Vilniečių pinigai išskrido į Londoną

Meras Remigijus Šimašius savo socialinio tinklo erdvėje rašė: „Tokio skrydžio į Londoną Vilniui reikėjo seniai - su tuo sutiks visi. Tačiau įgyvendinimo priemones skirtingos valdžios matė skirtingai. Vieni tam specialiai kūrė oro linijas, kurios ne tik tapo našta ant ir taip nuo skolų kuprotos Vilniaus nugaros, bet šio tikslo - tiesioginio skrydžio į Londoną - taip ir nepasiekė.

Mes savivaldybės oro vežėjų arba taksi bendrovių nekūrėme ir gatvėms bei mokykloms skirtų pinigų tam nešvaistėme, o nusipirkome paslaugą iš tų, kurie jau daugybę metų tai sėkmingai daro. Ir pigiau, ir greičiau, ir efektyviau - kiekvienas, išlipdamas Londono Sičio oro uoste jau gegužės mėnesį, tai pajus savo kojomis“, - besidžiaugdamas kritikos buvusiai Vilniaus valdžiai nepagailėjo dabartinis miesto vadovas.

Tačiau iš tiesų konkursą tiesioginiam skrydžiui tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto prieš gerą pusmetį skelbė patys Lietuvos oro uostai, įgalioti susisiekimo ministro. Tuomet susisiekimo ministrą pavaduojantis aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pasirašė įsakymą, pagal kurį skrydį organizuosiančiai aviakompanijai buvo numatyta parama, nurodant, kad tai „ekonominei ir socialinei plėtrai gyvybiškai svarbus maršrutas.“ Nuo sausio 29 d. jau galima įsigyti bilietus iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą skrydžiams, kurie bus vykdomi nuo gegužės 1 d. šešias dienas per savaitę, du kartus per dieną. Ekonominės klasės bilieto kaina šiandien į vieną pusę 35-95 eurai, skrendant verslo klase - nuo 220 eurų į vieną pusę.

Paaiškėja, kad prie skrydžio finansavimo prisidės ir Vilniaus savivaldybė. Kol kas patvirtinta subsidijų programa - 3 metai po 700 tūkst. eurų iš vilniečių biudžeto. Per 3 metus tai sudarys daugiau kaip 2 mln. eurų sumą. Ir tai tik preliminarūs skaičiavimai, nes realios sumos priklausys nuo parduodamų bilietų kiekio. Palyginimui, už tiek būtų galima pastatyti mažiausiai 2 modulinius darželius vaikams. Dar 2017 m. pabaigoje buvo pasirašytos sutartys 7 naujų modulinių darželių statybai. Statybos turėjo užtrukti 11-16 savaičių. Deja, iki šiol duris atvėrė tik 2 iš šių įstaigų.“

„Vakaro žinių“ kalbintas Vilniaus miesto tarybos narys Žilvinas Šilgalis sakė, kad ši subsidija ir yra vienintelis savivaldybės nuopelnas tokiam maršrutui atsirasti. „Savivaldybėje buvo svarstomas projektas skirti šiai krypčiai dotacijas. Taryba pritarė. Štai ir visas nuopelnas. Dalis šio maršruto bus apmokėta iš vilniečių biudžeto“, - sakė Ž.Šilgalis.

Jis neslėpė, kad pinigai galėjo būti skirti ir labiau prioritetinėms sritims: „Yra neišspręsta daug socialinių klausimų. Kai paties proceso nevaldai, o tik dotuoji, skiriama suma yra didelė. Po 700 tūkst. eurų per metus, o programa numatyta trejiems metams. Tai jau didelės lėšos. Nesakau, kad tokių krypčių nereikia, bet jas pasiekti buvo galima ir kitu keliu. Kas bus po trejų metų? Reikės ir vėl skirti dotaciją. Ši kryptis „pasodino Vilnių ant adatos“, jai bus pumpuojami pinigai iš vilniečių biudžeto. Net ne lietuviškai bendrovei, yra nesąžininga. Nuo mūsų skiriamų pinigų mokesčiai mokami bus ne mums, o kitoms valstybėms.“

„Vakaro žinioms“ susisiekus su Vilniaus savivaldybe, Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Viešųjų ryšių projektų vadovė Erika Brazaitytė patikino, kad šio skrydžio naudą bus galima įvertinti ne tik pagal į miestą atėjusias naujas investicijas, bet ir pagal esamų investuotojų išlaikymą mieste. „VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pernai atlikta analizė atskleidė, kad dėl verslo skrydžio į Londoną trūkumo Lietuva prarado apie 186 mln. eurų pridėtinės vertės per metus ir apie 4,3 tūkst. darbo vietų. Taip atsitiko svarbių projektų vystytojams dėl prasto susisiekimo pasirinkus kitas vietas. Derybose dėl naujų investicijų į šalį šis skrydis taip pat bus labai svarbus. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, įstaiga dirba su daugiau nei 30 tiesioginių užsienio investicijų projektų, kuriems labai svarbi Londono kryptis. 2018 m. duomenimis, potenciali šių projektų pridėtinė vertė - daugiau kaip 254 mln. eurų per metus“, - teigė E.Brazaitytė. Savivaldybės taip pat paprašėme paskaičiuoti, kiek naujų darželių pavyko pastatyti per šią mero kadenciją bei kiek jų buvo adidaryta per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Tačiau nuo vasario 4 d. savivaldybė laiko tam suskaičiuoti nerado.

Filosofo, publicisto Vytauto RUBAVIČIAUS komentaras:

Mūsų valstybė yra linkusi pirkti tam tikras etiketes, ypač investuotojų. O tada girtis, kad štai pas mus atėjo vienas ar kitas investuotojas. Neva taip mes dar labiau priartėjame prie Europos ir didžiųjų Europos šalių. Tačiau jei paskaičiuotume, kiek lėšų iš valstybės gauna investuotojai ir ką jie valstybei duoda, manau, kartais valstybė patiria nemažai nuostolių. Žinoma, politikai gali pasigirti, kad kažką sukūrė, nors iš tiesų kūrybos yra labai maža. Ką šis nupirktas skrydis duotų Vilniui, sunku įvertinti. Ar jis iš viso reikalingas, ar čia jau veikia magiška „London Sitis“ frazė, reiškianti pasaulio finansinį centrą. Tai, kad dabar tiesiai iš Vilniaus šis finansinis centras tampa mums ranka pasiekiamas, neva turėtų reikšti, kad iš ten mes jau kažką semsime. Tuo aš labai abejoju. Politikams visada svarbu tokius žingsnius padaryti prieš rinkimus. O apie tai, kiek mes už tai mokame, ir kiek dar mokėsime, publikai nekalbama. Kas gali žinoti, gal ateityje mokėti reikės dar daugiau.