Sostinėje pinigai liejasi laisvai

Palyginęs save su Vilniaus įkūrėju tituluojamu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Gediminu, kuris rašė laiškus kviesdamas į sostinę pirklius ir amatininkus, Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasidžiaugė, jog panašiai į Nacionalinės koncertų salės projekto konkursą kviečiami geriausi pasaulio architektai.

Architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės teigimu, nors laiškas-kvietimas parašytas anglų kalba, konkurse galės dalyvauti ir Lietuvos architektai. Paklausta, kodėl nebuvo kreiptasi į konkrečias, su tokiais projektais dirbančias, architektų studijas, Architektų sąjungos pirmininkė atsakė, jog tokia „tarptautinė praktika“. „Taip bus galimybė mokėti pinigus ne už vardą, o įsigyti geriausią iš siūlomų idėjų, - spaudos konferencijos metu teigė R.Leitanaitė. - Tikimės, kad naujojo pastato išlaikymas bus pigus, o jame esančios erdvės - tinkamai išnaudojamos.“ Preliminariai planuojama, kad NKS bus iki 1700 žmonių talpinanti didžioji koncertų salė, 500 vietų mažoji salė ir bendros, visuomeninėms organizacijoms ir projektams skirtos kultūrinės erdvės. Architektūrinio konkurso fondą sudaro 120 tūkst. eurų.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas buvo įsitikinęs, kad dar viena salė sostinei reikalinga. „Pradėti reiktų nuo to, kad pats sklypas nėra tik vieta, tik istorinė, tiek metų puoselėta, vizija. Projektas susijęs su kultūros plėtra sostinėje ir jos sklaida. Nė viena iš Baltijos valstybių neturi aukščiausius reikalavimus atitinkančios koncertų salės, tad Vilnius gali ne tik tapti patrauklesnis turistams, bet ir, šiame kontekste, pralenkti Taliną bei Rygą“, - teigė M.Kvietkauskas. Paklaustas apie projekto kainą, ministras patikslino, kad ji (52 mln. eurų) buvo paskaičiuota remiantis užsienio šalių patirtimi ir yra orientacinė. „Kiek iš tikrųjų kainuos Nacionalinės koncertų salės statyba, paaiškės tik prasidėjus darbams“, - susirinkusiems sakė kultūros ministras. Be tikslios kainos liko neaišku ir tai, kas pastatą administruos ir kas jį išlaikys. M.Kvietkausko teigimu dėl šito „bus tariamasi vėliau“.

Ministrą papildęs R.Šimašius priminė, kad pastato įsigijimui savivaldybė jau išleido 6 mln. eurų bei patikslino, kad griovimo ir aplinkos tvarkymo darbai taip pat bus finansuojami iš miesto biudžeto. Paklaustas, ar viskam užteks lėšų, nes dar planuojamos pėsčiųjų tilto per Nerį statybos, R.Šimašius atsakė, kad tiltas irgi yra labai svarbus projektas. Preliminariais duomenimis, jam reikėtų 5 mln. eurų.

Kol valdžia džiaugėsi dar keliasdešimt milijonų kainuosiančiu projektu, sostinėje gyvenančios šeimos svarstė: jei yra pinigų salėms, kodėl jų nėra vaikų darželiams?

Aleksandras Zubriakovas, Vilniaus mero patarėjas, paklaustas apie žadėtus ir laukiamus modulinius darželius, kurie daugeliui sostinės gyventojų yra svarbiau už koncertų sales, „Vakaro žinioms“ teigė, kad statybos juda. „Netrukus vienas darželis duris atvers Fabijoniškių mikrorajone. Pavasarį turėtų būtų baigtas dar vienas, o iki metų galo - ir likę keturi. Darbai užstrigo, nes pavedė ankstesnis rangovas, kuris į konkursą atėjo tinkamai nepasirengęs. Dabar visi klausimai išspręsti ir statybos vyksta“, - teigė pašnekovas.

Skaičiai

Nacionalinės koncertų salės galimybių studijos šalies biudžetui jau kainavo beveik 40 tūkst. eurų. Profsąjungų rūmų, kuriuose turėtų ši salė įsikurti, išpirkimui iš sostinės biudžeto išleista 6 mln. eurų. Dar 120 tūkst. eurų bus išdalinti pirmųjų trijų architektūrinio konkurso vietų laimėtojams. Savivaldybės ir Kultūros ministerijos finansuojamas pastato perstatymas ir įrengimas, neskaičiuojant griovimo ir aplinkos tvarkymo darbų, naujausiais duomenimis, kainuos 52 mln. eurų. Priminsime, kad minėtos studijos autoriai perstatymą ir Koncertų salių įrengimą buvo įkainoję „tik“ 47 mln. Taigi, dar net neprasidėjęs projektas, jau pabrango ir, remiantis Kultūros ministro pasisakymu, tikėtina, brangs toliau.