Vilniaus įmonės - ant prekystalio

Nesimoko iš istorijos

„Akcijų išleidimas į biržą gali pavirsti tuo, kas jau buvo savivaldybės įmonėje „Vilniaus vandenys“ po gražiu lozungu „Nepriklausoma įmonės valdyba“. „Nepriklausomą“ valdybą sudarė 4 asmenys iš privačios valdybos pirmininko Dariaus Nedzinsko kompanijos, kurie buvo daug metų tarpusavyje susiję verslo ar pavaldumo ryšiais, du asmenys iš Vilniaus miesto savivaldybės ir vienas - iš rajono savivaldybės. D.Nedzinsko kompanija turėjo absoliučią daugumą ir visišką savivalę. Įmonė praktiškai tokiu būdu buvo privatizuota. Dalies akcijų išleidimas į biržą skamba kaip gražus dalykas. Tačiau prisiminkime „Vakarų skirstomųjų tinklų“ pavyzdį, kai elektros tiekimo infrastruktūros įmonė buvo perleista į privačias rankas ir kuo tai baigėsi. Paskui, pamačius, kad privatus interesas toje įmonėje dominuoja, valstybė turėjo „Vakarų skirstomuosius tinklus“ išpirkti atgal. Aš, iš principo, nesu prieš idėją prekiauti dalimi akcijų biržoje, tačiau būtina užtikrinti, kad visos viešai parduodamos akcijos neatsidurtų vienose rankose. Kitas pavojus slypi tame, kaip tvirtai atstovaujamas viešasis interesas. Mero R.Šimašiaus, deja, negaliu pavadinti viešojo intereso atstovu. Tą patvirtino ir istorija su „Vilniaus vandenimis“, kur meras buvo nešvarių darbelių dengėjas. Privatizavus dalį įmonės paprastai prasideda manipuliacijos finansiniais duomenimis, savos vadovybės paskyrimas ir įmonės grobimas su vadovybės pagalba. Arba teisiniu keliu bandoma įmonę visiškai užvaldyti perimant kontrolinį paketą - per bankų paskolas, įsipareigojimų nevykdymus ir t.t. Buvęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius R.Šimašius, atstovaujantis plėšriajam kapitalui, bando nekonkursiniu būdu ir prisidengdamas gražiu lozungu parduoti dalį savivaldybės įmonių akcijų“, - įspėjo Kęstutis Nėnius.

Dirbtinai gerins statistiką

Pasak jo, yra dar ir moralinė šitos problemos pusė: bandymas parduoti vandens, šilumos tiekimo įmones rodo, kad viešasis sektorius nesugeba efektyviai valdyti įmonių.

„Atiduosime valdymą privačiam kapitalui, kurio interesai dažniausiai skiriasi nuo visuomenės interesų. Mažai tikėtina, kad verslininkas visų pirma rūpintųsi ne savo, o visuomenės interesais. Todėl neabejotina, kad įmonė ir jos paslaugų vartotojai patirtų žalą ir būtų apsunkinta galimybė visuomenei kontroliuoti įmonės veiklą pridengiant nešvarius darbus komercinės paslapties skraiste. Kita vertus, tai, ką R.Šimašius yra įrašęs į savo programą, bent jau dėl „Vilniaus vandenų“ teisiškai yra neįmanoma. Seimas yra priėmęs įstatymą, neleidžiantį privatizuoti vandentvarkos įmonių“, - priminė Antikorupcijos komisijos pirmininkas.

