Vilnius bankrutavo. Kas kitas toliau?

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. „Respublika“ išsiaiškino, kad tokia situacija susiklostė dėl įstatymuose paliktų spragų. Ekonomistų teigimu, tik laiko klausimas, kada išgirsime apie pirmą šalies istorijoje savivaldybės bankrotą.

Lietuvos bankas įspėja

„Pirmiausia aš norėčiau paminėti savivaldybių įsiskolinimus. Šiuo atveju būtų kalbama ne apie savivaldybių, kaip tokių, įsiskolinimus, o savivaldybių konsoliduotus įsiskolinimus: kartu su jų įmonėmis. Šiandien savivaldybių skolos limitai turi tendenciją didėti. Limitas šiandien siekia maždaug 75 proc. metinių savivaldybių pajamų. Jei tendencija išliktų, tai vieną dieną gali atsitikti taip, kad savivaldybės dirbs tik tam, kad grąžintų skolas. Atkreipčiau dėmesį į didžiųjų miestų savivaldybes“, - pareiškė V.Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovas priminė, kad savivaldybėms teisės aktais yra nustatyti skolinimosi limitai, kurių jos neturi teisės viršyti. Tačiau, pasirodo, savivaldybės išmoko gudrauti ir teisės aktus apeiti: pavyzdžiui, apeina skolų limitus, neatsiskaitydamos už paslaugas bei prekes savoms įmonėms.

„Iš principo tai reiškia, kad faktiškasis skolos limitas yra didesnis negu atsispindi ataskaitose. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į šį aspektą, į šį iššūkį, nes jeigu sušlubuotų skolų grąžinimas - sušlubuotų ir pasitikėjimas visu viešuoju sektoriumi. Tada būtų sniego gniūžtės efektas“, - įspėjo V.Vasiliauskas.

„Kiauri“ įstatymai

Pasirodo, įstatymuose palikta spraga. Kaip „Respublikai“ paaiškino Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis, nors ir numatyta tam tikra riba, iki kurios galima skolintis, tačiau, pavyzdžiui, skola laikomi tik savivaldybių įsipareigojimai kredito įstaigoms. O kitiems kreditoriams jie neretai būna skolingi net daugiau nei bankams. Pavyzdžiui, ministerija skelbia, kad Vilniaus šių metų planuojamos pajamos yra 546,5 mln. litų. Tačiau realiai su valstybės skiriamomis lėšomis jos sieks beveik 1,4 mlrd. litų. O skola, kaip skelbia ta pati ministerija, siekia 632 mln. litų, arba 112 proc. metinių pajamų. Tačiau, pasak V.Lenkučio, tai yra tik Vilniaus skolos kredito įstaigoms. Bendra sostinės skola su įsiskolinimais už prekes, paslaugas, darbus rangovams - apie 1,2 mlrd. litų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas „Respublikai“ pripažino, kad įstatyme palikta spraga: į bendrą skolą turėtų būti skaičiuojami visi savivaldybių įsipareigojimai, kuriems būtų numatytas limitas, tačiau apie spragos užlopymą jis nebuvo linkęs šnekėti.

„Atvirai pasakius, neanalizavau, kodėl susidarė tokios savivaldybių skolos, bet man tai labai neskaniai kvepia. Atrodo, kad kai kurios savivaldybės paprasčiausiai leidžia pinigus kur nori, nes tikisi, kad valstybė paskui juos atiduos. Neatsakingai elgiasi. O tai, kad ne visi įsiskolinimai laikomi skola, yra absurdas. Nežinau, kodėl taip yra“, - prisipažino B.Bradauskas.

Randa skylių

Jam didelę nuostabą kelia faktas, kad Vilnius, kurio skola viršija milijardą litų, pinigus taško ir toliau. Pavyzdžiui, sostinės taryba pritarė dokumentui, kuriuo leidžia bendrovei Vilniaus vystymo kompanijai imti 58 mln. litų paskolą J.Lelevelio/A.Vienuolio požeminei automobilių aikštelei statyti bei savivaldybės pastatui išpirkti anksčiau, nei numatyta išperkamosios nuomos sutartyje.

B.Bradausko teigimu, tai - puikiausias pavyzdys, kaip apeinami įstatymai: formaliai Vilniaus skola nedidės, nes skolinsis ne savivaldybė, o jos įmonė. Tačiau tik formaliai.

