Vilniaus oro avantiūra

Praėjusią savaitę ir Kipro valdžia buvo priversta nuo bankroto gelbėti nacionalinę oro bendrovę, ir Lenkijos. Valstybės, turinčios itin senas civilinės aviacijos tradicijas. Sunku patikėti, kad jos kvailesnės už Lietuvą, kurioje sostinės meras Artūras Zuokas kuria Vilniaus oro bendrovę. „Respublikos“ kalbinti ekspertai sako, kad Vilniuje pradėta didžiulė avantiūra, ji brangiai kainuos visai valstybei.

Civilinės aviacijos administracija šią savaitę panaikino ties bankroto riba atsidūrusios pirmosios ir paskutinės privačios lietuviškos oro bendrovės „Aurela“ skrydžių licenciją, tačiau niekas nesutrukdė Vilniaus merui Artūrui Zuokui įkurti „Air Lituanica“ avialinijas, kurios rizikuos jau biudžeto pinigais.

Europa nesusitvarko

Sunkumai dabar krečia įvairių Europos Sąjungos valstybių oro linijas, kurias priverstos dotuoti vyriausybės. Kipro valdžia pranešė, kad skirs 17 mln. eurų (apie 58 mln. litų) aviacijos bendrovei „Cyprus Airways“ gelbėti nuo bankroto.

Jos restruktūrizavimo planui galbūt prireiks net 54 mln. eurų (apie 186 mln. litų), tačiau šiuos pinigus manoma surinkti iš privačių investuotojų. Kol bus restruktūrizuojamos oro linijos, darbo jose neteks apie 300 žmonių.

Lenkijos oro linijos LOT vėl paprašė finansinės pagalbos iš Vyriausybės, kuri pernai jau suteikė beveik 100 mln. eurų (apie 345 mln. litų) dotaciją.

Su didelėmis problemomis ne kartą buvo susidūrusi ir Latvijoje veikianti oro bendrovė „Air Baltic“, kuri taip pat neapsiėjo be finansinių injekcijų iš šalies.

Garsias ir solidžias oro linijas krečiant finansiniam drugiui, Lietuvoje reklamuojasi aviakompanija „Air Lituanica“, keleivius skraidinanti tik į Briuselį, Amsterdamą ir Berlyną.

Vyriausybė neremtų

Paklaustas, ar jeigu „Air Lituanica“ susidurtų su finansiniais sunkumais, valstybė ją galėtų paremti finansiškai, Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas atsakė, kad dotuoti privačias kompanijas draudžia ES teisė.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius „Respublikai“ pareiškė, kad pasaulyje nėra tiek daug oro linijų, kurios sugeba išgyventi iš savo tiesioginės veiklos.

„Tik didžiosios oro linijos arba jų susivienijimai dabar finansiškai išsilaiko. Bet dauguma oro vežėjų priversti dirbti nuostolingai ir laukti geresnių laikų, - sakė R.Sinkevičius. - Aš nežinau, iš ko išgyvens „Air Lituanica“. Jei Vyriausybės bus prašoma finansinės paramos, biudžete tam nėra pinigų. Aš, beje, turiu geresnių verslo idėjų“.

Vyriausybei atsisakius paremti „Air Lituanica“, gali kilti ir tarptautinių keblumų, nes ši bendrovė neturi nuosavų orlaivių, juos kartu su įgula nuomoja iš Estijos avialinijų, nežinia už ką joms atsiskaito, už ką moka oro uostų, techninės priežiūros mokesčius.

„Respublikos“ kalbinti aviacijos ekspertai sakė, kad jokia nauja oro linijų bendrovė beveik neturi jokių teigiamų verslo perspektyvų. Išsilaikyti gali tik dideliais lėktuvais užsakomuosius skrydžius vykdančios, turistus į šiltus kraštus skraidinančios bendrovės.

Kokios sėkmės gali tikėtis du lėktuvus kartu su įgula iš bendrovės „Estonian Air“ nuomojanti „Air Lituanica“, kurios orlaiviuose kol kas išperkama tik iki 60 proc. bilietų? Be to, A.Zuoko sumanytos oro linijos nuomoja iki 76 ir 86 keleivių galinčius skraidinti braziliškus lėktuvus „Embraer“.

