Verslui ne visada pavyksta apgauti

Konkurencijos taryba pernai išsiaiškino du kartelinius susitarimus.

„Pripažinome, kad Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai, nustatydami atlyginimo už notarinius veiksmus dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą; nustatėme, kad 26 vairavimo mokyklos bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija sudarė kartelį ir susitarė pakelti vairavimo kursų kainas Vilniuje, Kaune bei Jurbarke“, - dėstoma ataskaitoje.

Joje taip pat rašoma, kad Konkurencijos taryba pernai išnagrinėjo 7 sudėtingas koncentracijas draudimo, telekomunikacijų, bilietų platinimo, alkoholinių gėrimų gamybos bei kitose rinkose.

„Nustatėme, kad bendrovė „Rimi Lietuva“ neįgyvendino prisiimtų įsipareigojimų, todėl jai neleidome įsigyti prekybos tinklo „Iki“, - vieną iš garsesnių darbų įvardijo taryba.

Ataskaitoje pažymima, kad praėjusiais metais baigtas tyrimas dėl galimo „Swedbank“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, nes bankas įsipareigojo pašalinti įtariamą pažeidimą, galimai ribojusį ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje teikiant mokėjimų surinkimo paslaugas elektroninėms parduotuvėms. Taip pat giriamasi, kad Vyriausybė atsižvelgė į Konkurencijos tarybos siūlymus ir pakeitė ne tik ydingą notarinių paslaugų, bet ir antstolių atlygio reguliavimo tvarką.

„Dviem savivaldybėms skyrėme baudas už savo įmonių privilegijavimą ir konkurencijos ribojimą; po to, kai inicijavome du tyrimus dėl viešųjų subjektų veiksmų, įtariami Konkurencijos įstatymo pažeidimai šilumos gamybos ir kultūros paveldo objektų tvarkybos paslaugų rinkose buvo pašalinti; po Konkurencijos tarybos pastabų keli viešieji subjektai atsisakė planų neatlygintinai perduoti valstybės valdomą turtą; nedavėme leidimo dviem savivaldybėms užsiimti ūkine veikla ir patikėti paslaugas teikti jų bendrovėms, nes savivaldybės neįrodė, jog tų paslaugų negalėtų teikti rinkoje jau veikiantys privatūs ūkio subjektai“, - vardija institucija.

Konkurencijos taryba pernai paskyrė baudų už 780,8 tūkst. eurų, bendra sumokėtų baudų suma - 431,7 tūkst. eurų. Tačiau valstybės biudžetas turėtų pasipildyti dar labiau, mat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai neskundžiama nutartimi pripažino, kad kino teatrus valdanti ir filmus platinanti UAB „Forum Cinemas“ privalo sumokėti beveik 1,4 mln. eurų baudą už su konkurentais sudarytus kartelinius susitarimus. Tiesa, tokia bauda buvo paskirta dar 2015-ųjų pabaigoje.

Komentaras:

Nuo ko priklauso Konkurencijos tarybos skiriamas baudų dydis - ar tik nuo pažeidimo rimtumo, ar ir nuo jo pasikartojimo, įmonės apyvartos ir t.t.? - „Vakaro žinios“ teiravosi Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno KESERAUSKO.

- Konkurencijos tarybos skiriamų baudų dydį labiausiai lemia pažeidimą padariusių įmonių su pažeidimu susijusių pajamų dydis ir pažeidimo trukmė. Apskaičiuojant baudas taip pat vertinamas pažeidimo pobūdis, sunkinančios arba lengvinančios aplinkybės. Pavyzdžiui, jeigu bendrovė pripažįsta padariusi pažeidimą, jai skiriamos baudos dydis gali būti sumažintas 15 proc. Įvertinus visas šias aplinkybes, bendrovėms, dalyvavusioms sudarant kartelius, gresia baudos iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų.

- Kaip pavyksta nustatyti kartelinius susitarimus - gal vykdote operatyvinę veiklą, sekate įmonių susirašinėjimus, nes, pavyzdžiui, vairavimo mokyklos ar parduotuvės gali įrodinėti, kad pirma viena pakėlė kainą, po to, be jokio susitarimo, kita?

- Atliekant tyrimus dėl kartelinių susitarimų, analizuojama įvairi informacija, gauta iš ūkio subjektų, institucijų ir kitų tyrimui reikšmingų asmenų. Konkurencijos taryba, gavusi teismo leidimą, taip pat gali atlikti patikrinimus bendrovių patalpose (apie kuriuos bendrovėms iš anksto nepranešama) ir paimti tyrimui reikalingus dokumentus, įskaitant elektroninę informaciją. Žvalgybinės (operatyvinės) veiklos įgaliojimų, tokių kaip pokalbių pasiklausymas, Konkurencijos taryba neturi.

- Koks yra rekordinis jūsų tarybos paskirtos baudos, neapskųstos arba teismo patvirtintos, dydis?

- Didžiausia bauda per visą Konkurencijos tarybos veiklos istoriją buvo skirta „Gazprom“. 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad 2014 m. Konkurencijos taryba pagrįstai bendrovei „Gazprom“ skyrė 35,6 mln. eurų baudą už tai, kad ji sudarė kliūtis AB „Lietuvos energijos gamyba“ savo poreikiams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų. Iš viso „Gazprom“ su bauda ir palūkanomis į valstybės biudžetą turėjo sumokėti 42 mln. eurų. Kadangi bendrovė baudos nesumokėjo, Konkurencijos taryba kreipėsi į antstolius. Iki šiol jiems nepavyko išieškoti baudos.