis, diskutuoti. Pas mus atsirado norinčių kalbėtis ta tema. Tvarka. Jei kils klausimų - atsakysime. Seimo Užsienio reikalų komitete bus posėdis apie tai.
- Ar idėją prisijungti prie pakto palaiko visi valstybės vadovai?
- Su Seimo pirmininku šia tema nebendravau. Premjero ir prezidentės pozicija - palaikanti.
- Paprastai tarptautiniai dokumentai, kuriems nepritaria dalis valstybių, tik iš pradžių būna neprivalomi, siekiant neišbaidyti ir kitų, o paskui tas privalomumas atsiranda. Ar esate įsitikinęs, kad taip nebus su šiuo paktu?
- Jis į kokį nors dokumentą išsirutulios tik tada, jei kuri nors šalis nutars, kad to reikia. Vėlgi aš pabrėžiau, kad paktas ne tik neturi teisinių pasekmių, bet ir palieka kiekvienai šaliai teisinį suverenitetą migracijos klausimu, viršenybę. Kiekviena šalis sprendžia, priimti kokį paktą, ar nepriimti. Esmė yra kokia? Tokia, kad šalys, kurios priima šį dokumentą... joms rūpi, kad migracija, kuri vis tiek vyksta visais atvejais, būtų kuo įmanomiau saugi, tvarkinga. Ir kad būtų keičiamasi informacija, kaip šalys tvarkosi su šiuo procesu, kuriame tikrai yra daug netvarkos, neaiškumų. Juk puikiai žinome, kad yra migrantai, pabėgėliai, ekonominiai migrantai, legalūs migrantai, nes migracija iš principo nėra nusikaltimas. Bet yra ir nelegalūs migrantai. Visa tai reikia sutvarkyti, šalys turi siekti, kad procesas būtų kuo tvarkingesnis. O šalys, prisijungusios prie pakto, tuo pasakys, kad pritaria, tai joms rūpi. Šalys kas ketverius metus (savarankiškai, noriu pabrėžti) teiks informaciją ir stebės, ar procesas tampa tvarkingesnis.
- Užtikrinate, kad Lietuva, prisijungusi prie pakto, neprivalės atverti sienų ir įsileisti migrantų?
- Paktas su tuo neturi nieko bendra. Nei su atsivėrimais, nei su užsivėrimais. Tai - daugiau politinio dėmesio parodymas problemai ir nenusišalinimas nuo jos, nes kitaip parodytume, kad mums tai nerūpi. Mums rūpi, nors, tiesą sakant, mes nesame labai įsitraukę į šį procesą, pas mus nėra daug pabėgėlių.
- Tai kodėl tada kai kurios kitos šalys taip purtosi pakto?
- Nes paskleistos žinios, kad bus atvertos sienos, vos ne kad skatinsime migraciją.
- Ar paskaičiavote, kiek prisijungimas prie pakto kainuos mūsų biudžetui, kuriame trūksta pinigų mokytojų, socialinių darbuotojų algoms ir t.t.?
- Tai - dar vienas mitas, kad kainuos. Iš biudžeto nereikės jokių pinigų. Dar kartą sakau: jei nuspręsime, kad mums reikia tobulinti mūsų teisinę bazę, priiminėti kokius nors įstatymus, susijusius su migrantais, tai mes patys nuspręsime, o ne kas kitas už mus nuspręs, paktas čia niekuo dėtas. Jei du trečdaliai balsuos, tiesiog paktas bus priimtas ir galios, nepaisant to, jei kas nors bus prieš. Tačiau klaidingos žinios viską „pakabina“ ir šalių vadovai tada turi teisintis, kažką įrodinėti. Yra šalių, kuriose į migraciją žiūrima kaip į didelį blogį, todėl ten (nors nenoriu spėlioti), turbūt į viską, kas susiję su migracija, žiūrima neigiamai. Todėl ir į paktą žiūrima neigiamai.
- O mes norime parodyti, kad migracija yra teigiamas dalykas?
- Ne, mes į migraciją žiūrime normaliai. Kaip į normalų reiškinį, kurio nereikia nei skatinti, nei didinti. Žiūrime kaip į realybę. Jei pažiūrėtume į mūsų Konstitucijos 32 straipsnį, jame irgi yra parašyta, kad kiekvienas pilietis turi teisę važiuoti į kitą šalį. Tai nėra nusikaltimas. Žinoma, mes to neskatiname daryti, bet kadangi tas reiškinys vyksta, tai jam skiriame dėmesio.
- Migracija - ne nusikaltimas, jei vykstama į kviečiančią šalį, tačiau nelegalus sienos kirtimas juk yra nusikaltimas.
- Aišku, tačiau tą numato įstatymai, o ne paktas. Paktas kalba apie žmogaus teises, nes pabėgėliai irgi turi teises. Surašytos bendros vertybės, bet kiekviena šalis tvarkysis vadovaudamasi savais įstatymais, kurie įvairiose valstybėse yra skirtingi.
- Neįžiūrite pavojaus, kad šalys, įsileidusios daug migrantų ir suteikusios joms tokias pat teises, kaip saviems piliečiams...
- Tai priklausys nuo mūsų pačių. Paktas nieko bendra neturi su tuo. Jei kas norės pritarti, kad migrantai jų šalyje pristatytų mečečių, tai ir bus pristatyta, o jei ne - nebus. Man atrodo, kad mums negresia, jog kažkas užgoš mūsų tradicijas ar kultūrą. Esu tuo įsitikinęs. Mes tiesiog norime dalyvauti toje diskusijoje apie migraciją, o ne nusišalinti nuo jos.