Krašto apsaugos ministerijos (KAM) klerkų dviveidiškumas šokiruoja. 15 metų Lietuvos karinio laivyno pasididžiavimu buvusios fregatos “Žemaitis” ir “Aukštaitis” “dėl nusidėvėjimo” pjaustomos į metalo laužą. Tuo pat metu šimtai milijonų litų kišama siekiant įsigyti 27 metų senumo britų laivus.
Reikėtų mokytis iš britų
Vyriausybė atsikrato nuo 1992 m. su Lietuvos vėliava plaukiojusių fregatų “Žemaitis” ir “Aukštaitis”. Oficialiai dėl to, kad laivai yra pasenę. “Ekonomiškai nenaudinga remontuoti ir modernizuoti fregatą, kuri yra fiziškai ir technologiškai nusidėvėjusi”, - sprendimą sunaikinti fregatą “Žemaitis” argumentuoja už krašto apsaugą atsakingi valdininkai.
1979 m. ir 1981 m. pastatytos fregatos “Žemaitis” ir “Aukštaitis” KAM valdininkams pasirodė senos, todėl jie ir nusprendė pasiūlyti jas sunaikinti. Tačiau KAM klerkus sužavėjo du Didžiojoje Britanijoje statyti “Hunt” klasės minų medžiojimo laivai “HMS Cottesmore” ir “HMS Dulverton”, kuriuos britų karinės pajėgos naudojo nuo 1982 m.
Pavasarį “Respublika” rašė, kaip 2008 m. Juozo Oleko vadovaujama ministerija pasirašė su britais sutartį, pagal kurią 27 metų senumo minininkai Lietuvai atiteks už 191,5 mln. litų. Laivus kiek modernizavę britai sugebėjo juos parduoti Lietuvai už kelis šimtus milijonus litų, o KAM nusprendė eiti savu keliu: “Žemaitis” ir “Aukštaitis” už apytiksliai 2-3 mln. litų priduoti į metalo laužą.
Praradome galingus ginklus
“Žemaitį” ir “Aukštaitį” Lietuvai praėjusio dešimtmečio pradžioje išrūpinęs tuometis krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS “Respublikai” teigė, kad dabartinė valdžia padarė didžiulę klaidą nusprendusi atsikratyti dviejų fregatų.
“Mūsų įsigyti laivai buvo po kapitalinio remonto. Lietuvoje jie praplaukiojo 17 metų. Laivui tai yra nusispjauti. “Žemaitis” ir “Aukštaitis” netgi stovėdami uoste puikiai atliktų pakrančių gynybos vaidmenį, nes jie turi priešlėktuvinę sistemą, bombų svaidykles, “Vulkan” tipo pabūklą, kuriuo bet kurį laivą galima supjaustyti į gabalus”, - sakė A.Butkevičius.
Pasak buvusio KAM vadovo, “Žemaičio” ir “Aukštaičio” turėta ginkluotė yra geresnė už tuos, kuri įmontuota iš Didžiosios Britanijos ir Danijos įsigytuose laivuose. Jau sunaikintame “Žemaityje” ir naikinti ruošiamame “Aukštaityje” buvo raketinis kompleksas “Osa”. A.Butkevičius sako, kad šio ginklo efektyvumą parodė Rusijos ir Gruzijos karas. “Naudodami priešlėktuvinę gynybos sistemą “Osa” per Gruzijos ir Rusijos karą, rusai sudaužė gruzinų laivus”, - teigė A.Butkevičius.
Paklausė NATO patarimų
Kas paskatino supjaustyti dvi galingas fregatas? 2003 m. rugsėjį apie tai užsiminė tuometis KAM vadovas Linas Linkevičius. Dabar nuolatiniu Lietuvos ambasadoriumi NATO dirbantis L.Linkevičius prieš šešerius metus kalbėjo apie “NATO ekspertų raginimus supjaustyti fregatas į metalo laužą”.
Tapusi NATO nare, Lietuva derina krašto gynybos strategiją ir karinius įsigijimus su aljansu. Šis Lietuvai numatė “aptarnaujančios valstybės” vaidmenį - visų pirma rinkti minas Baltijos jūroje. “Bet kokiose akcijose mums numatytas pagalbinis struktūrų vaidmuo. NATO nesuinteresuota, kad mes savo biudžetą skirtume tiems dalykams, kurie nenaudingi jai”, - teigė A.Butkevičius.
Rusijos karas su Gruzija Lietuvoje sukėlė diskusijas dėl NATO pasirengimo apginti Baltijos šalis, jeigu prieš jas būtų surengta karinė ataka. Aljanso vadovai pripažino, kad neturi jokios strategijos dėl to, ką reikėtų daryti, jei Lietuvai, Latvijai ir Estijai tektų susidurti su karine svetimų šalių agresija.