Pasak jo, R.Šimašius tai į savo programą galimai įsirašė rėmėjų spaudžiamas. „Negaliu to tvirtinti, tačiau įtariu, kad privatus kapitalas spaudžia atidirbti už paramą. Koks verslo interesas ateiti į savivaldybės įmones? Juk tai - ir europinės lėšos, ir brangus nekilnojamasis turtas, ir patrauklūs žemės sklypai, ypač tie, kuriais apsaugotos vandenviečių teritorijos: būtų galima tuos sklypus mažinti, pardavinėti, užstatyti. Potencialo „uždirbti“ yra daug, jau matėme, kaip jie taip greitai prasisuko su „Vilniaus vandenų“ pastatu, esančiu sostinės senamiestyje, Dominikonų gatvėje. Jei Vilniuje keisis valdžia, reikės grįžti prie šios temos, nes prokurorai nusprendė, kad tai yra ne baudžiamosios, o civilinės teisės reikalas. Ir į prokuratūrą dėl nuostolių, atsiradusių dėl itin pigiai parduoto pastato, turi teisę kreiptis tik meras arba sostinės taryba. Tačiau ji valdoma valdančiosios daugumos, šis meras irgi niekada nesikreips, nes kitaip išeitų, kad patys save skųstų“, - akcentavo K.Nėnius. Tačiau jis išreiškė viltį, kad, pasikeitus valdžiai, Vilnius teisiniu keliu galėtų išsireikalauti nuostolius iš valdybos, priėmusios sprendimą skandalingomis sąlygomis privatizuoti pastatą, narių kišenės.

Klientams atsirūgtų

Politiko teigimu, kai kurių Europos valstybių sostinės bei kiti miestai jau buvo nuėję savivaldybės įmonių privatizavimo keliu, tačiau pamatę, kad sprendimas nepasiteisino, bandė akcijas išpirkti. Talinas, beje, iki šiol savo vandentvarkos įmonę yra iš dalies privatizavęs. Pasekmė - ten vanduo yra daugiau nei dukart brangesnis nei Vilniuje.

„Net jei vanduo ir nebrangtų, vis tiek grėstų didžiulės problemos. Į vandentvarkos įmonę reikia nuolat investuoti. Jei nepakankamai investuosi į tinklų, siurblinių, filtrų ir pan. atnaujinimą, jie dėvėsis, 10-15 metų problemos kaupsis, bet nebus pastebimos, o po to, kai ims aiškėti, nukentės visi“, - įspėjo K.Nėnius.

Net neatsiklausia

Jis pateikė dar vieną pavyzdį, kuo yra pavojingas savivaldybės įmonių dalinis ar visiškas privatizavimas. Pavyzdžiui, dabar sostinė viešojo transporto įmonę valdo pati, tačiau organizuoti dalį maršrutų yra pavedusi privatininkams. Jei šie teiks nekokybiškas paslaugas (pavyzdžiui, autobusai nuolat vėluos), sutartį būtų galima nutraukti. O privatizavimas jau yra iš esmės neatšaukiamas reikalas. Ypač jei visos valdybos bus tokios „nepriklausomos“, kokia buvo „Vilniaus vandenų“, dabar jau atsistatydinusi, valdyba. Tačiau valdybą visada galima atšaukti, o privatizavimo, deja, ne. Arba gyventojams tai itin brangiai kainuotų.

„Norint privatizuoti dalį akcijų reikia bent jau vilniečių referendumo. Tačiau kadangi R.Šimašius tai yra užslėptai įrašęs į savo rinkimų programą, perrinkimo atveju galės teisintis: žmonės, balsavę už mane, balsavo ir už įmonių privatizavimą“, - dėstė K.Nėnius.

Manipuliavimas skaičiais

Pašnekovas atskleidė ir vieną skandalingą dalyką. Pavyzdžiui, „Vilniaus vandenys“ 2015 m. turėjo 7,3 mln. eurų nuostolį, o 2016 m. stebuklingai jau deklaravo 19,9 mln. eurų pelną. Iš kur, jei įmonės apyvarta liko ta pati? Ką padarė „nepriklausoma“ valdyba? Ogi „Vilniaus vandenys“ 2015 m. balanse „Vilniaus energijos“ 15,4 mln. eurų skolą parodė kaip beviltišką ir tos sumos apimtimi padidino įmonės nuostolį. 2016 m. „Vilniaus energija“ grąžino skolą ir taip UAB „Vilniaus vandenys“ staiga tapo labai pelningi. O įmonės direktorius, pažeisdamas galiojančią tvarką ir nelaukdamas valdybos sprendimo, išsimokėjo sau 27 tūkst. eurų premiją.

