Vadovai ilsisi ramybėje

Neekstremali situacija

Ministro pirmininko tarnybos Ryšių su visuomene departamento vadovas Antanas Martusevičius, “Respublikos” paklaustas, ar Vyriausybė ėmėsi kokių nors veiksmų dėl didžiulę šalies teritoriją nusiaubusios stichijos, sakė, kad šia problema užsiima Ekstremalių situacijų komisija, kuriai vadovauja vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Tačiau pats R.Palaitis teigė, kad minėta komisija net nebuvo kviečiama, kadangi pagal nustatytus kriterijus milijoninių nuostolių pridariusio škvalo negalima priskirti prie respublikinės reikšmės ekstremalių įvykių, nes apėmė per mažą teritoriją.

“Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Kaišiadorys, be rimtų argumentų jau pasiskelbė ekstremalią situaciją, ir dabar turi parą laiko, kad “pritemptų” tokios situacijos požymius, - pastebėjo ministras. - Tas pasiskelbimas yra toks - savivaldybės tikisi lengviau gauti kompensacijas. Natūralu, kad jos prašys pagalbos. Bet Vyriausybė jau spręs, ar tai reikalinga pagal teisės aktus”.

Paklaustas, ar neketina kartu su premjerą pavaduojančia finansų ministre I.Šimonyte apsilankyti ir savo akimis įsitikinti, kad ekstremalios situacijos iš tiesų nėra, R.Palaitis apgailestavo turįs iš anksto sutartą susitikimą Latvijoje su šios šalies ir Estijos vidaus reikalų ministrais.

Pakeitė planus

Neseniai Varėnos rajoną aplankiusios šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmadienis buvo skirtas darbui su dokumentais ir patarėjais. Prezidentūros tinklalapyje nebuvo jokių oficialių pranešimų, jokios reakcijos į kelis šalies regionus nusiaubusią stichinę nelaimę.

Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė “Respubliką” patikino, kad šalies vadovė turi visą informaciją apie tai, kas vyksta nelaimės ištiktuose rajonuose, ir ją analizuoja.

“Matote, kaip čia dabar imti ir populistiškai reaguoti... Iš tikrųjų situaciją suprantame aiškiai. Labai gaila, kad yra ir žmonių aukų, - santūrią Prezidentūros laikyseną gynė D.Ulbinaitė. - Prezidentė mano, kad iš tikrųjų labai efektyviai veikia vietinė rajonų valdžia, ekstremalių situacijų komisijos, atrodo, susitvarko. Žmonės vieni kitiems padeda tvarkytis, ir draudimo kompanijos tarsi atsiliepia. Jei situacija keisis, tada jau žiūrėsime...”

Regis, “Respublikos” domėjimasis santūrią Prezidentūros reakciją šiek tiek pakoregavo. Mat jau pasibaigus darbo laikui šalies vadovės patarėja D.Ulbinaitė paskambino į redakciją ir pranešė, kad D.Grybauskaitė vis dėlto nutarė aplankyti žmones stichijos nusiaubtuose kaimuose.

Suplaukė savanoriai

Žmonės po praūžusio škvalo skaičiuoja patirtus nuostolius, bet pirmiausia stengiasi susitvarkyti su jo padariniais.

“Pivašiūnuose visi buvome subėgę prie bažnyčios. Juk pas mus prasideda atlaidai - reikėjo išvaduoti bažnyčią nuo medžių, kapinėse maždaug pusė paminklinių akmenų apgadinta, - pasakojo Alytaus rajono meras A.Vrubliauskas. - Suplaukė labai daug savanorių iš aplinkinių kaimų, daugelis susikvietė ir gimines iš kitų Lietuvos vietų, atvažiavo su savo technika, tvarkėsi ranka rankon, nelaukdami ypatingos pagalbos. Aišku, už paramą būsime labai dėkingi”.

Mero teigimu, nuostolių pridaryta nemažai, bet kol kas jų skaičiuoti neskubama, mat savivaldybės rezerve tėra 100 tūkst. litų, kurie galėtų būti skirti gamtos šėlsmo padarytiems nuostoliams kompensuoti.

“Lauksime, ką pasakys ministrė I.Šimonytė, kad nebūtų žmonės sukiršinti dėl pažadėtos, bet netesėtos paramos. Kai jau bus ministrės patvirtinimas, ar kompensuos, tada ir galvosime”, - neslėpė besitikįs finansinės valstybės paramos A.Vrubliauskas.

Savivaldybė lėšų neturi

Varėnos meras Vidas Mikalauskas taip pat tikėjosi daugelį formalumų išspręsti atvykus I.Šimonytei (apie šalies vadovės vizitą “Respublikai” kalbantis su meru dar nebuvo žinoma), mat finansiškai pagelbėti nukentėjusiems nuo škvalo gyventojams savivaldybė neturi jokių galimybių.