Artėja nemokumas

Tačiau ar iš tiesų situacija dėl savivaldybių skolų tokia grėsminga, ar V.Vasiliauskas kiek perdėjo? Seimo narys, profesorius ekonomistas Povilas Gylys mano, kad visiškai nebuvo perdėta.

„Juk savivaldybių biudžetai yra nacionalinio biudžeto dalis. Pavyzdžiui, mes niekur nepabėgsime nuo milijardinės Vilniaus skolos. Savo neatsakingumu, avialinijų ir kitais projektais Vilnius didina visos valstybės skolą. O savivaldybė artėja prie nemokumo, kai nebesugebės atiduoti skolų. Bet jų bankai juk nenurašys. Labiausiai tikėtinas variantas, kad valstybė turės įsikišti ir gelbėti Vilniaus miestą. Atrodytų, kodėl koks rokiškėnas turi gelbėti Vilnių. Tačiau Vilnius juk yra Lietuvos dalis. Jei Vilnius paskelbtų nemokumą, tai būtų smūgis visam viešajam sektoriui, nes kristų kredito įstaigų pasitikėjimas juo ir būtų priežastis didinti palūkanas. Tiesa, bankai vis tiek skolintų, nes biudžetinės institucijos bet kokiu atveju skolas atiduos. Man tik keista, kodėl nėra sunorminti tokie dalykai kaip skolinimosi limitai savivaldybėms. Tačiau čia jau reikia finansų ministro klausti, kodėl skaičiuojant skolas imami tik įsipareigojimai kredito įstaigoms“, - sakė P.Gylys.

Per dideli poreikiai

Kitas ekonomistas Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Rudys tvirtino, kad savivaldybių, kaip ir valstybės, skolos didėja dėl pernelyg didelių poreikių.

„Jos didėja, nes finansiniai ištekliai nesugeba realizuoti visų poreikių. O jei skola bus pradėta grąžinti, tai tada trūkumas lėšų poreikiams patenkinti bus dar didesnis. Mes esame kaip narkomanai, kurie, žinodami, kad blogai daro, susileidžia dozę. Kai poveikis praeina - vėl susileidžia. Taip ir su skolomis. Juk visi supranta, kad jos veda į ekonominę pražūtį, į bankrotą. Tiesa, bankrotas - tik vaizdingas pasakymas. Iš tikrųjų savivaldybė, kaip ir valstybė, bankrutuoti negali“, - sakė A.Rudys.

Tektų išsiparduoti

Signataras paaiškino, kas būtų tokiu atveju, kurį ekonomistai vaizdingai vadina savivaldybės bankrotu.

„Įsivaizduokite, jei Vilniuje dar labiau padidės skola. Jam niekas nebeskolins. Tačiau Vilnius nėra ūkio subjektas su privačia nuosavybe. Kai kalbama apie savivaldybių bankrotus, nereiškia, kad savivaldybė panaikinama, kaip būna įmonių atveju. Kai miestas nebesugeba dengti skolų ir tariamai bankrutuoja, jis neatitenka skolininkams, nebus miesto taryba pakeista skolininkų komitetu. Tada arba turėtų įsikišti Vyriausybė ir atiduoti skolas, arba tektų pardavinėti savivaldybės turtą. Tačiau Lietuvoje teisiškai savivaldybės bankroto procedūra nėra aprašyta. Manau, kad ir niekur Europoje nėra. Valstybės irgi nebankrutuoja. Sako, kad Islandija bankrutavo. Bet ji nebankrutavo. Tik tiek, kad kelios ES valstybės pareikalavo, kad ji atiduotų skolas už savo žlugusius bankus. Tačiau žmonės referendumu pasisakė prieš tai. Taip dabar viskas ir liko. Beje, Islandija sustabdė derybas dėl narystės ES. Gali būti, kad kai kurios valstybės iškėlė sąlygą atiduoti banko skolas, o islandai nusprendė, kad tada stoti neverta“, - dėstė A.Rudys.

Palaida bala

A.Rudžio teigimu, blogiausia yra tai, kad niekas nežino, kiek savivaldybės yra iš viso skolingos. Signataras prisiminė, kad paskutinį kartą Vilnius visas savo skolas suskaičiavo maždaug prieš 12 metų. Savivaldybės skolomis vadina tik įsiskolinimus bankams, o įsiskolinimus už nupirktas prekes, paslaugas ir panašiai - įskolomis.