„Nepriklausomi“ valdybos nariai išnaudojo didelę patirtį, kurią įgijo dirbdami bankuose, vadovavę liūdnai pagarsėjusiame valstybinės įmonės „Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizavime, kur žaisdami balanso skaičiais sugebėjo iš įmonės per kelerius metus išsimokėti 600 mln. eurų dividendų“, - priminė K.Nėnius.

Bent jam gerai

Jis pasijuokė, kad bent jau vieną talentą R.Šimašius bei jo aplinkos žmonės turi - moka puikiai manipuliuoti viešaisiais ryšiais, net blogiausius dalykus parodydami kaip nuopelnus.

„Tai yra sprogstamasis mišinys: vieni pasiima politinę naudą, kiti - ekonominę, o visuomenė lieka prie suskilusios geldos. Dabar tokie dalykai dar yra gana retas reiškinys, tačiau įsivaizduokite, kas bus, kai privatus kapitalas legaliai valdys įmonių akcijas. Viešo intereso bus mažai“, - akcentavo K.Nėnius.

Jis priminė, kad į mero rinkimus R.Šimašius ėjo su šūkiu „Viskas bus gerai“. Ir pastebėjo, kad šūkis buvo išpildytas - viskas tikrai yra gerai, bet tik R.Šimašiui bei jo aplinkos žmonėms.

Vadina interpretacijomis

Sužinoti iš pirmų lūpų, kodėl R.Šimašius pasišovęs pradėti savivaldybės įmonių akcijų parceliavimą, yra neįmanoma. Kaip visada, meras nuo komentarų susilaikė paprasčiausiu būdu - pastarosiomis dienomis neatsiliepė nė vienu nurodytu telefonu. Tačiau jo komandos narys, savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis nebuvo toks išdidus ir rado laiko išsakyti savo ir mero nuomonę. Pasak direktoriaus, akcijų privatizavimas yra reikalingas siekiant pritraukti kapitalo į įmones, nes „ES parama nėra amžina“, o verslininkai bus suinteresuoti daline privatizacija, nes įmonės dirba pelningai.

„Vilniaus vandenys“ net ir dalinai neprivatizuoti buvo kaip valstybė valstybėje. Ar P.Poderskis nemano, kad, pardavus dalį akcijų, savivaldybių įmonių valdybos bus dar labiau „nepriklausomos“?

„Na, čia yra tik interpretacijos. Kaip ir tą istoriją su pastatu Dominikonų gatvėje galima visaip interpretuoti“, - sakė P.Poderskis.

***

Interesai Kaune

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ne tik Vilniuje, bet ir Kaune vyksta sveiku protu sunkiai suvokiami dalykai. Kaip išsiaiškino Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtinti nauji VšĮ „S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas“ įstatai ir 4 metų laikotarpiui išrinkta aerodromo valdyba, kurios pirmininkas yra Šarūnas Matijošaitis - mero Visvaldo Matijošaičio sūnus, kuriam, pasak paties V.Matijošaičio, ir perduotas valdymas visam jo verslui.

„V.Matijošaičio pavaldinys jo versle, UAB „Vičiūnai“ direktorius Petras Ganiprauskas, tapo UAB „Kauno autobusai“ valdybos nariu, UAB „Kauno švara“ valdybos pirmininku, VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) valdybos pirmininku. Šios viešosios įstaigos, kurios vienas steigėjų yra UAB „Kauno švara“, gavusi beveik 35 mln. eurų investicijų, veiklą apibūdina šie faktai: KRATC 2015 m. veiklos ataskaitoje nurodytas 1 433 843 eurų pelnas, 2016 m. - 537 262 eurų nuostolis, 2017 m. - 435 976 eurų nuostolis. 2018 metų veiklos ataskaitos dar nėra. Analogiškai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius išrinko žmones, kurie yra tiesiogiai susiję su V.Matijošaičio verslu, ir į kitas savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdybas“, - konstatavo Z.Vaišvila.