Valdžia turi suvokti, kad suklydo

Konferencijoje kalbėjusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos katedros docentė, 5 vaikų motina Ramunė Jurkuvienė įspėjo, kad valdžia užmiršta, jog šeima turi savo privatumą ir autonomiją. Vaizdžiai kalbant, šeima yra valstybės centras, o visos kitos institucijos, pradedant socialine apsauga, medicina, mokykla ir t.t., aplink šį centrą tik išsidėsčiusios. Pašauktos šeimai padėti, teikti paslaugas. Tačiau mūsų valstybėje, kaip teigė R.Jurkuvienė, visos šios valstybinės institucijos savo paslaugomis šeimai, ne padeda, bet šeimą išplėšo. Paslaugos teikiamos ne šeimai kaip visumai, - bet atskirai - motinai, atskirai - tėvui ir atskirai - vaikams. Išnyksta šeimos, kaip tėvų ir vaikų visumos, ribos.

Keisti kriterijai

Mokslininkė teigė, jog jei žmogus turi imuninę sistemą, padedančią nugalėti virusus, tai šeima taip pat turi savireguliacinę sistemą. Padedančią šeimai pačiai, be išorinės pagalbos, susireguliuoti. Nugalėti klaidas, vystytis ir augti. Tačiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas pažeidžia šeimos autonomiją. R.Jurkuvienė pateikė pavyzdį:

„Vienoje ypatingai tvarkingoje šeimoje vaikelis serga odos liga. Vakarais reikia jį perrišti ir vaikelis verkia, nes jam skauda. Kaimynai išgirdo ir pranešė vaiko teisių tarnybai. Tėvas šiaip ne taip sugebėjo pakeisti socialinių darbuotojų požiūrį ir vaiko iš šeimos neatėmė. Bet vaiko teisėms pasirodė svarbiausias neatėmimo kriterijus - kad tėvas užima aukštas pareigas ir gerai uždirba.“

Negi toks turėtų būti kriterijus? O jei vaikiuko, sergančio odos liga, tėvas būtų bedarbis ar uždirbantis minimumą? Matyt, tada vaikas būtų atimtas?

„Etiškas“ smurtas

Docentė R.Jurkuvienė visgi pripažino, kad dauguma mūsų turi daug išankstinio įtarumo, priešiškumo. Galvoja apie kitus blogiau. Tai turi tiesioginį ryšį su mūsų šeimos saviverte. Jei šeima valstybės institucijų įtarinėjama, žmonės joje jaučiasi nesaugūs. Vaikai užauga turėdami menką savivertę. Net labdarą neturtingoms šeimoms reikėtų taip teikti, kad jų neįžeistume. Nes ne veltui rašytojas Viktoras Hugo yra pasakęs, kad už išmaldą ne dėkojama, už išmaldą - žudoma. Net ir padedant šeimai derėtų pabrėžti jos stipriąsias puses, kuo mažiau traumuoti. Deja, sunku tai pasiekti, nes, anot R.Jurkuvienės, valstybės institucijų smurtą paveldėjome iš totalitarinio rėžimo. Be to, kai kiekvienas mūsų žemės lopinėlis apšlakstytas Lietuvos gynėjų krauju, mes ir per Tėvynės žemę smurtą paveldėjome.

„Svarbiausia - šeimai nepakenkti, vengti institucinio smurto, nes jis - irgi smurtas, - kalbėjo R.Jurkuvienė. - Tėvams fizinės bausmės neleidžiamos, o valstybei - leidžiamos. Fizinės jėgos naudojimas tada niekam neturėtų būti leidžiamas.“

Visgi mokslininkė pabrėžė, jog tuo atveju, kai vaiko gyvybei tikrai gresia pavojus, vaikas, be abejo, turi būti paimtas iš jam pavojingos aplinkos. Tačiau tai nereiškia, jog galima instituciškai terorizuoti visas Lietuvos šeimas.

Beždžionės kenčia, o lietuviukai - ne

Kauno forumo atstovas Laimonas Kairiūkštis teigė, jog joks įstatymas neleidžia žiauriai elgtis su šeimomis. Bet mūsų vaikai, mažėjant gyventojų, vėl grūdami į didžiules klases. Nors yra nustatyta, jog kuo didesnė minia, tuo didesnis ir smurto proveržis. „Ar įmanoma teikti kokybiškas ugdymo paslaugas, kai klasėje - 30 mokinių?“ - retoriškai klausė L.Kairiūkštis ir ėmė vardinti, kas jam valstybinėje šeimos politikoje nepatinka: sukūrėme socialinius getus - dienos centrus. O kodėl jie negalėtų būti prie mokyklų, kad dienos centrų lankytojai lengviau integruotųsi.

Šeimos vaikas per mėnesį gaus 50 Eur vaiko pinigų, o valdiškos vaiko globos institucijos kas mėnesį gauna apie 3000 Eur už kiekvieną vaiką.

Turi būti minimali intervencija į šeimą. Prieš 60 metų amerikiečių psichologas Haris Harlou atliko žiaurų testą su beždžionėlėmis. Atskyrė jas nuo mamų. Daugumai tokių beždžionėlių sutriko psichika ir jos nepasveiko. Negi tikime, kad visi tėvai nori užmušti savo vaikus? Kiek vaikų negrįžta į globos namus, šlaistosi gatvėse, valkatauja. Kodėl iš valstybės niekas neatima teisių? Lietuva užima pasaulyje ketvirtą vietą pagal savižudybių skaičių ir tik 50-ą vietą tarp laimingiausių pasaulio valstybių.“

Nacionalinio saugumo klausimas

Konferencijoje priimta rezoliucija, jog latentiniais nusikaltėliais yra paverstos ne tik vaikus auginančios šeimos, bet ir jų tėvai bei protėviai. Lietuva paverčiama smurtautojų tauta. Įstatymu įteisintos vaikų paėmimo schemos panaikinimas iš esmės jau tapo valstybės nacionalinio saugumo klausimu.