„Respublikos“ savaitės žmonės - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjai Irmantas Jarukaitis, Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas ir Skirgailė Žalimienė, - paskelbę, kad švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymas, diskriminavęs abiturientus, laikiusius lietuvių kalbos egzaminą, yra antikonstitucinis, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.
Ką skelbia Konstitucija? Piliečių nediskriminavimo principą. Prieš įstatymą, teismą ir kitas valstybės institucijas ar pareigūnus visi asmenys yra lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, TAUTYBĖS, KALBOS, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
O kaip pasielgė Dainius Pavalkis? Pasirašė įsakymą, palengvinantį ne lietuvių tautybės abiturientams lietuvių kalbos egzaminą. Tad lietuviai abiturientai, turėję atlikti sunkesnes užduotis, šiemet buvo diskriminuojami.
Sušlapo...
Ar ministro įsakymas gali būti viršesnis už Konstituciją? Aišku, ne! Nes ministrai keičiasi. O jų naivokais įsakymais bombarduojama Konstitucija vis vien lieka pats svarbiausias valstybės dokumentas. Nors patys ministrai nesuvokia, kad pjauna šaką, ant kurios sutūpę. Mat būtent Konstitucijoje įrašyta, kad Vyriausybė yra viena iš keturių valstybę valdančių valdžių. Tad ministrai, bombarduodami Konstituciją, subombarduos ir save. Tačiau ačiū teismui. Nutūpdė naivoką ministrą į balutę. Bent kelnių klešnes sušlapino.
Keista, jog ne visi politikai dar supranta, kad Lietuvoje lietuvių kalba yra valstybinė. Todėl turi ypatingą statusą. Yra svarbus valstybingumo elementas, visus Lietuvos Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę - pilietinę Tautą - integruojantis veiksnys. Būtent taip valstybinę kalbą traktuoja Konstitucinis Teismas. Valstybinė kalba yra ne šiaip kalba, o savotiški klijai, sulipdantys įvairias Lietuvoje gyvenančias tautas. Leidžianti mums bendrauti, lygiomis sąlygomis pretenduoti į valstybės tarnybą, dalyvauti valdant savo šalį. O D.Pavalkis vienu antikonstituciniu įsakymuku pabandė jaunuosius piliečius atklijuoti. Vieni su didesne praba, o kiti, tai yra lietuviukai, jau prastesni. Na, įsivaizduokime, kad dabartinis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius vos vos kalba lietuviškai. Kaip jis bendrautų su savo pavaldiniais, kolegomis? Pvz., su kolega D.Pavalkiu. Ar galėtų dalyvauti viešuose debatuose? O gal ne visus posakius suprastų ir apsikvailintų? Pilietis, gerai nemokantis savo valstybės kalbos, yra savotiškai neįgalus. Net ir poliklinikoje ar sanatorijoje ne kaskart įstengs susikalbėti su medikais, jei jie - ne iš Vilnijos krašto. Norės pasakyti, kad skauda šoną, bet pasakys, kad skauda šoninę. Mokytoja lieps mokiniui eiti prie lentynos. Ne prie lentos. O jei toks pilietis atsidurs Žemaitijoje, tai iš viso prapuls. Galų gale, tarsi būdamas beraštis, prašinės kaimynų, kad už jį parašytų pareiškimą.
Sušlaps...
D.Pavalkis jau sušlapo. Lauksime, kada sušlaps teisingumo ministras Juozas Bernatonis, premjero pavedimu subūręs darbo grupę, kuri turėtų išspręsti nelietuviškų vardų bei pavardžių rašymo problemą. O ką čia spręsti? Kam gaišinti žmones kažkokiose darbinėse grupėse. Nebent rimtesnio darbo neturi. O šiaip tai darbo grupei ir pačiam J.Bernatoniui tik vertėtų retsykiais žvilgtelėti į Konstituciją. Mat asmens tautybė nėra pagrindas reikalauti, kad būtų nususintas valstybinės kalbos statusas. Ir toks imperatyvas nėra žmogaus teisių pažeidimas.
Gal politikai neturi rimtesnių rūpesčių, jei mėgėjiškai brukasi į lingvistiką? Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nors neteko girdėti apie jo lingvistikos studijas, net atsiprašė Lenkijos. Laimei, ne už Katynę ir ne už žemės drebėjimą Turkijoje. Atsiprašė, kad įstatymas dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo mūsų Seime 2010 metais buvo atmestas.
Grėsmės susinant valstybinę lietuvių kalbą neįžvelgia ir Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas. Esą svarbiau gera partnerystė su Lenkija. Matyt, užsimanę geresnės partnerystės su Kinija, įsivesime ir hieroglifus. Ar panaikinsime linksnius. O taikydamiesi prie Indijos rašysime sanskritu.
Gal pakaks būti sušlapėliams ar tiesiog apsišlapinusiems. Gal laikas suaugti? Nes taip susindami valstybinę kalbą ir mažindami jos reikšmę, patys mažiname ir lietuvio bei Lietuvos valstybės reikšmingumą pasauliui. Vaikai augdami savo kalbą tobulina. Nuo „niam niam“, „popa“, „au au“, „atia“ iki solidaus žodyno. O kai kurie mūsų politikai renkasi atvirkščią kelią. Iš solidžios lietuvių kalbos nori padaryti kažkokį „niam niam“. Lengvai sugromuliuojamą kitataučiams.
Eilinių piliečių mintys
Paprasti žmonės už kai kuriuos politikus turbūt išmintingesni. Bent taip atrodo skaitant komentarus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje:
„Nusigyvenome iki tokio lygio, kad pradedame nuo užsienietiškų kalbų vartojimo. Gimtoji kalba yra viso ko pagrindas. Jaunimas jau rašo China, Germania, Polonia“.
„Kam tarnams gimtoji kalba? Nebent namuose šnabždėtis. O ponų juk reikės angliškai klausytis. Va, užtatai dabar nuo darželio ši kalba kalama visiems. Jau prisigyvenome išties“.
„Jei komentatorius pasakys Alonso, tai klausytojas nesupras, ar jis, ar jam, ar juo. Kada lietuviai įsikals į galvą, kad galūnės mūsų kalboje yra lietuvių kalbos privalumas?“
Štai taip komentuoja eiliniai piliečiai. O dabar įsivaizduokime, kad britai nusprendžia, jog anglų kalba pažeidžia Didžiojoje Britanijoje gyvenančių kitų tautybių teises. Ir Jungtinės Karalystės politikai ima visų atsiprašinėti, gėdytis ir lankstytis. Tarp jų ir imigravusių lietuvių. Už tai, kad valstybinė kalba - anglų. Išdygsta koks nors vietinis ministras ir ima lengvinti turkų, indų, tunisiečių, marokiečių tautybių egzaminus. Uždraudžia Baironą, nes rašė angliškai. Kaip elgtumės mes, įsipainioję į tokį kazuzą, jei britai praneštų, kad anglų kalba yra kitų tautų įžeidimas? Mes turbūt pasielgtume kaip įprasta. Prisitaikėliškai. Snobiškai. Per naktį dingtų visi angliški firmų pavadinimai. Pradėtų mažėti anglų kalbos pamokų. Sumišę dairytumės, kam kitam keliaklupsčiauti. Jei turime, prieš ką keliaklupsčiauti, tai tik prieš lietuvių kalbą. Gaila, kad ne visi tai supranta.