“Mūsų finansai tragiški, - konstatavo V.Mikalauskas. - Savivaldybėje dviem mėnesiams net atlyginimų fondas nesuformuotas, visi darbuotojai be išimties eina mėnesiui nemokamų atostogų. Anksčiau visada pasilikdavome 0,5-1 mln. litų rezervo, bet šįmet neliko nė lito net būtiniausioms reikmėms”.

Kalbėdamasis su nukentėjusiais gyventojais V.Mikalauskas sako išsiaiškinęs, kad maždaug du trečdaliai jų škvalo suniokotų trobesių nėra apdraudę.

“Viena moteris stovi ir verkia: pusė stogo nunešta, o pinigų jam užlopyti - nė lito, o dar bankui 5 tūkstančius skolinga, nes ėmė paskolą namo remontui. O ir tie, kurie namus apdraudę, skundėsi, kad negali susisiekti su savo draudikais, tik gal čia laikina problema”, - pasakojo meras.

Jo teigimu, savivaldybei šiandien problema, kaip kompensuoti škvalo padarinių likvidavimą.

“Mes jau samdome ir privačias įmones, kad padėtų atlaisvinti kelius. Mūsų seniūnijų darbuotojai visko padaryti nespėja fiziškai. O pagalbos žmonėms reikia dabar, kad galėtų privažiuoti ugniagesiai gelbėtojai, greitoji pagalba, kad atokius kaimelius, kur nėra parduotuvių, pasiektų autoparduotuvės su duona”, - dėstė V.Mikalauskas.

Pasak jo, neišvalius užvirtusių medžių, neįmanoma sutvarkyti jų nutrauktų elektros linijų. Rytų skirstomieji tinklai esą net atsikvietė papildomas darbininkų brigadas iš Marijampolės, bet kol visose kaimų trobose vėl įsižiebs elektros lemputės, dar praeis keletas dienų.

Kauniečiams talkins kariai

Kaune praūžusios audros, kurią kauniečiai praminė Gustavo uraganu, padariniams likviduoti paskelbta visuotinė talka iki trečiadienio vakaro. Surengti talką pasiūlė savo atostogas laikinai nutraukęs laikinosios sostinės meras Andrius Kupčinskas, jam pritarė vakar į neeilinį posėdį susirinkusi Kauno miesto ekstremalių situacijų komisija.

Talkoje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenė - 60 Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių su specialia technika nuvirtusiems medžiams šalinti.

Kauno savivaldybės vadovai oficialiai leido miesto gyventojams prie namų vėtros išverstus medžius susipjaustyti ir išsivežti malkoms. Nemokamai. Tačiau kirsti, pjauti ar genėti medžius, augančius miesto parkuose ir skveruose, be savivaldybės leidimo draudžiama.

Trečiadienį, paskutinę talkos dieną, daugiabučių kiemuose ar skveruose surinktos likusios medžių šakos bus sukrautos į krūvas seniūnijų parinktose gatvėse. Iš ten vėliau visas nuolaužas į šakų smulkinimo aikštelę išveš komunalinės įmonės.

Vida Marija ČIGRIEJIENĖ - Seimo narė:

Valdžiai stichinę nelaimę patyrę žmonės turi rūpėti kaip niekad. Ir Kauno regione nusiaubti Šančiai, Panemunė, Rokai, garsusis mūsų Ąžuolynas atrodo kaip po karo. Kaimo vietovėse žmonės iki šiol neturi elektros, visas maistas šaldytuvuose sugedo, daugybei gyventojų transporto priemonės apgadintos.

Manau, jei yra milžiniški nuostoliai, nors jų visų niekas dar neapskaičiavo, tai ne atostogauti valdžiai reikia, o sprendimus priimti. Bet kurioje šalyje į potvynį ar kitą stichinę nelaimę sureaguojama, į įvykio vietą nuvykstama. Man regis, ir mūsų premjerui, ir ministrams su dviračiais reikėtų dabar pervažiuoti tas vietas, kur audra nusiaubė. Tai būtų labai sveikas žygis. Sužinotų, kokia tikroji Lietuvos padėtis, kaip žmonės gyvena ir ką reikia daryti, o ne skraidyti padebesiais.

Pavyzdžiui, net neįsivaizduoju, kiek laiko Kaune užtruks savo jėgomis susidoroti su baisios vėtros padariniais. Čia reikia gal net kariuomenę į pagalbą pasikviesti, kad padėtų išvalyti kelius, kiemus.

Tikrai manau, kad premjeras po tokios stichinės nelaimės neturėtų ramiai sau atostogauti, o bent jau įpareigoti, kas jį pavaduoja, kad padėtų savivaldybėms.

Informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas ragina kuo skubiau įgyvendinti gyventojų informavimo apie gresiančius pavojus SMS žinutėmis projektą, už kurio vykdymą atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

“Pirmi žingsniai siekiant įdiegti naują sistemą padaryti, bet reikia kuo skubiau išspręsti teisinius ginčus. Šiuo metu apie grėsmes įspėjančių sovietinių sirenų kaimų gyventojai tikrai niekada negirdėjo ir neišgirs”, - sakė A.Anušauskas.