NATO generolai Vilnių, Rygą ir Taliną bando raminti pažadais, kad esant reikalui aljansas neatidėliodamas suteiktų karinę pagalbą. A.Butkevičius sako, kad Lietuvos politiniai lyderiai turėtų patys labiau pagalvoti apie šalies apsaugą. Tačiau “Žemaičio” ir “Aukštaičio” naikinimas rodo, kad viskas yra daroma priešingai, nei kad turėtų būti.
“Pagal NATO planus valstybė iki to laiko, kol jai bus suteikta pagalba, turi tam tikrą laiką išsilaikyti pati. Šitas laikotarpis Lietuvoje nėra aptartas. Lietuvos teritorija apskritai nėra apginama. Nesakau, kad “Žemaitis” ar “Aukštaitis” išspręstų šituos klausimus, bet tai yra ydingo mąstymo pavyzdys: naikinama savarankiška gynybos sistema, kuri pradėjus braškėti NATO būtų buvusi mūsų vienintelis saugumo garantas”, - tvirtino A.Butkevičius.
Pasirinko lengviausią kelią
Buvusį krašto apsaugos ministrą stebina ne vien tai, kad Lietuva atsisako dviejų funkcionalių laivų, bet ir tai, kas yra su jais daroma. KAM darbuotojai Vyriausybei patarė juos supjaustyti metalo laužui. Už tai Lietuvos biudžetas gaus vos kelis milijonus litų.
Pasak A.Butkevičiaus, jeigu jau buvo nuspręsta, kad fregatos Lietuvai nereikalingos, jas galima buvo pelningai parduoti. “Dar prieš porą metų šių laivų labai prašė gruzinai. Yra daugybė valstybių, kurios galėjo šiuos laivus įsigyti”, - teigė A.Butkevičius.
Gruzija 2005 m. pradžioje kreipėsi į Lietuvą prašydama padovanoti jai “Žemaitį” ir “Aukštaitį”. Tuometis krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas žadėjo, kad Lietuva gali perduoti laivus gruzinams.
Savo ruožtu Karinių jūrų pajėgų ryšiams su visuomene atstovas vyresnysis leitenantas Antanas Brencius “Respublikai” teigė, kad KAM, 1992 m. pirkdama laivus iš Rusijos, Maskvai įsipareigojo karinių laivų, jų ginkluotės ir šaudmenų atsargų neparduoti ir neperduoti trečiosioms šalims. Esą todėl apie “Žemaičio” ir “Aukštaičio” pardavimą ar dovanojimą nebuvo svarstoma.
A.Butkevičius įsitikinęs, kad kažkas galėjo būti suinteresuotas sunaikinti laivus ir pasidaryti iš to verslą. Jis teigė niekada negirdėjęs, kad Lietuva būtų įsipareigojusi Rusijai neperduoti dviejų įsigytų fregatų trečiosioms šalims.
Karinių jūrų pajėgų atstovas A.Brencius atsisakė “Respublikai” atskleisti, kiek buvo gauta pardavus supjaustytą laivą. Žinoma tik tiek, kad laivo korpusas buvo perduotas bendrovei UAB APK. Šios bendrovės direktorius Alvydas Kairys taip pat atsisakė atskleisti, kokią pinigų sumą įmonė sumokėjo už supjaustyto “Žemaičio” korpusą.
Brangiau, blogiau, lėčiau
Fregata “Aukštaitis” buvo pastatyta Rusijos Zelenodolsko laivų statykloje 1979 m., o “Žemaitis” - ten pat 1981 m.
Pagal savo technines galimybes fregatos “Žemaitis” ir “Aukštaitis” galėjo kovoti su priešo antvandeniniais ir povandeniniais laivais, lėktuvais ir sraigtasparniais. Jie gali saugoti uostą ir pakrantes, patruliuoti teritorinę jūrą.
Fregatos “Žemaitis” ir “Aukštaitis” buvo greičiausiai Lietuvos karo laivai, pasiekdavę iki 30 mazgų greitį.
Nurašytas fregatas pakeis iš Danijos pirkti trys patruliniai “Flyvefisken” (“Žuvis skraiduolė”) tipo laivai. Kiekvienas iš šių laivų kainavo apie 14 mln. litų. Kitaip nei nurašytos fregatos, danų laivai kur kas lėtesni - jų greitis yra 18 mazgų.
Lietuva 2010 m. pabaigoje turėtų sulaukti vieno iš 27 metų senumo britų minininkų, už kuriuos buvo paklota 191,5 mln. litų. Antrasis Lietuvoje turėtų atsidurti 2011 m. pabaigoje. Beje, šie laivai pagal savo kovines ir technines charakteristikas nusileidžia “Žemaičiui” ir “Aukštaičiui”. Britų minininkų greitis - 15 mazgų.
191,5 - tiek milijonų litų, pardavusi savo du senus laivus Lietuvai, gaus Didžioji Britanija.
2-3 - tiek milijonų litų, atidavusi savo du senus laivus į metalo laužą, gaus Lietuva.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