„Mes tikimės, kad trečiaisiais veiklos metais imsime dirbti pelningai, - „Respubliką“ tikino „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus. - Planuojame dar tris kryptis, tad pajamos turėtų padidėti. Du mūsų turimi lėktuvai bus išnaudoti optimaliai“.

„Respublika“ primena, kad Lietuvos oro transporto versle vos per kelerius metus neliko įmonių „Fly LAL“, „Air Lietuva“, „Amber Air“, „Star 1“, dabar agonija ištikusi ir „Aurelą“.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nė neslepia, kad „Air Lituanica“ yra žlugti pasmerktas projektas, tačiau nedovanotina tai, kad į jį finansiškai įpainiota milijardinių skolų purtoma Vilniaus miesto savivaldybė.

„Girdėjau, kad į „Air Baltica“ kelis milijonus investavo nieko nerizikuojantys keliasdešimt verslininkų ir bendrovių, kurios už simbolinę sumą pasireklamuos ar pasimėgaus, kad esą yra oro linijų savininkai, - sakė R.Žemaitaitis. - Tai - iškreiptos investicijos, nes pakanka skirti 30 tūkst. litų algas reikiamiems žmonėms toje įmonėje ir tuos pinigus greitai susigrąžinsi. Vilniaus skrydžių įmonė man kvepia dar viena galimybe kai kam prasukti savo finansinius srautus, o geriausiu atveju viskas baigsis tik A.Zuoko eiliniu pasipuikavimu. Tik laiko klausimas, kada A.Zuoko vadovaujama, per visokius nesąmoningus projektus, gugenheimus iki ausų prasiskolinusi savivaldybė kreipsis į premjerą Algirdą Butkevičių finansinės paramos“.

R.Žemaitaitis įsitikinęs, kad jeigu Vyriausybė atsisakytų remti A.Zuoko ir bičiulių oro projektą, bus inicijuotas „Air Lituanica“ bankrotas, pinigai išgryninti, o skolos, nesumokėti mokesčiai liks sostinei.

„Mano nuomone, jau pats „Air Lituanica“ modelis turėjo sudominti pareigūnus, tačiau ar šiandien turime žmonių prokuratūroje, kurie galėtų rimtai padirbėti aiškinantis tokius projektus - žinome, kuo baigėsi Gedimino prospekto, VEKS avantiūros - niekuo! Niekas nei kaltas, nei nubaustas. Žinome, kad ir pats A.Zuokas buvo teisiamas paskutinę senaties dieną, todėl ir nenuteistas realia bausme“, - svarstė R.Žemaitaitis.

Parlamentaras, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis „Respublikai“ sakė, kad „Air Lituanica“ esminė klaida buvo padaryta tada, kai Vilniaus miesto politikai leido jai kurtis.

„A.Zuoko plano esmė turbūt yra tik pasirodyti, kad jis pajėgus sukurti oro linijas. Bet nepamirškime, kad šio pasirodymo rizika bus užkrauta mokesčių mokėtojams, prasiskolinusio Vilniaus gyventojams, - tvirtino E.Masiulis. - Aš prognozuoju, kad „Air Lituanica“ labai greitai susidurs su finansiniais sunkumais ir premjero bus pareikalauta dotacijų. Oro linijos gali išsilaikyti be jokio pelno, kai į lėktuvus parduodama bent 80 proc. bilietų, o pati „Air Lituanica“ skelbia vos apie 60 proc. užimtumą. Mes turime ir patirties, kad visi panašūs A.Zuoko viešųjų ryšių projektai valstybei kainuoja labai brangiai“.

E.Masiulis prisiminė, kad panašią problemą teko spręsti dar 2009-aisiais, kai 100 mln. litų valstybės dotacijos reikalavo privačios avialinijos Fly LAL.

Neišlaidavo patarėjams

Stasys Dailydka, 1992-1997 metais vadovavęs valstybinei aviakompanijai „Lietuvos avialinijos“, šiandien prisimena garsaus britų investuotojo, verslininko ir aviatoriaus Ričardo Brensono (Richard Branson) posakį, kad jeigu nori tapti milijonieriumi, o esi milijardierius, tai kurk aviacijos verslą.