„Tada sudaryta komisija išgraibė viską. Skaičiai buvo paimti ne iš finansinės atskaitomybės, o surinkti iš įvairiausių duomenų ir buvo gautas tikrasis įsiskolinimo lygis - apie 600 mln. litų. Jei dabar vėl viskas būtų suskaičiuota - skaičius būtų baisus“, - įsitikinęs A.Rudys.

Kalčiausia - Vyriausybė

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas tvirtino, kad Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, kalbėdamas apie savivaldybių įsiskolinimų grėsmę finansiniam šalies stabilumui, buvo teisus, tačiau nuslėpė, dėl ko tokia situacija susiklostė.

„Gaila, kad Lietuvos banko vadovas nutyli, kodėl taip išaugo savivaldybių įsiskolinimai. O iš tikrųjų, kai prasidėjo krizė, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nukirpo apie 30 proc. lėšų, valstybės skiriamų savivaldybių savarankiškoms funkcijoms vykdyti - švietimo reikmėms, miesto tvarkymui, apšvietimui, komunalinėms reikmėms ir t.t. O tai sudaro apie pusę visų išlaidų. Finansavimas sumažintas, o viskas taip pabrango. Todėl skolos ir auga, kol bus prieita iki bankroto. O kas tai yra bankrotas savivaldybei? Bankrotu vadinama tai, kai nebėra pinigų švietimo sistemos aplinkai, darbo užmokesčiui, pavėžėjimui, šienavimui, gatvių valymui, sniego išvežimui. Bankrotas yra tai, kad miestas nevalytas, nešienautas“, - savo supratimą apie bankrotą dėstė R.Malinauskas.

Savivaldybių skolos (mln. litų)

Savivaldybės    Suma    Proc.
Vilnius    632,24    112,0
Alytus    38,86    57,5   
Birštonas    5,40    32,3   
Druskininkai    18,26    55,5   
Kaunas    167,69    39,3
Klaipėda    95,37    42,8   
Marijampolė    29,44    45,9
Neringa    2,80    13,6   
Palanga    8,86    23,0
Panevėžys    46,28    47,0   
Šiauliai    62,56    46,4
Visaginas    0,73    2,4   
Akmenės r.    8,80    19,1
Alytaus r.    19,66    61,8   
Anykščių r.    7,77    25,6
Biržų r.    10,52    36,3   
Ignalinos r.    10,73    51,3
Jonavos r.    14,40    27,3   
Joniškio r.    15,85    50,7
Jurbarko r.    10,52    32,4   
Kaišiadorių r.    6,51    17,5
Kauno r.    36,38    47,4   
Kėdainių r.    13,83    23,6
Kelmės r.    15,20    41,9   
Klaipėdos r.    27,12    49,4
Kretingos r.    20,14    48,0   
Kupiškio r.    12,23    53,8
Lazdijų r.    14,16    60,1   
Mažeikių r.    33,00    54,6
Molėtų r.    5,79    25,3   
Pakruojo r.    13,14    46,0
Panevėžio r.    12,35    23,7   
Pasvalio r.    10,63    35,1
Plungės r.    17,31    46,3   
Prienų r.    11,66    38,6
Radviliškio r.    10,71    16,8   
Raseinių r.    17,32    31,9
Rokiškio r.    23,95    68,1   
Skuodo r.    6,99    32,1
Šakių r.    5,26    15,5   
Šalčininkų r.    17,49    56,8
Šiaulių r.    15,11    33,0   
Šilalės r.    14,07    37,5
Šilutės r.    31,28    66,9   
Širvintų r.    5,14    28,8
Švenčionių r.    11,08    39,5   
Tauragės r.    15,84    34,9
Telšių r.    27,62    55,6   
Trakų r.    12,51    35,8
Ukmergės r.    24,38    57,9   
Utenos r.    25,11    50,9
Varėnos r.    11,73    39,7   
Vilkaviškio r.    16,28    39,6
Vilniaus r.    6,40    7,3   
Zarasų r.    9,12    42,3
Elektrėnų sav.    12,24    43,5   
Kalvarijos sav.    3,56    29,5   
Kazlų Rūdos sav.    4,37    33,0   
Pagėgių sav.    5,97    55,3
Rietavo sav.    4,82    51,4   
Iš viso    1794,48    51,3

Šaltinis: Finansų ministerija
(naujausi duomenys 2013 m. balandžio 1 d.)