4 nuotr.Pasaulyje yra keliasdešimt tūkstančių oro uostų arba naudojamų nusileidimo pakilimo takų. Pirmauja pagal šią statistiką maždaug 15 000 oro uostų ir tokių veikiančių takų turinti JAV. Antroje vietoje esanti Brazilija gali pasigirti tik maždaug ketvirtąja šio skaičiaus dalimi - 4000, trečia pagal oro uostų ir naudojamų pakilimo takų gausą yra Meksika - 1800.
Lietuva, bent prieš keletą metų turėjusi 81-ą veikiantį oro uostą, nusileidimo-pakilimo taką, buvo 69-a. Visgi jei kalbėsime apie oro uostus, kurie priima didesnius lėktuvus, tokie, tikėtina, bus įvardinti tik trys - Palangos, Kauno ir Vilniaus. Pastarajame, tik prieš metus remontuotame, vėl planuojami pokyčiai.
Išmanieji varteliai - jau greitai
Balandžio pradžioje sostinės oro uoste prasidėjo automatinių pasienio patikros vartelių įrengimo darbai. Jeigu viskas vyks pagal planą, po mėnesio čia veiks dešimt tokių sistemų. Oficialiuose pranešimuose skelbiama, kad minėti varteliai leis „efektyviau ir greičiau patikrinti keleivių dokumentus“.
6 tokie varteliai turėtų atsirasti atvykimo salėje, 4 - išvykimo. Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys teigė, kad įdiegta naujoji sistema veiks tokiu pačiu principu kaip ir kituose didžiuosiuose pasaulio oro uostuose.
„Pirmiausia keleivio bus prašoma nuskenuoti savo asmens dokumentą. Tokiu būdu sistema patikrins dokumento tinkamumą ir keleivio galimybes naudotis savitarnos varteliais. Jei dokumentas tinkamas, keleivis galės atlikti kitą žingsnį - biometrinių duomenų patikrą, kurios metu realūs keleivio duomenys yra sulyginami su biometriniais duomenimis, esančiais keleivio asmens dokumente. Visi duomenys taip pat bus sutikrinami su VSAT sistemos duomenimis. Jeigu viskas gerai, varteliai savaime atsidarys ir keleivis galės tęsti kelionę be papildomo pareigūno įsikišimo.
Sistemai identifikavus galimo sukčiavimo atvejus arba netinkamus duomenis, varteliai liks uždaryti, o į tolesnį patikros procesą įsitrauks pasienio pareigūnas“, - paaiškino D.Čiuplys.
Žadama, kad keliautojai varteliais naudotis galės iš karto po sistemos testavimo ir ekspertų patvirtinimo, kad ji veikia tinkamai. Išmaniaisiais pasienio patikros varteliais galės naudotis ES piliečiai (taip pat ir Šveicarijos piliečiai), turintys asmens dokumentus su biometriniais duomenimis. Ne ES piliečiams VSAT patikra bus vykdoma kaip ir iki šiol - gyvai, tam skirtuose postuose.
Viskas - keleivių labui
Vilniaus oro uosto atstovas Tadas Vasiliauskas „Vakaro žinioms“ patikslino, kad viso projekto vertė yra apie 660 tūkst. eurų, tačiau vartelių įrengimas neturės jokios įtakos oro uosto paslaugų kainoms. Įdiegus automatinius patikros vartus neplanuojamas ir etatų mažinimas.
„Naujoji sistema tiesiog leis efektyviau ir greičiau patikrinti keleivių asmens dokumentus bei biometrinius duomenis, kas mažins keleivių eilių susidarymo galimybę oro uoste,“ - sakė pašnekovas, nurodęs, kad, pagal poreikį, į pasų patikrinimą gali būti įtraukti ir VSAT pareigūnai. „Tokia praktika yra ir daugelyje kitų oro uostų Europoje ir visame pasaulyje, kur veikia analogiškos sistemos. Vartelių tikslas - pralaidumo didinimas ir keleivių patogumas. Greičiau ir be streso atlikęs visas būtinas oro uosto procedūras, keleivis turės daugiau laiko iki skrydžio ir galės ramiai laukti laipinimo ar apsilankyti parduotuvėse, kavinėse.“
Paklaustas, ar tokios sistemos bus įrengiamos ir kituose Lietuvos oro uostuose, T.Vasiliauskas atsakė, kad tokie planai yra, tačiau tikslių datų ir terminų kol kas įvardinti negalėjo.
Saugumas bus užtikrintas
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė VSAT Prevencijos skyrius atstovas Rokas Pukinskas, net ir įrengus automatinę patikros sistemą asmenų tikrinimas faktiškai niekuo nesikeis, o saugumo lygis išliks aukštas.
„Galiu tik patvirtinti, kad su padirbtais pasais tikrai niekam nepavyks prasmukti, nes, kilus abejonėms dėl dokumentų, bus tikrinami biometriniai duomenys. Mažai tikėtina, kad kas nors, skrendantis iš ar į Vilnių, ryžtųsi pirštų atspaudų ar akies rainelės keitimo operacijoms, - sakė pareigūnas. - Be to, kaip ir anksčiau patikros metu bus naudojamasi Informatikos ir ryšių departamento duomenų baze. Į ją įtraukiami visi, tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse nepageidaujami ar ieškomi asmenys.“
