8 nuotr.Teismas išteisino kaunietę Eglę Kručinskienę, pernai rugsėjo mėnesį praeivio užfiksuotą pliaukštelėjančią savo vaikui gatvėje. Tik po to, kai šeima paviešino savo istoriją, buvo grąžinti du mažamečiai vaikai, o teismas nuosprendį paskelbė tik dabar. Ši šeima vis dar svarsto, ar teistis su valstybe dėl moralinės žalos. Kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, kuriama apeliacinė sistema tėvams. Tiesa, paaiškėjo, kad skųstis dėl galimai nepagrįstų vaiko teisių specialistų veiksmų, teks šių specialistų vadovybei. Ar verta tikėtis sąžiningos kontrolės?
Dar pernai rudenį Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) viceministrė Vilma Augienė viešai patikino, esą norint išvengti nesusipratimų ir klaidų, kuriama apeliacinė sistema, į kurią galėtų kreiptis tėvai, abejojantys tarnybų sprendimų pagrįstumu ar specialistų kompetencija.
Tačiau paaiškėjo, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kontroliuos pati save. Iš valstybės biudžeto finansuojamoje tarnyboje tiesiog bus padidintas etatų skaičius. Kaip „Vakaro žinias“ informavo SADM, Tarnyba jau kreipėsi į ministeriją su prašymu patvirtinti didžiausią leistiną pareigybių skaičių, nes steigs Vidaus tyrimų skyrių, kuriame bus nagrinėjami gyventojų skundai ir prašymai. Planuojama, kad skyriuje dirbs 5 darbuotojai. Jokių nepriklausomų ekspertų, šeimų organizacijų atstovų nebus. Tikimasi, kad šis formalumas galėtų būti išspręstas kitą mėnesį.
„Primename, kad ir šiuo metu skundus ar prašymus galima teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriui, o direktorius paveda išnagrinėti ir atsakyti darbuotojams. Įkūrus specializuotą skyrių prašymai ar skundai būtų nagrinėjami greičiau ir efektyviau“, - „Vakaro žinioms“ sakė ministerijos atstovė Eglė Samoškaitė. Tiesa, kadangi tarnybos skyriai iki 2018 m. liepos 1 d. buvo pavaldūs savivaldybėms, statistikos apie gautus skundus, nėra.
E.Samoškaitė taip pat priminė, kad tiek dabar, tiek ateityje galioja galimybė ginčyti tarnybos sprendimus teismo keliu. O nepriklausoma institucija, kuriai reikia skųstis, yra Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. 2018 m. kontrolierius atliko 381 tyrimą dėl galimų vaiko teisių pažeidimų (iš jų: išnagrinėjo - 252 asmenų skundus; atliko - 129 tyrimus savo iniciatyva).
„Vakaro žinios“ dabartinei vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei ne kartą perdavė informaciją, dėl atvejų, kai tėvai baiminasi, kad jų vaikai buvo paimti nepagrįstai. Visais šiais atvejais kontrolierė informavo pradėjusi tyrimą. Tačiau paaiškėjo, kad tris mėnesius trunkantys tyrimai atliekami nė neišklausant tėvų, neapklausus jų giminaičių. Tyrimo metu kreipiamasi į konkrečius vaiko teisių skyrius, dėl kurių gautas skundas, ir prašoma jų pateikti tyrimui reikalingą informaciją.
Tokia praktika puikiai žinoma buvusiai kontrolierei, dabar - Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Rimantei Šalaševičiūtei. „Pirmiausia reikėtų išklausyti abi puses. Nuo to ir turėtų prasidėti tyrimas. Tėvai, seneliai, tetos ar kiti artimieji ne visada patys gali surašyti skundus ir ne viskas juose būna pasakyta. Tik kalbant su žmogumi išaiškėja esmė. Kartais gali pasirodyti, kad tai smulkmenos, tačiau dažnai būtent kalbant paaiškėja aspektai, kuriuos reikia ištirti.“
Seimo narė sutiko ir su tuo, kad keistai pasirinktas ir kontrolės mechanizmas. Kai tėvai specialistus turės skųsti jų kolegoms ir tikėtis objektyvaus įvertinimo. „Ir mano pozicija yra tokia, kad trūksta logikos, kai tas, kas vykdo veiklą, save dar ir kontroliuoja arba sprendžia ginčus dėl savo veiklos. Bet tikiuosi, kad pamokos buvo išmoktos ir piktnaudžiavimo nebus. Nors dar ir dabar gaunu kreipimųsi“, - sakė R.Šalaševičiūtė.
Situaciją komentuoja advokatė Rūta VISOČNIK:
Nemanau, kad atsiradus naujai apeliacinei sistemai kas nors pasikeistų. Čia reikėtų išorinės kontrolės. Reikalinga labai aiški apeliacinė sistema, kuri užtikrintų greitą reakciją. Ir šiuo metu yra kelias skųstis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorei. Savo praktikoje mačiau, jog tai - formalus etapas. Tarnybos vadovybė linkusi pateisinti savo padalinių veikimo būdus. Tai rodė ir Kručinskų atvejis.
Be to, matant, kiek ši tarnyba skiria savo dirbtinio įvaizdžio kūrimui ir bėdų dangstymui, manau, kad jų tikslas toks ir yra - išlaikyti dirbtinai sukurtą įvaizdį. Nesiekiama atvirai išspręsti problemų. Todėl su esama struktūra ir esamu teisiniu reguliavimu tikėtis daug pokyčių, būtų optimistiška.
Pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga tyrimus atlieka labai ilgai. Daugeliu atvejų tėvų skundai ar prašymai reikalauja greitos reakcijos, šią įstaigą labiau laikyčiau bendros vaiko teisių politikos formavimo įstaiga. Tokia veikla naudinga plačiąja prasme, tačiau ne konkrečiam atvejui.
Kitas kelias - teismai. Tačiau juose iki šiol nėra suformuotos praktikos, pavyzdžiui, ar grėsmių lentelė arba pagalbos planas gali būti skundžiami? Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nebuvo numatyta, ar šie dokumentai yra skundžiami. Taip pat dar tik praktikos formavime yra ir teisminiai procesai dėl vaikų paėmimo leidimų išdavimo. Teismai linkę pateisinti vaikų paėmimus, nes paprastai kreipiamasi jau paėmus vaikus. Teismai supranta, kad neišdavus leidimo, tėvai įgauna teisę reikalauti žalos, dėl to, kad vaikai buvo paimti nepagrįstai.
Lygiai ta pati problema - praktikos nebuvimas ir bylose dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu stebime procesą dėl atvejo Kretingos rajone. Ar Kručinskai kreipsis į teismą, dar nėra nuspręsta. Nes tai nėra paprasta. Žalą teismui reikia labai tiksliai įrodyti. Tai reiškia, įrodyti psichologinę savo būseną, neigiamų jausmų stiprumą ir jų įtaką sveikatai ar gyvenimo kokybei. Reikia įrodyti priežastinį ryšį tarp tarnybų veiksmų ir patirtos žalos.
Tai yra labai sudėtingos bylos. Daug tokių ieškinių atmetama arba priteisiamos simbolinės sumos, kurios gali dar labiau traumuoti. Procesas trunka apie 2 metus. Kiek teko susidurti, kai teisiamasi su valstybe ar valstybinėmis institucijomis, dažniausiai atstovai užsiima šmeižimu. Vietoj to, kad jiems būtų skiriama moralinė kompensacija, jiems antrą kartą reikia kęsti žeminimą. Tai sudėtingi procesai, traumuojantys žmones.