„Tikrai labai skaudu ir gaila, kad turbūt dėl politikos mes nesugebėjome išlaikyti valstybei priklausiusių „Lietuvos avialinijų“, kurias vargdami kūrėme nuo nulio, - sakė S.Dailydka. - Juk tada teko iš naujo kurti visą oro vežėjo struktūrą, mums likusią nuo „Aeroflot“. Ir tai pavyko, nes radome gerus airius konsultantus, kurie tik už 4 tūkst. svarų sterlingų (pagal šios dienos kursą būtų apie 16 tūkst. litų - red. past.) mums padėjo prasimušti ir gauti leidimą skraidyti į didžiausią Londono oro uostą - Hitrou. Kasdien, tuo pačiu metu, kai šiandien lietuvius tos pigios bendrovės skraidina į šalutinius oro uostus. Hitrou tikrai neįsileidžia bet kokių oro linijų, o mes buvome labai mažiukai, tad, regis, neturėjome jokių šansų. Pasinaudojome ne pinigais, kurių neturėjome, o gudrumu. Tokiame versle svarbu rasti patyrusių žmonių, o tie Airijos konsultantai buvo būtent tokie. Jie rado dar kitus konsultantus Londone, ir mums viskas kainavo tikrai labai nebrangiai. Į tas 4 tūkst. svarų išlaidas įėjo viskas - net pietūs“.

S.Dailydka mano, kad jeigu valstybė būtų laiku perėmusi bent dalį jau privatizuotų „Lietuvos avialinijų“ akcijų, galbūt ir šiandien turėtume solidų oro vežėją, kuris šaliai suteiktų ir prestižo.

Oro linijos „Air Lituanica“ skelbia viziją tapti regionine, bazine skrydžių oro linijų bendrove ir žada jau 2015 metais virsti pagrindine nacionaline vežėja.

83 proc. šios bendrovės akcijų per UAB „Air Lituanica Group“ valdo UAB „Start Vilnius“. Likusios akcijos priklauso privačiai įmonei „Air Lituanica Club“, į kurią apie 4,1 mln. litų investavo apie 30 verslininkų ir įmonių.

Albertas Sinevičius, buvęs pirmųjų Lietuvos vyriausybių ministras:

Kai išgirdau apie Vilniaus oro linijų įkūrimą, pirmasis žodis, kuris man užkrito ant liežuvio, buvo „avantiūra“. Mes turime tiek keleivių, kad turbūt vienu boingu galima būtų juos kasdien surinkti, tačiau įkūrus tokią įmonę, kurios dalis atiteko privatininkams, teks išlaikyti visą infrastruktūrą. Nemanau, kad privatininkai ilgai kęstų tokią naštą, ir tikriausiai po kiek laiko įkinkytų mūsų valstybę, kad kompensuotų jų išlaidas. Visai kas kita būtų tvirtai valstybės valdomos oro linijos, kokias mes turėjome, taip pat perleidome privatininkui ir todėl šiandien nebeturime. Pasirodo, ne viskas, kas yra privačiose rankose, yra gerai. Strateginės įmonės neturėtų patekti į privačias rankas, nes tada jos jau nėra strateginės, o tik bendrovės. Be to, man labai keista, kad sostinės valdžia ėmėsi dar vieno drastiško projekto nesugebėdama sutvarkyti taksi veiklos tame pat oro uoste, ir iš ten užsienietis iki rotušės priverstas važiuoti už labai didelius pinigus. Vilniaus oro linijų projektas man kvepia kažkuo panašiu į metro ar tramvajų vizijas, kurios yra gera galimybė kažkam pasišildyti. Kita vertus, kokia čia nacionalinė oro bendrovė, jeigu ji neturi savo orlaivių, o juos kažkur nuomojasi. Bet net ir nuomotis tokius dalykus, steigti tokias įmones galima tik tada, jei miesto biudžetas būtų teigiamas, o ne turėtų milijardines skolas, kaip dabar. Jeigu aš būčiau Vilniaus miesto meras ir turėčiau tiek skolų, žmonėms neišmokėtų atlyginimų, tikrai ne apie aviaciją galvočiau.