Valdininkai leido išparduoti Lietuvą

Šių metų gegužės 31-ąją baigėsi Lietuvoje galiojęs draudimas mūsų šalies žemę pardavinėti užsienio valstybių piliečiams. Lietuva paprašė Europos leidimo dar pratęsti šį terminą. Briuselio klerkai leido, o mūsų valdininkai, nesugebantys pakeisti tik vienos datos įstatyme, paliko teisinę skylę, leidžiančią išparduoti Lietuvą.

Šių metų gegužę turėjo baigtis Lietuvoje galiojęs draudimas mūsų šalies žemę pardavinėti užsienio valstybių piliečiams.

Slapti interesai

Po Vyriausybės derybų su Europos Komisija šis leidimas formaliai buvo pratęstas dar trejiems metams, tačiau šalies valdininkai, nežinia kokių interesų galbūt vedini, pasistengė, kad Lietuva būtų pradėta išpardavinėti laisvai.

„Dėl žemės pardavimo užsieniečiams - šiuo metu šis klausimas dar nėra galutinai išspręstas. Premjero pavedimu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri iki birželio 30 d. turi pateikti Vyriausybei visų įgaliotų institucijų nuomones ir pasiūlymus dėl įstatymo pakeitimo projekto“, - vakar „Respubliką“ informavo žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus atstovas Vilius Rekevičius.

Tačiau kol premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė galvoja, ar teisiškai uždrausti užsieniečiams pirkti Lietuvos žemę, šis procesas, pasirodo, jau yra legalus.

Taip atsitiko vien todėl, kad Europos Komisijos leidimas drausti užsieniečiams supirkti mūsų žemę dar kelerius metus tiesiog nebuvo perkeltas į nacionalinius teisės aktus. Kitaip tariant - galbūt sąmoningai palikta teisinė spraga legaliai išparduoti Lietuvą, apeinant jos pačios piliečių nenorą to daryti.

Notarai gavo leidimą

Šią problemą netikėtai išsiaiškino Lietuvos notarų rūmai, kurių prezidentas Marius Stračkaitis nusprendė kreiptis į Teisingumo ministeriją bei jai pavaldų Europos teisės departamentą ir išsiaiškinti, ar uždrausta prekyba Lietuvos žeme tyliai tapo legali.

„Man tik buvo įdomu, kada apie tai sužinos žurnalistai! Aš net neabejojau, kad kažkada paskambinsite“, - vakar „Respublikai“ mįslingai sakė M.Stračkaitis ir pasiūlė į klausimus atsakyti tik raštu.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas vakar „Respublikai“ parašė, kad „valstybės institucijos laikosi pozicijos, jog nacionalinėje teisėje įtvirtintas draudimas įsigyti žemės ir miškų paskirties žemę taikymo laikas baigėsi, ir apribojimai galėtų būti taikomi, jei mūsų įstatymų leidėjai atitinkamai pakeistų konstitucinį įstatymą“.

„Lietuvos notarų rūmų prezidiumas, atsižvelgdamas į šį ir kitus valstybinių institucijų išaiškinimus, priėmė rekomendaciją notarams, - rašė M.Stračkaitis. - Joje teigiama, kad nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki kol bus pakeistas Lietuvos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, Lietuvoje užsienio subjektams, atitinkantiems minėto įstatymo nustatytus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, nėra apribojimų įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės (išskirta mūsų - red.). Kitaip tariant, kol nepriimti įstatymo pakeitimai, notarai, vykdydami įstatymą, tvirtins žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius užsienio subjektams“.

Apie tai, kad notarams, jų pačių prašymu teisiškai atrištos rankos tvirtinti mūsų žemės pardavimą užsieniečiams, Lietuvos notarų rūmams išaiškino Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Deividas Kriaučiūnas.

Šis valdininkas išplatino pranešimą, kuris buvo perduotas visiems Lietuvos notarų biurams. Gana painiai surašytame dokumente teigiama, kad Lietuvoje teisinę viršenybę jau turi ne mūsų šalies įstatymai, o Europos Komisijos sprendimai.

Painus išaiškinimas

„Europos Komisijos sprendimas, aiškintinas su Stojimo (į Europos Sąjungą - red.) akto nuostatomis, turėtų būti suprantamas kaip leidimas (bet ne įpareigojimas) Lietuvai taikyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimus tam tikriems Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams, manome, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas draudimo įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemę taikymo laikas baigėsi ir apribojimai galėtų būti toliau taikomi, jei Lietuvos valdžios institucijų sprendimu būtų atitinkamai pakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas“, - vienu sudėtingu sakiniu miglotai dėsto D.Kriaučiūnas (kalba netaisyta - red.).

Dabar atostogaujantis D.Kriaučiūnas vakar nematė reikalo pasiaiškinti, kodėl jo pasirašytas oficialus dokumentas tapo leidimu notarams tvirtinti lietuviškos žemės pardavimo užsieniečiams sandorius.

„Grįšiu po atostogų ir pakomentuosiu. Man valstybė nemoka, kad aš ką nors komentuočiau atostogų metu. Nepykit, bet man labai brangiai kainuoja su jumis kalbėti“, - teigė užsienyje atostogaujantis D.Kriaučiūnas.

Edmundas Pupinis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas:

Žinau apie tą situaciją, tačiau nematau tame didelės problemos. Jei užsienietis Lietuvoje ūkininkauja trejus metus ar yra čia įregistravęs UAB, tai jis ir dabar gali nusipirkti žemės.

Mes rašėme raštą, kad nebūtų skubama su ta žeme, reikėtų padaryti pakeitimus įstatyme. Tačiau juk viskas ne taip greitai daroma. Mes negalėjome pakeisti teisės akto, toliau draudžiančio parduoti žemę, kol neturėjome Europos Komisijos leidimo tai daryti. Lietuva būtų pažeidusi Europos teisę ir viršijusi savo įgaliojimus.

Bet jūs nemanykite, kad per mėnesį užsieniečiai spės supirkti mūsų žemę, juo labiau, kad jos daug ir nėra. Dauguma žemės yra valstybės rankose. Jeigu pradėtume viešus žemės pardavimus, tuomet ji ir bus parduota, o jeigu to nedarysime, tai ta žemė niekur ir nedings.

Kiek buvo sudaryta žemės pardavimo sandorių nuo Europos teisės išaiškinimo (šis dokumentas pasirašytas gegužės 11 d. - red.)? Aš tikrai nežinau tokios statistikos ir nemanau, kad šioje prekyboje jau dalyvauja masė užsieniečių.